Kaip tramdot "ožiukus"?

Mes lygiai taip pat Ir kuo toliau, tuo ožiai labiau "auga" Reiks bandyt išvaryt iš kambario, tik dar gal nelabai supras
Papildyta:


Vat būtent, kad ne nuo auklėjimo Visai nesenai mano teta, turinti dvi dukras, kurios yra jau suaugusios ir abi labai šaunios, pasakė:
"kai gimė pirmoji, ji buvo rami, gera, pati sau žaisdavo, kai eidavau parduotuvėje ir matydavau, kaip vaikai rėkia ir griūna ant žemės, pagalvodavau - kokie tėvai , nemoka auklėti savo vaikų... O kai gimė antroji, nors auklėjimas buvo tas pats, matydama, kaip ji verkia, ožiuojais ir krenta ant žemės, supratau.... tai vaikas kitoks, ne auklėjimo būdas..."

gal galit patart.. nebesusitvarkau su vaiko oziais.. absoliuciai..

kad ir siandien:
as su mazium ir savo mama uzejom i kavine, kad maziu pamaitint.. jis kavinej spardesi, spjaudesti, trankesi.. antese maista, tai pradejo maistu tashkytis.. ji pabari jis rekt.. pliaukstelni per uzpakali puola mustis.. bandai ignoruoti.. arba atvirksciau - sneketis paaiskinti situacija tai jis tik nusijuokia ir ta pati daro, jei ne baisiau..
Zmones ziuri, pirstais tik bado o man nors i zeme is gedos lysk... Kazkoks kosmaras

atakuojam ožius Geras straipsnis

Twilight, vargiai ką bepatarsi. Pati turi nustatyti jam ribas, pati tų ribų laikytis ir viskas. Jei kavinėje negražiai pasielgė, tiesiog atsistok ir išvesk iš ten. Bus lengva šoko terapija, kad mama kartais nejuokauja. Tiesa, čia man taip atrodo, nuomonė gali skirtis, bet vaikas ožiuojasi dažniausiai norėdamas atkreipti į save dėmesį. Todėl labai svarbu, vaiką girti tada, kai jis gražiai elgiasi, kad žinotų, jog net ir tada yra matomas.
O šiaip, gal jam tiesiog nusibodo kavinėje

Kavineje prabuvom labai trumpai.. neilgiau nei 30 min.. o ir giriamas yra nuolat net per daug.. kartais jis mane tikrai iki beviltiskumo priveda.. Ka gi bandysiu toliau kovot visais man zinomais budais.. Gal vis gi kadanors jis nurims..

p.s. aciu uz straipsni

Pagal amžių, tai ožiukai dar tik ateina pas jus turi pati atrasti taktiką ir būdus kaip su jais kovoti gal panagrineti savo ir savo seimos elgesi, atrinkti kada oziukai dazniausiai ateina ir del ko. Va taip ir atrasi sprendima

Hm, pas mus tai kuomet baigiasi kantrybė ir nesusišnekam - paprasčiausiai išeinam. Ir kai kitą kartą vaikas nori ( atsiet veda, einam sėsti ten) pasakom, kad negražiai elgiasi ir neinam kuris laikas.
Buvo kadais kantrybės bandymai su taškymu maisto ant grindų, tai įgrūdau į rankas skudurą ir valėm abidvi; po to karto ( nors buvo nepatenkina) kai pritaško lekia pasiimti rankšluoščio;
Kai užeina rėkimo priepuoliai - stengiuosi nekreipti dėmesio, visiškai ignoruoju tuomet vaiko rėkimą.
Kai nenori rengtis vieno ar kito rūbo - suteikiu pasirinkimo laisvę. Kelnes privalu mautis, tik išsirinkt kurias pati gali.
Va taip stengiamės ir kovot.
Parduotuvėj beje, visada kažko nori, bet yra pasakyta - arba ledai, arba čiupa-čiupsas. Pakiši panosėn, ir pasirenka kurio nori, kitą visuomet padedu.

