Kai reikia paskelbti "ant visos LT" palankią NT kainų augimo statistiką, tai tinka visos priemonės. Ir kvadrato kainą padaro nenormalią ir kt. Dirbtinai kuria statistiką, kuri toli gražu nesutampa su realybe. O kam tie užsakomieji straipsniai apie tai, kaip čia daug kas dabar tiek visko perka. Jei reiliai pirkimų gal keli proc. per agentūras. O jei kažkas kažkur perka, tai be agentūrų ir bankų dalyvavimo, skirtumas pasidengia pardavus ir pridėjus iš santaupų. O kur dar keitimai.
Ekspertai tikisi didesnio NT kainų nuopuolio:
apklausti ekspertai vėl buvo kiek griežtesni, didžioji jų dalis (6 iš 10) laukia, kad metinis kritimas sieks 10-15 proc
http://www.delfi.lt/...o.d?id=37428655
apklausti ekspertai vėl buvo kiek griežtesni, didžioji jų dalis (6 iš 10) laukia, kad metinis kritimas sieks 10-15 proc
http://www.delfi.lt/...o.d?id=37428655
QUOTE(arvisas @ 2010 10 13, 09:46)
Ekspertai tikisi didesnio NT kainų nuopuolio:
apklausti ekspertai vėl buvo kiek griežtesni, didžioji jų dalis (6 iš 10) laukia, kad metinis kritimas sieks 10-15 proc
http://www.delfi.lt/...o.d?id=37428655
apklausti ekspertai vėl buvo kiek griežtesni, didžioji jų dalis (6 iš 10) laukia, kad metinis kritimas sieks 10-15 proc
http://www.delfi.lt/...o.d?id=37428655
Latvijos NT pervertintas dvigubai, o Lietuvos?
Visame pasaulyje būsto kainos skaičiuojamos pagal algoritmą, kai kaina lygi 100 mėnesių nuomos įmokų. Nepaisant krizės, Latvijoje šis rodiklis iki šiol yra daug didesnis, teigia Latvijos nekilnojamojo turto bendrovė Latio.
NT rinkos bumo metu būsto kaina siekė 400800 (priklausomai nuo vietovės) mėnesių nuomos įmokų. Nors sprogus NT burbului šis rodiklis sumažėjo, dabar jis vėl ėmė kilti ir vis dar yra didesnis nei 200 nuomos kainų, Latvijos dienraščiui Diena pasakė kompanijos Latio valdybos pirmininkas Edgaras Šinas.
Pirkdami būstą dabar, žmonės permoka dvigubai, todėl labiau apsimoka nuomotis, mano ekspertas.
O kodel jus cia analizuojate,ta pabringima,kainu kritima?Cia nuo daug visokiu niuansu priklauso,net patys izvalgiausi analitikai negaletu atspeti,pvz sugalvos valdzia devolvuoti lita,tai automatiskai turetu sukilti ir kaina.Atvaziuos piniguoti rusai su traukiniu ir ispirks,arba ateis badas ir maras,niekas nepirks,nes bus ir taip laisvu namu.Dabar statytis nama iseina brangiau nei pirkti,tad kaip kaina ir neturetu kristi,nes dabar daug kas desperatiskai nori parduoti ir gauti bent minimuma,gal tik puses sumos,kiek sukiso.Bet cia per savo goduma,pirko sklypus po10,siekdami pasipelnyti.Dabar situacija gera pirkti,bet ar ji ilgai isliks,bus matyti.
QUOTE(arvisas @ 2010 10 14, 17:39)
Latvijos NT pervertintas dvigubai, o Lietuvos?
Pirkdami būstą dabar, žmonės permoka dvigubai, todėl labiau apsimoka nuomotis, mano ekspertas.
Pirkdami būstą dabar, žmonės permoka dvigubai, todėl labiau apsimoka nuomotis, mano ekspertas.
Kaip parodo vokieciai, kad butai parduodami per brangiai:
http://www.youtube.c...h?v=D0Kaovpdn1k
is 15min.lt apie Airijos NT
"Dailymail.co.uk parengė reportažą apie Airijos nekilnojamojo turto padėtį, kuri geriausiai atspindi, kaip švytintis gyvenimas pamažu virsta desperacija. Modernių namų kvartalai, kuriuose teparduoti du būstai, sustojusios statybos tai toli gražu ne išimtys, o niūri realybė.
