kaip kvaiša kokia. O dar vienas pensininkas priėjo, kad pradėjo šaukti ko aš tą vaiką klykinu. Jėzau.. kaip nervai sukilo, lyg atrodytų, kad labai lengva su tokiais susitvarkyti ant greičio 
Šakės kaip sunku su tokiais. Kartą vasarą išsivedžiau į lauką vaiką su vežimėliu. Sakau, kai pavargs vaikščioti įkelsiu į vežimą. Užėjo noras jam ant rankų pas mane. Na galvoju panešiu, kol pavargsiu. Tai va, nešu metų vaiką ir stumiu vežimėlį. Pavargau, taigi padėjau ant žemės, kad pats eitų. Kur tau.. pradėjo žviegte žvygti ant visos gatvės, ir taip raminu ir anaip, ir į vežimą keliu ir vėl ant žemės padedu, kaip klykia taip klykia ir viskas. Jau žiūriu žmonės iš visų pusių stebi kas čia daros, pasijutau tai siaubingai kaip kvaiša kokia. O dar vienas pensininkas priėjo, kad pradėjo šaukti ko aš tą vaiką klykinu. Jėzau.. kaip nervai sukilo, lyg atrodytų, kad labai lengva su tokiais susitvarkyti ant greičio
kaip kvaiša kokia. O dar vienas pensininkas priėjo, kad pradėjo šaukti ko aš tą vaiką klykinu. Jėzau.. kaip nervai sukilo, lyg atrodytų, kad labai lengva su tokiais susitvarkyti ant greičio
as tai tuos pensininkus..... uz tokius pamokslus.... jie matyt pamirso, kaip patys vaikus augino... su rykstem, klupejimu ant zirniu ir traumuota psichika...
as tai nesicackinu - jei maniske verkia ir kas nors bando ka nors sakyti - is kart pasakau - ziurekit savo reikalu ir nesikiskit. Dazniausiai bobulencijos nueina isizeide mirtinai
o del oziu - nu maniske - Avinas, nu jau oziu oziuku - visada pilna, bet kazkaip nezinau, susitvarkom. Kartais ir man pavargusiai nervai nebelaiko... kaip ir visoms.
bet kol kas tokiu nerealiu isteriju isvengeme.. dabar visa pikciurna, bet yra pagrindas - pagaliau paskutinysis dantis pradejo lysti (jau kas per vargas tie dantys.....)
ar jusiskiams taip nebuna? kai tik dantys - tai ir oziai....
siaip manau, visada yra priezastis isterijai - pavargo nuo ispudziu, susalo, susilo, nusibodo kazkas, mama per ilgai su vaiku nepakalbejo ir t.t.t.t.... musu uzduotis - nuspeti vaiko nuotaika greiciau, nei jis pats ta padaro
cia ta imotinystes virsune... (as taip irgi dazniausiai nesugebu, jeigu ka uz tai yra ko siekti)
as tai nesicackinu - jei maniske verkia ir kas nors bando ka nors sakyti - is kart pasakau - ziurekit savo reikalu ir nesikiskit. Dazniausiai bobulencijos nueina isizeide mirtinai
o del oziu - nu maniske - Avinas, nu jau oziu oziuku - visada pilna, bet kazkaip nezinau, susitvarkom. Kartais ir man pavargusiai nervai nebelaiko... kaip ir visoms.
bet kol kas tokiu nerealiu isteriju isvengeme.. dabar visa pikciurna, bet yra pagrindas - pagaliau paskutinysis dantis pradejo lysti (jau kas per vargas tie dantys.....)
ar jusiskiams taip nebuna? kai tik dantys - tai ir oziai....
