Ta 3 metų krizė baigiasi kai sueina trys?
Ir kada ta ožių era baigiasi, kiek mums dar laiko reiks tai kęsti ???
Ta 3 metų krizė baigiasi kai sueina trys?
Ta 3 metų krizė baigiasi kai sueina trys?
mano akim ziurint,tie oziai nepraeina visa gyvenima.juk vaikas ne zaisliukas ant virvutes,jo nuomone daug kartu dar nesutaps su jusu.laikas bega,vaikas toks pats,tik pavadinimai keiciasi:leliukui pilvuka pucia,dantys dygsta ir panasios krizes,po to 1 metu,3 metu,po to mokykline,dar po to paauglyste ir tt ir pan.bent jau mano vaikas su kokiu charakteriu uzgime su tokiu ir visus tris metus auga.as tik stengiuosi teigiamas ugdyt,o neigiamas nors po truputuka mazint.
QUOTE(jovitt @ 2005 12 20, 13:17)
Oi, mamos. Namie ir aš taip kovoju - nešu į kitą kambarį ir uždarau duris. Paskui ateina ir toliau draugaujam. O ką viešoj vietoj? Pvz vakar parduotuvėj klaikų atvejį išgyvenau: gražuolė kažko bazavosi prie kasų ir jau planavo pasiimti kažkokį šlamštą. Kadangi skaniukų jau buvo išsirinkus, tai to šlamšto nuo kasų atsisakiau paimti. Nu ir pradėjo zysti, paskui garsiai rėkti. Tai galvoju išeisim ir viskas, visi žiūri jau, tik jai susisuko kažkas ir užėjo TOKIA isterija, kad visą besidaužančią išnešėm ir po to mašinoj dar kokia 10 min klykė, absoliučiai nieko nesiklauso, nei raminimų nei griežto balso. Nurimo tik stipriai suspausta ir prisispaudus prie manęs. Na ir ką aš darau negerai? Kuriuo momentu padraiu klaidą, kad mano angelėlis transformavosi į velniuką, su kuriuo nesugebu susišnekėti?
nieko blogo tu nepadarei,tiesiog suprask kad kasdien tukstanciai,milijonai vaiku krenta parduotuvese ir nieko cia keisto.o jei kokios nors tetules kisasi,tai mandagiai pasiulyk poniom ziuret savo reikalu.kai tavo isterikuoja tikrai pavydu ziuret i tuos paklusniuosius,bet tai dar nereiskia kad jie panasiai nedaro,gal tiesiog dar nerado tinkamo daikto uzgaidom parodyt..svarbiausia jei jau nusprendei kad to daikto nepirksi tai ir jokiu budu nenusileisk.jei apsipirkineji viena,tai ramiai susidek prekes,susimokek,nieko nesakydama pakelk ozkyte nuo zemes nunesk i masina ir prisek keduteje,tada prekes ramiai susidek i masina ir vaziuok.svarbiausia nieko nesakyk ir nepamokslauk kol nervas nepraeis,nes vis tiek nesupras.kai matys kad tau vienodai pypia rekia ji arne tada aprims,o namie ir pamoksla paskaityt galesi.tik nesitikek kad nuo vieno karto kas pasikeis
QUOTE(sandralita @ 2005 12 20, 12:21)
kaip tai nelieka?
O taip ir nelieka. Bėga paskui, atidaro duris ir išlekia iš to kambario. Bandžiau rakinti, tai ji taip daužė duris, kad išsigandau. Tame kambary stovi spinta su veidrodinėmis durimis, pamaniau, o kas, jei iš pykčio ims ir sudaužys, susižalos... Tokios baisios isterijos užeidavo kai treji metai suėjo, keletą kartų. Gavusi raminamųjų ir pamiegojusi ji aprimdavo, ir supratusi, kad taip nieko nepasieks, o tik miegoti teks, taip nebedarė. Dabar šiaip psichuoja, į kitą kambarį išeina pati, ten išsirėkia ir grįžta. Bet lauke problemų vis dar turime. Suvažinėtus gyvūnėlius ji matė, ir filmuose kiek kartų matė, kaip mašinos žmones partrenkia, bet vis tiek pabėga.
Bandau neleisti, įdomiai iš šalies mūsų trijulė atrodo, kai jai ožys užeina: viena ranka stumdau vėžimėlį, kita laikau užrankos besispyriuojančią ir garsiai rėkiančią panelę. O vos tik kokia kliūtis, kai man tenka abiem rankomis tvarkytis su vėžimėliu, šita užsispyrėlė ir pabėga... Bandžiau ir per užpakalį tokias problemas spręsti - tik kartais išeina. Vieną kartą suveikė toks būdas. Kai grįžom iš tokio linksmo pasivaikščiojimo, pasakiau, kad už jos bjaurų elgesį visą savaitę jai neleisiu žiūrėti anim. filmukų. Po to gal dvi savaites problemų lauke nebuo. Bet kai vėl ožys užėjo ir pasakiau, kad vėl nubausiu, - jokios reakcijos. Nubaudžiau, bet tikrai nesuveikė.
Tarp mūsų, mamyčių
gal ir gerai, kad vaikas toks užsispyręs, gyvenime mokės savo tikslą pasiekti, tik kol tie tikslai - pabėgti nuo mamos lauke 
- būtina sutramdyti, tik kaip???
Tarp mūsų, mamyčių
gal ir gerai, kad vaikas toks užsispyręs, gyvenime mokės savo tikslą pasiekti, tik kol tie tikslai - pabėgti nuo mamos lauke - būtina sutramdyti, tik kaip???