Tuo metu, kai Airijos ekonomika šovė į viršų, nekilnojamasis turtas atrodė itin patraukli sritis. 2006 metais buvo pastatyta 93 419 naujų namų, galvojant, kad nekilnojamojo turto rinka tik augs. Bėda ta, kad atėjus krizei, bankai nebenori skolinti pinigų, žmonės masiškai praranda darbus, o atlyginimai tik mažėja.
Žurnalistai rašo, kad namas, kurio vertė dar visai neseniai buvo apie 300 tūkst. eurų, dabar gali būti parduotas vos už 100 tūkst. eurų. Net ir patys konservatyviausi rinkos ekspertai mano, kad nekilnojamasis turtas į 2008 metų kainų lygį grįš ne anksčiau 2020 metų."
"Dailymail.co.uk parengė reportažą apie Airijos nekilnojamojo turto padėtį, kuri geriausiai atspindi, kaip švytintis gyvenimas pamažu virsta desperacija. Modernių namų kvartalai, kuriuose teparduoti du būstai, sustojusios statybos tai toli gražu ne išimtys, o niūri realybė.
Tuo metu, kai Airijos ekonomika šovė į viršų, nekilnojamasis turtas atrodė itin patraukli sritis. 2006 metais buvo pastatyta 93 419 naujų namų, galvojant, kad nekilnojamojo turto rinka tik augs. Bėda ta, kad atėjus krizei, bankai nebenori skolinti pinigų, žmonės masiškai praranda darbus, o atlyginimai tik mažėja.
Žurnalistai rašo, kad namas, kurio vertė dar visai neseniai buvo apie 300 tūkst. eurų, dabar gali būti parduotas vos už 100 tūkst. eurų. Net ir patys konservatyviausi rinkos ekspertai mano, kad nekilnojamasis turtas į 2008 metų kainų lygį grįš ne anksčiau 2020 metų."
Analogiška situacija Lietuvoje, žiūrint į pirmąją pastraipą.
Protingas komentaras:
Paprastai atkaklumas yra laikomas pozityvia savybe. Taciau tik tokiu atveju, jei jis nepanaudojamas manipuliacijoms, apgavystems ir naivuoliu paieskai. Musu kraste atkaklumas virsta neigiama savybe, nes tampa vertelgu, kurie nesiskaito su priemonemis, irankiu. Stai nemaza dalis Lietuvos banku ir nekilnojamojo turto pletotoju atkakliai ir vis su naujais gudravimais iesko lengvatikiu, bandydami jiems brangiai prastumti butus, uzkabinti akmeni ant kaklo keliasdesimciai metu ir kaip galima daugiau is ju pasipelnyti. Pasekmes jiems nesvarbios, is jokiu kriziu jie nepasimoke, zmoniu likimai taip pat nesvarbus svarbiausia jiems tebera pelnas.
Jiems visiskai nerupi, ka kazkokie pasaulinio garso ekonomistai postringauja apie tai, kad vien tik pelno siekimas bendroves veda i susinaikinima, kad apgautuju asaros virsta likimo smugiais patiems apgavikams. Siandien jiems niekas nerupi. Mes turime butu, ir juos prakalsime brangiai, pasitelke bet kokius metodus, stai taip masto ankstesnio nekilnojamojo turto burbulo putejai.
Beje, siomis savaitemis jie vel grizo prie senu iprociu ir bando pusti naujus nekilnojamojo turto burbulus. Per skirtingas ziniasklaidos priemones jie irodineja, kad nekilnojamasis turtas Lietuvoje nepigs, aiskina, kad geresniu salygu bustui isigyti nebebus, manipuliuoja skaiciais, prognozuoja dalykus, kurie aiskiai neissipildys.
Gerai dar, kad esama ekspertu, bandanciu atsverti sia buka propaganda. Tyleti negalima, nes jei tylesime, verteivos vel mums mikliai prikabins ant ausu makaronu. O dabar argumentai: siuo metu Estijoje ir Latvijoje nekilnojamasis turtas 20 proc. pigesnis nei Lietuvoje. Jokio pagrindo, kad kainos pas mus turetu buti didesnes, nera, taigi jos ir toliau kris. Maziausiai kol taps tokios kaip ir pas kaimynus. Butu pasiula Lietuvoje vis dar labai didziule ir joks ju trukumas net negresia, tad ir tai kainu kritimo neturetu sustabdyti.