siaip manau, visada yra priezastis isterijai - pavargo nuo ispudziu, susalo, susilo, nusibodo kazkas, mama per ilgai su vaiku nepakalbejo ir t.t.t.t.... musu uzduotis - nuspeti vaiko nuotaika greiciau, nei jis pats ta padaro
cia ta imotinystes virsune... (as taip irgi dazniausiai nesugebu, jeigu ka uz tai yra ko siekti)
QUOTE(Dailin @ 2006 02 12, 01:00)
mamos pasiilgsta per diena ir tiek
emociju kruva susikaupia - pyksta, kad isheini i darba ir palieki, dzhiaugiasi, kad gryzhti - ir dar nesugeba to ishreikshti. ish chia ir "nezhinojimas, ko nori". ishaugs
Oi žinokit ir aš jau nebežinau kas darosi su mano 1,3 mėn dukryte 
. Paskutiniu metu pradėjau stebėtis kas jai darosi. Dažnai užeina tokie ožiai, kad siaubas: isteriškai verkia, mėto daiktus, krenta ant žemės. Jau kelis paskutinius kartus kai buvom svečiuose teko tik nusirengus vėl atgal rengtis ir važiuoti namo, nes jei išgirsta žodį "negalima" ar šiaip kas nors nepatinka, iš karto prasideda isterijos, rėkimai, nors ant blakstienų stovėk. Savaitgalį pas uošvius su nakvyne važiavom, pasiėmėm visus daiktus, maniežą, kur ji visad miega. Bet naktį teko namo grįžti 50 km, nu niekam nepavyko užmigdyti, klykia ir viskas. O namie be problemų užmigo. Jau seneliai sako, kad rykštytės reikėtų, o aš savo vaiko pati nemušu ir kitiems neleisiu 
. Kai namie dviese būnam aš stegiuosi nekreipti dėmesio į jos pykčio priepuolius ir praeina, bet kai svečių yra ar patys kur nors vykstam, tai kažkaip gėda, kad su tokiu mažu vaiku nesusitvarkom 
. Paskutiniu metu pradėjau stebėtis kas jai darosi. Dažnai užeina tokie ožiai, kad siaubas: isteriškai verkia, mėto daiktus, krenta ant žemės. Jau kelis paskutinius kartus kai buvom svečiuose teko tik nusirengus vėl atgal rengtis ir važiuoti namo, nes jei išgirsta žodį "negalima" ar šiaip kas nors nepatinka, iš karto prasideda isterijos, rėkimai, nors ant blakstienų stovėk. Savaitgalį pas uošvius su nakvyne važiavom, pasiėmėm visus daiktus, maniežą, kur ji visad miega. Bet naktį teko namo grįžti 50 km, nu niekam nepavyko užmigdyti, klykia ir viskas. O namie be problemų užmigo. Jau seneliai sako, kad rykštytės reikėtų, o aš savo vaiko pati nemušu ir kitiems neleisiu . Kai namie dviese būnam aš stegiuosi nekreipti dėmesio į jos pykčio priepuolius ir praeina, bet kai svečių yra ar patys kur nors vykstam, tai kažkaip gėda, kad su tokiu mažu vaiku nesusitvarkom
QUOTE(fleita @ 2006 02 20, 15:06)
Kai namie dviese būnam aš stegiuosi nekreipti dėmesio į jos pykčio priepuolius ir praeina, bet kai svečių yra ar patys kur nors vykstam, tai kažkaip gėda, kad su tokiu mažu vaiku nesusitvarkom
o vaikas tuo ir naudojasi... manau, kad reik ir svechiuose elgtis kaip visada - ir mazhe tada elgsis kaip visada, ty, nusiramins
o dabar ji turi kuo puikiausia poveikio priemone tevams
QUOTE(ragnez @ 2006 02 20, 16:22)
o vaikas tuo ir naudojasi... manau, kad reik ir svechiuose elgtis kaip visada - ir mazhe tada elgsis kaip visada, ty, nusiramins o dabar ji turi kuo puikiausia poveikio priemone tevams
o dabar ji turi kuo puikiausia poveikio priemone tevams Aš taip ir elgčiausi, tačiau retai kas tokius auklėjimo metodus supranta, ypatingai kurie vaikų neturi arba kurių vaikai per mamą nuo žingsnio nepasitraukia, nelabai kuo domisi, tai jiems ir žodžio "negalima" neprireikia. Dažniausiai visi kraupsta nuo tokio vaiko elgesio. Todėl vis dažniau gerai pagalvojam, ar verta kur nors vykti, ar geriau namie ramiau pasėdėti. Nes namai daugiau ar mažiau pritaikyti pagal mūsų poreikius. Ką galima pasiekti, tas vaikui leidžiama, ko negalima, viskas sukelta kad nepasietų, mažiau ir isterijos priepolių pasitaiko dėl to, kad ko nors nori, o negalima
QUOTE(fleita @ 2006 02 20, 14:06)