Dekui uz patarimus.. jau po truputi pradedam isivaziuoti.. Pastebejau, kad jis yra irzlesnis namie.. ir labai linksmas sode...tai dabar daug laiko praleidziam butent ten..

sveikos, aš taip pat nebežinau kaip tvarkytis su savo trimetės kaprizais, atsikalbinėjimais o svarbiausia ištisu klykimu. nebežinau kur pasisemti kantrybės. kažkaip jaučiu kad ji labai gerai perprato kad mane iš kantrybės veda jos klykimas tai taip dažnai tuo naudojasi ir dėl smulkmenų. kartais pati nueinu į kitą kambarį atsisėdu ir verkiu, gaila jaunėlės kuri taip pat darosi irzli nuo vyresniosios cypavimų, užburtas ratas...kartais rodos stogas "čiuožia"
kartais rodos kad be verkimų nieko negalim pasidaryti, prausiant rėkia, rengiantis jai viskas skauda, spaudžia, negerai...žaislus laužo, knygas plėšo pastovūs pasakymai nieko nemoku ir mokintis nenoriu

pabandyk paaiškinti, kad išspręsi jos problemą, jeigu ji nerėks. Nes kai ji rėkia, tu jos negirdi. Girdi, tik tada kai ji gražiai šneka. Taip ir elkis. Svarbiausia, parodyti kuo ramesnį balso toną.
Ir aišku pati nerodyk tokio pavyzdžio: nerėk.

pamėginsiu paaiškinti dažniausiai pasitaikančią situaciją. tarkim aš ją pasisodinu ir sakau kad knygų plėšyti negalima, joms skauda ir tt. jei neklausysi ir plėšysi aš turėsiu tave nubausti ir eisi pastovėti į kampą...tuo metu ji viskam pritaria kad negražu, negerai, nepėšys...nepraėjus valandai randu su nuplėštu lapu rankoj....
tada aiškinu kad todėl jog nupėšė eis į kampą stovėti ir čia prasideda pats gražumas dar nenuvedus iki kampo prasideda klykimas, stovėdama kampe rėkia spardo duris, daužo su rankomis sienas . mano akim ne tokia žiauri čia ta bausmė kad taip isterikuoti
tada sakau kad neišeisi tol kol nepastovėsi kampe ramiai, nesidaužydama ir neklykdama vis primindama už ką ji turi jame pastovėti. kartais atrodo kad ji kantrybės turi daugiau nei aš
šiandien buvo pirmas kartas kai ji po savo verkimų suprato kad šykart bus taip kaip pasakyta ir neišeis kol nenusiramins (kitus kartus pritrūkdavau kantrybės klausytis to verkimo) šiandien nusprendžia pasižiūrėti kaip baigsis jei aš nenusileisiu.jai rėkiant paskydavau "kad šaukti reikia garsiau nes nieko negirdžiu " pasimetė ..... po to pradėjo sakyti kad jai kakliukas skauda o aš sakau " oi kaip gaila o man taip gražu kai tu verki ...gal dar paverk biškuti o aš pažiūrėsiu" tai ji mikliai ėmė keisti taktiką ir sakyti kad ne ne nebeverksiu ...po minutės ramaus pastovėjimo paleidu kad eitų knygos atsiprašyti.
žiūrėsim kaip toliau seksis taip norėtus kad ir toliau taip suprastų ... toliau kažkaip reikia išaiškinti kad nuo sesers atstotų, nes ištisai (gal greičiau kai neranda kuom užsiimti ) ją erzina, žaislus atiminėja, neleidžia praeiti, stumdos, ją barą. todėl jau seniai atmečiau mintį abi į vieną grupę daržely leisit nors pagal metus galėtų. sakau pailsės nuo "sesers- auklės" jaunėlė daržely nuo rudens

mano sunui pusantru metu pas mus lygiai tokios pat problemos..rekimas griuvimas juokas is zodzio negalima..puikiai viska supranta bet kad klausyti tiesa kai rekia tai ignoruojam po 2min nueina zaisti ka nors o va su negalima zodziu tai niekaip bet uz tad ismokom zodi karsta ir dabar galiu kartai valgyti padaryti nes pasakau kad karsta tai nustoja zysti o karsta ismokom tik tada kai leidau zvake paliesti..baisiai lindo pajuto kad karsta daugiau nebelenda nei prie orkaites nei prie visu kitu elektriniu prietaisu nes perspeju kad karsata su situ jau susitvarkem.. beto baisiai jambendravimo sveciu truksta tai nuo rudens eisim i darzeli nes namie jau nebeisbuna o ten ir i laukeli dazniau iseina ir kitu vaikuciu bus

oi, kiek daug kantrybes jums reikes!!! beje, sveikinu radus gera problemos sprendimo buda. kazkur skaiciau, kad jei kazkoks auklejimo metodas nepadeda- reikia keisti taktika. speju, kad jusu dukrytes rekimai ir neklausymai - pavydo del seses pasekme. pas mane irgi panasi situacija (na, dar kol kas susitvarkau), brolis skriaudzia maziuka. tikekimes, uzauge musu vaikai graziai bendraus ir draugaus.

sekmes! ir kantrybes!

beje, del knygutes suplesytos - as ne vaika i kampa statyciau, o knygas paslepcaiu, atseit knygos supyko ir pabego. man tai veiksminga praktika.