Zinoma, bankai ir nekilnojamojo turto pletotojai turi savo motyvu ir argumentu. Taciau be ju jie dar turi jausti ir atsakomybe. Tai yra jei jie dabar aiskina, kad nekilnojamasis turtas Lietuvoje nebepigs ir geresniu salygu bustui isigyti nebebus, tebunie. Bet tuomet po metu mes ir dabar butus perkantys zmones priminsime, ka jie irodinejo. Kitaip tariant, jei dabar zmogus uz buta susimoka 300 tukst. Lt ir jei toks pat butas po metu kainuos 250 tukst. Lt, tai bankininkai ir nekilnojamojo turto pletotojai nebeturetu aiskinti nezinoje, kad taip ivyks, ir kad nuostoliai yra paties pirkejo reikalas. Tai ne pirkeju reikalas, tai elementari banku ir NT pletotoju apgavyste.
Musu, spaudos, tikslas ir pareiga informuoti skaitytojus apie tai, kad jie gali tapti manipuliaciju aukomis, kad gali padaryti investavimo klaidu ir i bala ismesti po keliasdesimt tukstanciu litu. O jau jiems patiems spresti, kokiais faktais, prognozemis ir vertinimais tiketi
Paprastai atkaklumas yra laikomas pozityvia savybe. Taciau tik tokiu atveju, jei jis nepanaudojamas manipuliacijoms, apgavystems ir naivuoliu paieskai. Musu kraste atkaklumas virsta neigiama savybe, nes tampa vertelgu, kurie nesiskaito su priemonemis, irankiu. Stai nemaza dalis Lietuvos banku ir nekilnojamojo turto pletotoju atkakliai ir vis su naujais gudravimais iesko lengvatikiu, bandydami jiems brangiai prastumti butus, uzkabinti akmeni ant kaklo keliasdesimciai metu ir kaip galima daugiau is ju pasipelnyti. Pasekmes jiems nesvarbios, is jokiu kriziu jie nepasimoke, zmoniu likimai taip pat nesvarbus svarbiausia jiems tebera pelnas.
Jiems visiskai nerupi, ka kazkokie pasaulinio garso ekonomistai postringauja apie tai, kad vien tik pelno siekimas bendroves veda i susinaikinima, kad apgautuju asaros virsta likimo smugiais patiems apgavikams. Siandien jiems niekas nerupi. Mes turime butu, ir juos prakalsime brangiai, pasitelke bet kokius metodus, stai taip masto ankstesnio nekilnojamojo turto burbulo putejai.
Beje, siomis savaitemis jie vel grizo prie senu iprociu ir bando pusti naujus nekilnojamojo turto burbulus. Per skirtingas ziniasklaidos priemones jie irodineja, kad nekilnojamasis turtas Lietuvoje nepigs, aiskina, kad geresniu salygu bustui isigyti nebebus, manipuliuoja skaiciais, prognozuoja dalykus, kurie aiskiai neissipildys.
Gerai dar, kad esama ekspertu, bandanciu atsverti sia buka propaganda. Tyleti negalima, nes jei tylesime, verteivos vel mums mikliai prikabins ant ausu makaronu. O dabar argumentai: siuo metu Estijoje ir Latvijoje nekilnojamasis turtas 20 proc. pigesnis nei Lietuvoje. Jokio pagrindo, kad kainos pas mus turetu buti didesnes, nera, taigi jos ir toliau kris. Maziausiai kol taps tokios kaip ir pas kaimynus. Butu pasiula Lietuvoje vis dar labai didziule ir joks ju trukumas net negresia, tad ir tai kainu kritimo neturetu sustabdyti.
Zinoma, bankai ir nekilnojamojo turto pletotojai turi savo motyvu ir argumentu. Taciau be ju jie dar turi jausti ir atsakomybe. Tai yra jei jie dabar aiskina, kad nekilnojamasis turtas Lietuvoje nebepigs ir geresniu salygu bustui isigyti nebebus, tebunie. Bet tuomet po metu mes ir dabar butus perkantys zmones priminsime, ka jie irodinejo. Kitaip tariant, jei dabar zmogus uz buta susimoka 300 tukst. Lt ir jei toks pat butas po metu kainuos 250 tukst. Lt, tai bankininkai ir nekilnojamojo turto pletotojai nebeturetu aiskinti nezinoje, kad taip ivyks, ir kad nuostoliai yra paties pirkejo reikalas. Tai ne pirkeju reikalas, tai elementari banku ir NT pletotoju apgavyste.
