Ir kitas klausimas: kokios rušies miltus naudojate tokios rušies gaminiams. Kadangi nesu didžioji kulinarė ir kepinį, naudojant raugą, kepu pirmą kartą, tai man iškilo dvejonės ar teisinga buvo įdėti tuos miltus,kuriuos turėjau namie, t.y paprastus kvietinius 550D miltus, kuriuos naudoju kepdama blynus. Kokius miltus renkatės jūs?
Renku informaciją kitam kepimui
Renku informaciją kitam kepimui

snaiga,eksperimentuokite
Dedu tokius miltus,kokius tuo metu turiu.Praejusi karta idejau du pakelius varskes,vos gabaliuka nutveriau-isgaravo
O del laiko as taip pat reguliuojuosi kaip man reikia.Jei pabodo,tai papildymus darau kas antra, trecia diena.Viskas issilaiko kuo puikiausiai


O del laiko as taip pat reguliuojuosi kaip man reikia.Jei pabodo,tai papildymus darau kas antra, trecia diena.Viskas issilaiko kuo puikiausiai

Man visa tai juokinga. Kai buvau vaikas tokias "duoneles" mama kepdavo labai daznai. Jos budavo su razinom, braskem, rabarbarais, riesutais ir ttt. fantazijos reikalas. Su pienu skanu, dabar su kava...
Dabar kai pati esu mama, ta pacia "Vatikano - Sv.Matrionos ar Hermanta" gaunu kaip koki nereikalinga kitam produkta. Dalintis tai dalintis, bet kai kas antra savaite sukasi tas uzburtas ratas nusibosta. Gal ir skeptiskai skamba, bet tai tiesa. Jokiuose saltiniuose neradau nei apie Vatikane "isleista pas zmones" duonos rauga, nei jokios Sv. Matrionos venuolyne dalinama rauga... taigi, kiekvienam savo 
Stai ir dabar maitinu ta tesla, jau kaip ir kokia kyla... gaila ismesti...
o stai keletas faktu apie "stebukla" :
Tešlos dauginimosi stebuklą paaiškino UAB "Klaipėdos duona" vyriausioji technologė Anelė Bartkienė. "Tešlą iš miltų, cukraus ir pieno mes vadiname duonos galvute, o senovėje ji buvo vadinama raugu. Šie sumaišyti komponentai, laikomi šiltoje vietoje, sudaro terpę veistis pienrūgštės ir mielių bakterijoms. Bakterijos skaldo angliavandenius, esančius miltuose. Todėl tešla auga. Jokių stebuklingų medžiagų duonoje nėra, tačiau ji yra gyvas organizmas. Galbūt todėl jai priskiriamos stebuklingos galios", - sakė pokalbininkė.
Technologė užtikrino, jog devynias dienas rauginta duonos tešla tikrai netampa nuodinga. "Klaipėdos duonos" raugas ir plikinys egzistuoja tiek pat metų kaip ir įmonė. Tiesa, mes jį nuolat atnaujiname, tačiau pagrindas - duonos galvutė, išlieka", - sakė A. Bartkienė.
Ir gan svarbus pastebejimas:
Klaipėdos etnokultūros centro etnologė Valerija Jankūnaitė prisipažino girdėjusi apie Vatikano duoną, tačiau pati jos nekepusi ir neragavusi. "Sunku pasakyti, ar Vatikano duona gali išpildyti svajones, nešti laimę ir gėrį, tačiau pati tradicija ja dalytis - labai graži ir žinoma nuo seno. Senovėje lietuviai dalydavosi duona talkų metu, per derliaus nuėmimo šventes, tačiau raugu niekas nesidalindavo ir net neskolindavo, kad nesusipyktų ar laimės iš namų neišneštų", - tvirtino etnologė.
"Duonos raugas būdavo kiekvienuose namuose saugomas specialiame kubile ir kiekvienuose namuose būdavo vis kitoks duonos kvapas. Duona būdavo tarsi šeimininkės vizitinė kortelė. Būdavo sakoma: "Kokia šeimininkė - tokia duona." Egzistavo paprotys leisti kepti duoną ant anytos raugo trečią dieną į vyro namus atėjusiai jaunamartei. Toji duona nulemdavo jaunosios šeimininkės statusą šeimoje. Jeigu duona iškepdavo gardi - jaunoji šeimininkė gaudavo valdžią šeimoje, jeigu ne - likdavo uošvienės priespaudoje", - pasakojo V. Jankūnaitė.
Tai ir visas pyrago paprastumas


Stai ir dabar maitinu ta tesla, jau kaip ir kokia kyla... gaila ismesti...
o stai keletas faktu apie "stebukla" :
Tešlos dauginimosi stebuklą paaiškino UAB "Klaipėdos duona" vyriausioji technologė Anelė Bartkienė. "Tešlą iš miltų, cukraus ir pieno mes vadiname duonos galvute, o senovėje ji buvo vadinama raugu. Šie sumaišyti komponentai, laikomi šiltoje vietoje, sudaro terpę veistis pienrūgštės ir mielių bakterijoms. Bakterijos skaldo angliavandenius, esančius miltuose. Todėl tešla auga. Jokių stebuklingų medžiagų duonoje nėra, tačiau ji yra gyvas organizmas. Galbūt todėl jai priskiriamos stebuklingos galios", - sakė pokalbininkė.
Technologė užtikrino, jog devynias dienas rauginta duonos tešla tikrai netampa nuodinga. "Klaipėdos duonos" raugas ir plikinys egzistuoja tiek pat metų kaip ir įmonė. Tiesa, mes jį nuolat atnaujiname, tačiau pagrindas - duonos galvutė, išlieka", - sakė A. Bartkienė.
Ir gan svarbus pastebejimas:
Klaipėdos etnokultūros centro etnologė Valerija Jankūnaitė prisipažino girdėjusi apie Vatikano duoną, tačiau pati jos nekepusi ir neragavusi. "Sunku pasakyti, ar Vatikano duona gali išpildyti svajones, nešti laimę ir gėrį, tačiau pati tradicija ja dalytis - labai graži ir žinoma nuo seno. Senovėje lietuviai dalydavosi duona talkų metu, per derliaus nuėmimo šventes, tačiau raugu niekas nesidalindavo ir net neskolindavo, kad nesusipyktų ar laimės iš namų neišneštų", - tvirtino etnologė.
"Duonos raugas būdavo kiekvienuose namuose saugomas specialiame kubile ir kiekvienuose namuose būdavo vis kitoks duonos kvapas. Duona būdavo tarsi šeimininkės vizitinė kortelė. Būdavo sakoma: "Kokia šeimininkė - tokia duona." Egzistavo paprotys leisti kepti duoną ant anytos raugo trečią dieną į vyro namus atėjusiai jaunamartei. Toji duona nulemdavo jaunosios šeimininkės statusą šeimoje. Jeigu duona iškepdavo gardi - jaunoji šeimininkė gaudavo valdžią šeimoje, jeigu ne - likdavo uošvienės priespaudoje", - pasakojo V. Jankūnaitė.
Tai ir visas pyrago paprastumas