NA NETURETUMET DAR VEZIMO NUSIPIRKE TAI SAKYCIAU YRA TOKIU VEZIMU KUR PADARYTA ATSISTOTI DIDESNIAM VAIKUI,VAZIUOTUMET KARTU GAL NEBEGTU.BET DABAR MANAU VEZIMA JAU SENIAI TURIT..O TAU BUTINAI REIKIA KARTU SU ABIEM VAIKAIS VIENAI EIT?GAL EIKIT KARTU SU TECIU,ARBA VESK PO VIENA I LAUKA,KITAS TEGU LIKA SU MOCIUTE AR PAN.BAISU,KAD VAIKAS RIMTAI PO MASINA NEPALYSTU..
Abi močiūtės už trisdešimties kilometrų gyvena, vyras dirba iki vakaro, dažnai darbe užsilieka, pažįstamų, giminių neturiu - mes neseniai čia atsikėlėm gyvent 
Savaitgaliais, kai vyras namie, tai aišku susitvarkome, o šiokiadieniais.... tupim namie, jei į polikliniką nereik
Savaitgaliais, kai vyras namie, tai aišku susitvarkome, o šiokiadieniais.... tupim namie, jei į polikliniką nereik
QUOTE(jovitt @ 2005 12 20, 15:17)
Oi, mamos. Namie ir aš taip kovoju - nešu į kitą kambarį ir uždarau duris. Paskui ateina ir toliau draugaujam. O ką viešoj vietoj? Pvz vakar parduotuvėj klaikų atvejį išgyvenau: gražuolė kažko bazavosi prie kasų ir jau planavo pasiimti kažkokį šlamštą. Kadangi skaniukų jau buvo išsirinkus, tai to šlamšto nuo kasų atsisakiau paimti. Nu ir pradėjo zysti, paskui garsiai rėkti. Tai galvoju išeisim ir viskas, visi žiūri jau, tik jai susisuko kažkas ir užėjo TOKIA isterija, kad visą besidaužančią išnešėm ir po to mašinoj dar kokia 10 min klykė, absoliučiai nieko nesiklauso, nei raminimų nei griežto balso. Nurimo tik stipriai suspausta ir prisispaudus prie manęs. Na ir ką aš darau negerai? Kuriuo momentu padraiu klaidą, kad mano angelėlis transformavosi į velniuką, su kuriuo nesugebu susišnekėti?
Buvo ir man toks atvejis.Nuėjom į parduotuvę, o jis pamatė parodoj padėtą mašiną, išpakuotą ir prikibo prie jos - apžiūrinėja, sukinėja, bando kaip važiuoja... Reikia išeit iš parduotuvės, o jis neina, "mama, aš noriu tos mašinos". O ji kainuoja 150 Lt. Iš kur pas mamą tokie pinigai? Tai aš jam - "gal apžiūrėkim kitas mašinėles, štai šita panaši į aną mašiną, o ta dar gražesnė". O jis - "ne, aš noriu anos". Ko tik nedariau, rėkt - gėda, gražiuoju - nesupranta, o man reikia jau iš parduotuvės išeit, tai aš jam - "paprašysim Kalėdų senelio tai jis mums ir padovanos". O jis, tikras gudruolis, man pasufleravo kaip reikia atsakyti - "ne Kalėdų senelis atneš, o kūma nupirks". Tai aš ir užkibau, dabar kas biškį - "nueisim ir paprašysim kad kūma nupirktų". Iki šiol dar susitvarkom, tik va nežinau ką kūma darys kai jis prisimins ką jam reikia nupirkti
Bet tai jau kūmos problema 
Mano draugė turi 2,5 metų mergaitę, ir prieš eidama į žaislų parduotuvę sako eisim pažiūrėti žaislų, bet nepirksim tu galėsi tik juos pačiupinėti, pažiūrėti ir ji tol su ja taip tariasi kol ta sutinka. O eidama į maisto prekių parduotuvę išanksto nusprendžia abi kokį vieną skanumyna jai nupirks, pakolkas sakė dar visuomet pavykdavo susitarti. Bet aišku ne visi vaikai vienodi.
O mums eiti į pardes su dukryte, ypač kur yra žaislų, tai vienas vargas 
Jinai turbūt galėtų kelias valandas ten praleisti Kiekvienąkart išvest iš ten bandom iš pradžių su visokiausiais įkalbinėjimais, o galiausiai išnešam su baisiausiais jos ir klyksmais Susitarti geruoju niekaip nepavyksta Jinai ten jaučiasi kaip namuose, tampo, nešioja visus žaislus, ir tai gali trūkti turbūt amžinybę. Na betgi parduotuvė - ne žaidimų kambarys 
Net nežinau, ar čia ožiukai, ar auklėjimo problemos , ar dar kas.
Ar kas turite panašių problemų ?
Jinai turbūt galėtų kelias valandas ten praleisti Kiekvienąkart išvest iš ten bandom iš pradžių su visokiausiais įkalbinėjimais, o galiausiai išnešam su baisiausiais jos ir klyksmais Susitarti geruoju niekaip nepavyksta Jinai ten jaučiasi kaip namuose, tampo, nešioja visus žaislus, ir tai gali trūkti turbūt amžinybę. Na betgi parduotuvė - ne žaidimų kambarys Net nežinau, ar čia ožiukai, ar auklėjimo problemos
, ar dar kas. Ar kas turite panašių problemų ?