Musu, spaudos, tikslas ir pareiga informuoti skaitytojus apie tai, kad jie gali tapti manipuliaciju aukomis, kad gali padaryti investavimo klaidu ir i bala ismesti po keliasdesimt tukstanciu litu. O jau jiems patiems spresti, kokiais faktais, prognozemis ir vertinimais tiketi
QUOTE(arvisas @ 2010 12 13, 12:09)
Protingas komentaras:
Paprastai atkaklumas yra laikomas pozityvia savybe. Taciau tik tokiu atveju, jei jis nepanaudojamas manipuliacijoms, apgavystems ir naivuoliu paieskai. Musu kraste atkaklumas virsta neigiama savybe, nes tampa vertelgu, kurie nesiskaito su priemonemis, irankiu. Stai nemaza dalis Lietuvos banku ir nekilnojamojo turto pletotoju atkakliai ir vis su naujais gudravimais iesko lengvatikiu, bandydami jiems brangiai prastumti butus, uzkabinti akmeni ant kaklo keliasdesimciai metu ir kaip galima daugiau is ju pasipelnyti. Pasekmes jiems nesvarbios, is jokiu kriziu jie nepasimoke, zmoniu likimai taip pat nesvarbus svarbiausia jiems tebera pelnas.
Jiems visiskai nerupi, ka kazkokie pasaulinio garso ekonomistai postringauja apie tai, kad vien tik pelno siekimas bendroves veda i susinaikinima, kad apgautuju asaros virsta likimo smugiais patiems apgavikams. Siandien jiems niekas nerupi. Mes turime butu, ir juos prakalsime brangiai, pasitelke bet kokius metodus, stai taip masto ankstesnio nekilnojamojo turto burbulo putejai.
Beje, siomis savaitemis jie vel grizo prie senu iprociu ir bando pusti naujus nekilnojamojo turto burbulus. Per skirtingas ziniasklaidos priemones jie irodineja, kad nekilnojamasis turtas Lietuvoje nepigs, aiskina, kad geresniu salygu bustui isigyti nebebus, manipuliuoja skaiciais, prognozuoja dalykus, kurie aiskiai neissipildys.
Gerai dar, kad esama ekspertu, bandanciu atsverti sia buka propaganda. Tyleti negalima, nes jei tylesime, verteivos vel mums mikliai prikabins ant ausu makaronu. O dabar argumentai: siuo metu Estijoje ir Latvijoje nekilnojamasis turtas 20 proc. pigesnis nei Lietuvoje. Jokio pagrindo, kad kainos pas mus turetu buti didesnes, nera, taigi jos ir toliau kris. Maziausiai kol taps tokios kaip ir pas kaimynus. Butu pasiula Lietuvoje vis dar labai didziule ir joks ju trukumas net negresia, tad ir tai kainu kritimo neturetu sustabdyti.
Zinoma, bankai ir nekilnojamojo turto pletotojai turi savo motyvu ir argumentu. Taciau be ju jie dar turi jausti ir atsakomybe. Tai yra jei jie dabar aiskina, kad nekilnojamasis turtas Lietuvoje nebepigs ir geresniu salygu bustui isigyti nebebus, tebunie. Bet tuomet po metu mes ir dabar butus perkantys zmones priminsime, ka jie irodinejo. Kitaip tariant, jei dabar zmogus uz buta susimoka 300 tukst. Lt ir jei toks pat butas po metu kainuos 250 tukst. Lt, tai bankininkai ir nekilnojamojo turto pletotojai nebeturetu aiskinti nezinoje, kad taip ivyks, ir kad nuostoliai yra paties pirkejo reikalas. Tai ne pirkeju reikalas, tai elementari banku ir NT pletotoju apgavyste.