Oi žinokit ir aš jau nebežinau kas darosi su mano 1,3 mėn dukryte . Paskutiniu metu pradėjau stebėtis kas jai darosi. Dažnai užeina tokie ožiai, kad siaubas: isteriškai verkia, mėto daiktus, krenta ant žemės. Jau kelis paskutinius kartus kai buvom svečiuose teko tik nusirengus vėl atgal rengtis ir važiuoti namo, nes jei išgirsta žodį "negalima" ar šiaip kas nors nepatinka, iš karto prasideda isterijos, rėkimai, nors ant blakstienų stovėk. Savaitgalį pas uošvius su nakvyne važiavom, pasiėmėm visus daiktus, maniežą, kur ji visad miega. Bet naktį teko namo grįžti 50 km, nu niekam nepavyko užmigdyti, klykia ir viskas. O namie be problemų užmigo. Jau seneliai sako, kad rykštytės reikėtų, o aš savo vaiko pati nemušu ir kitiems neleisiu . Kai namie dviese būnam aš stegiuosi nekreipti dėmesio į jos pykčio priepuolius ir praeina, bet kai svečių yra ar patys kur nors vykstam, tai kažkaip gėda, kad su tokiu mažu vaiku nesusitvarkom
. Paskutiniu metu pradėjau stebėtis kas jai darosi. Dažnai užeina tokie ožiai, kad siaubas: isteriškai verkia, mėto daiktus, krenta ant žemės. Jau kelis paskutinius kartus kai buvom svečiuose teko tik nusirengus vėl atgal rengtis ir važiuoti namo, nes jei išgirsta žodį "negalima" ar šiaip kas nors nepatinka, iš karto prasideda isterijos, rėkimai, nors ant blakstienų stovėk. Savaitgalį pas uošvius su nakvyne važiavom, pasiėmėm visus daiktus, maniežą, kur ji visad miega. Bet naktį teko namo grįžti 50 km, nu niekam nepavyko užmigdyti, klykia ir viskas. O namie be problemų užmigo. Jau seneliai sako, kad rykštytės reikėtų, o aš savo vaiko pati nemušu ir kitiems neleisiu . Kai namie dviese būnam aš stegiuosi nekreipti dėmesio į jos pykčio priepuolius ir praeina, bet kai svečių yra ar patys kur nors vykstam, tai kažkaip gėda, kad su tokiu mažu vaiku nesusitvarkom Mes tai ir kol bunam namie dviese, ar su teciu, ar su viena mociute (su kuria gyvenam)tai taip pat nekreipiam demesio ir viskas praeina...bet tik kas nors izengia naujas i namus ar kur nors patys nueinam tai negali nekreipt, nes tada kai pradeda oziuotis elgies kaip namie bet gi yra ir dedukai ir kita mociute kur sirdi spaudzia kai vaikkas verkia tai taip ir baigias tas demesio nekreipimas...ant senelio ar dedes ranku...o tada mama bloga, tetis blogas...ir jau vaikas pyksta visa vakara
Maniškiui 1,5 metų, neseniai irgi pradėjo rodyti savo "ožiukus". Kai kažko negauna pradeda "reikalauti" - verksmu, riksmu. Net buvo kaimynė iš 2 aukšto, mes gyvenome 5, paklausiusi vieną kartą, kai grįždavome iš lauko, ar tai mūsų vaikas taip verkė. Pasakiau, kad taip - jau bando reikalauti ir manipuliuoti. Bet pastebėjau, kad neveikia tie draudimai - ir griežtesniu balsu pasakai, būna plekšteli, kad paskui griaužia sąžinė - trūksta kantrybės , ypač kai viena auginu, nes vyras tik savaitgaliais būna nuo pat vaiko gimimo, matyt tiesiog pavargau - nes pastoviai viena. Pradėjo kandžiotis, už plaukų tempti - jam atrodo, kad taip žaidžiama. Perskaičiau žurnale apie tokias vaikiškas "išdaugas", būvo parašyta, kad jie vistiek nesupras "negalima", reikia ir jam taip padaryti (aišku nestipriai) ir ramiai paaiškinti, kad suvoktų, jog mamai/tėveliui skauda - pabandėm. Dabar, kai pradedi barti ir sakyti, kad taip negalima - vaikas pradeda save už plaukučių tempti ir juokiasi
Pasinaudosiu kai kuriais čia rašiusių mamų patarimais, gal suveiks. O taip tiesiog kantrybės reikia, bet reikiamu momentu jos kaip visada neužtenka
LINKIU KANTRYBĖS IR SAU, IR JUMS, MAMYTĖS
, ypač kai viena auginu, nes vyras tik savaitgaliais būna nuo pat vaiko gimimo, matyt tiesiog pavargau - nes pastoviai viena. Pradėjo kandžiotis, už plaukų tempti - jam atrodo, kad taip žaidžiama. Perskaičiau žurnale apie tokias vaikiškas "išdaugas", būvo parašyta, kad jie vistiek nesupras "negalima", reikia ir jam taip padaryti (aišku nestipriai) ir ramiai paaiškinti, kad suvoktų, jog mamai/tėveliui skauda - pabandėm. Dabar, kai pradedi barti ir sakyti, kad taip negalima - vaikas pradeda save už plaukučių tempti ir juokiasi Pasinaudosiu kai kuriais čia rašiusių mamų patarimais, gal suveiks. O taip tiesiog kantrybės reikia, bet reikiamu momentu jos kaip visada neužtenka
LINKIU KANTRYBĖS IR SAU, IR JUMS, MAMYTĖS
atrodo dukryte butu tikras angelelis, kol neilenda kokie raguoti oziukai...kai negauna ko nori taip pradeda cypti, krenta ant zemes ir rekia tol kol negauna ko nori...tai tokiais momentais saugau akuliorus, nes kas kart jie atsiranda ant zemes
nezinau ka daryt. tik zinau, kad jeigu tai tesis, jinai asarom ir musimusi pripras gauti to ko nori.