Musu, spaudos, tikslas ir pareiga informuoti skaitytojus apie tai, kad jie gali tapti manipuliaciju aukomis, kad gali padaryti investavimo klaidu ir i bala ismesti po keliasdesimt tukstanciu litu. O jau jiems patiems spresti, kokiais faktais, prognozemis ir vertinimais tiketi
Paprastai atkaklumas yra laikomas pozityvia savybe. Taciau tik tokiu atveju, jei jis nepanaudojamas manipuliacijoms, apgavystems ir naivuoliu paieskai. Musu kraste atkaklumas virsta neigiama savybe, nes tampa vertelgu, kurie nesiskaito su priemonemis, irankiu. Stai nemaza dalis Lietuvos banku ir nekilnojamojo turto pletotoju atkakliai ir vis su naujais gudravimais iesko lengvatikiu, bandydami jiems brangiai prastumti butus, uzkabinti akmeni ant kaklo keliasdesimciai metu ir kaip galima daugiau is ju pasipelnyti. Pasekmes jiems nesvarbios, is jokiu kriziu jie nepasimoke, zmoniu likimai taip pat nesvarbus svarbiausia jiems tebera pelnas.
Jiems visiskai nerupi, ka kazkokie pasaulinio garso ekonomistai postringauja apie tai, kad vien tik pelno siekimas bendroves veda i susinaikinima, kad apgautuju asaros virsta likimo smugiais patiems apgavikams. Siandien jiems niekas nerupi. Mes turime butu, ir juos prakalsime brangiai, pasitelke bet kokius metodus, stai taip masto ankstesnio nekilnojamojo turto burbulo putejai.
Beje, siomis savaitemis jie vel grizo prie senu iprociu ir bando pusti naujus nekilnojamojo turto burbulus. Per skirtingas ziniasklaidos priemones jie irodineja, kad nekilnojamasis turtas Lietuvoje nepigs, aiskina, kad geresniu salygu bustui isigyti nebebus, manipuliuoja skaiciais, prognozuoja dalykus, kurie aiskiai neissipildys.
Gerai dar, kad esama ekspertu, bandanciu atsverti sia buka propaganda. Tyleti negalima, nes jei tylesime, verteivos vel mums mikliai prikabins ant ausu makaronu. O dabar argumentai: siuo metu Estijoje ir Latvijoje nekilnojamasis turtas 20 proc. pigesnis nei Lietuvoje. Jokio pagrindo, kad kainos pas mus turetu buti didesnes, nera, taigi jos ir toliau kris. Maziausiai kol taps tokios kaip ir pas kaimynus. Butu pasiula Lietuvoje vis dar labai didziule ir joks ju trukumas net negresia, tad ir tai kainu kritimo neturetu sustabdyti.
Zinoma, bankai ir nekilnojamojo turto pletotojai turi savo motyvu ir argumentu. Taciau be ju jie dar turi jausti ir atsakomybe. Tai yra jei jie dabar aiskina, kad nekilnojamasis turtas Lietuvoje nebepigs ir geresniu salygu bustui isigyti nebebus, tebunie. Bet tuomet po metu mes ir dabar butus perkantys zmones priminsime, ka jie irodinejo. Kitaip tariant, jei dabar zmogus uz buta susimoka 300 tukst. Lt ir jei toks pat butas po metu kainuos 250 tukst. Lt, tai bankininkai ir nekilnojamojo turto pletotojai nebeturetu aiskinti nezinoje, kad taip ivyks, ir kad nuostoliai yra paties pirkejo reikalas. Tai ne pirkeju reikalas, tai elementari banku ir NT pletotoju apgavyste.
Musu, spaudos, tikslas ir pareiga informuoti skaitytojus apie tai, kad jie gali tapti manipuliaciju aukomis, kad gali padaryti investavimo klaidu ir i bala ismesti po keliasdesimt tukstanciu litu. O jau jiems patiems spresti, kokiais faktais, prognozemis ir vertinimais tiketi
Ir dar keliu namu pirmininko nuomone:
na pagal senu daugiabuciu gyventoju sudeti, tai sakyciau NT yra tiksinti bomba. Kiekvienais metais po keleta seimu isvyksta i uzsieni, daugumoje butu gyvena pensininkai. Taigi jau dabar dauguma butu stovi tusti, nes emigrantai kol kas ju nepardavineja, bet kaip taisykle pabuve uzsienyje 3-5 metus savo butu atsikrato. Ismirus pensininkams, kas pirks ju butus, nes jaunimas masiskai irgi emigruoja. Taigi ziurint i prieki bent 10 metu, situacija labai tragiska piesiasi.