gal turit kokiu jums padedanciu metodu sutramdyti oziukus ir parodyti vaikui kas yra galima, o kas ne, be didesniu uraganu
viena mama pasakojo, kad prasidejus oziukams padeda vaika ant zemes ir ignoruoja. kas padeda jums
nezinau ka daryt. tik zinau, kad jeigu tai tesis, jinai asarom ir musimusi pripras gauti to ko nori.
gal turit kokiu jums padedanciu metodu sutramdyti oziukus ir parodyti vaikui kas yra galima, o kas ne, be didesniu uraganu
viena mama pasakojo, kad prasidejus oziukams padeda vaika ant zemes ir ignoruoja. kas padeda jums
QUOTE(primavera @ 2006 02 23, 17:12)
atrodo dukryte butu tikras angelelis, kol neilenda kokie raguoti oziukai...kai negauna ko nori taip pradeda cypti, krenta ant zemes ir rekia tol kol negauna ko nori...tai tokiais momentais saugau akuliorus, nes kas kart jie atsiranda ant zemes
nezinau ka daryt. tik zinau, kad jeigu tai tesis, jinai asarom ir musimusi pripras gauti to ko nori.
gal turit kokiu jums padedanciu metodu sutramdyti oziukus ir parodyti vaikui kas yra galima, o kas ne, be didesniu uraganu
viena mama pasakojo, kad prasidejus oziukams padeda vaika ant zemes ir ignoruoja. kas padeda jums
nezinau ka daryt. tik zinau, kad jeigu tai tesis, jinai asarom ir musimusi pripras gauti to ko nori.
gal turit kokiu jums padedanciu metodu sutramdyti oziukus ir parodyti vaikui kas yra galima, o kas ne, be didesniu uraganu
viena mama pasakojo, kad prasidejus oziukams padeda vaika ant zemes ir ignoruoja. kas padeda jums
mūsu sūnus panašaus amžiaus,tai tą pačią problemėle turim,tik necypia,o rėkia ir galvyte daužo.
Aš pradėjau ji ignoruoti,o kai prasideda nereali isterija aš parodau jam,kad nieko nematau ir išeinu i kita kambary pasakydama,kad kai apsiramins tegul ateina.Tai man padėjo,jis išsirėkia kai pamato,kad jo cirko nieks nežiuri kaip niekur nieko ateina ir viskas tuo pasibaigia iki kito cirko bet pastebėjau,kad ju mažėja 
greiciausiai reikia nepasiduoti, nes jei pajus, kad laimi, tai taip ir elgsis
o su tais galvyciu trankymais pas mus irgi panasiai, bet ne i grindis, o su rankytem pati sau duoda, kai supyksta jei ko nors negauna
bet sito iprocio jau senokai atsikratem.
o su tais galvyciu trankymais pas mus irgi panasiai, bet ne i grindis, o su rankytem pati sau duoda, kai supyksta jei ko nors negauna
bet sito iprocio jau senokai atsikratem.
Mano vaikas angeliukas, kol ragiukai napasirodo. Aišku, nėra tokių, kad pultų ant žemės, ar galvą imtų daužyti. Bet ir be to čiudų pakanka. Bet žiūriu, jei imu ignoruoti- tada rėkia iki pamėlynavimo. Dabar įsigudrinau nukreipti dėmesį į ką nors kitką- padeda . Taigi žiūriu, kad jau labai fainai eina susitarti
. Taigi žiūriu, kad jau labai fainai eina susitarti
