Abortas ir jo įtaka sveikatai

Jūsų paminėta situacija -identiška manajai, tik mano pastojimo laikas ne po trijų mėnesių o po gimdymo praėjus 6mėn...(O ir vaikučiai mažesni nei mokyklinukai būvo) Taip kad sprendimas yra pasielgti vienaip ar kitaip BEGALO sunkus. Aš pasirinkau vaikutį po tiek ašarų naktų (begalo sunkus prisiminimas, bet tikiu sprendimas teisingas pasirinktas)...Tačiau nuo to laiko mano požiūris į valymus (ne abortus) pasikeitė kardinaliai, nes kai galvoji kad "tau to niekada nebus" yra tikra netiesa,gyvenimas pateikia begalo daug siurprizų, o kai atsiduri kitokioje situacijoje nei planavai, tai visos tavo žinios ir nusiteikimai lieka visai kitur...Kadangi būvau pati dvejonėse,tai puikiai suprantu moteris kurios dėl vienokių ar kitokių situacijų nusprendžia pasielgti kitaip nei galėtų...Nesmerkiu ir neteisiu,bet dabar jau ir pati nebesakau "niekada" nes nežinau kaip viskas gali nutikti,bet "pasirinkimo kelyje" atsidurti niekam nelinkėčiau..

Paskaičiau daugumos pasisakymus ir, tiesą sakant, manęs jie visiškai nestebina. Kažkuri Jūsų minėjo, kad 'nenukrypkime čia į filosofijas...', o vertėtų. Viskas yra labai paprasta: šiuolaikinio žmogaus sąmonė yra nuo moderno atsiradimo transformuota tiek, kad žmogus tapo tik biomasė. Tiksliau, jis ne tapo biomase, o nuo moderno pradėtas laikyti tik biomase, t.y. gamtos dalis. Apie žmogaus 'antrąją pusę', t.y. sielą, kaip ir pamiršta. Be abejo, mes ir šiais laikais kalbame apie sielą, bet jos suvokimas mūsų laikais yra visiškai kitoks.

Kadangi žmogus šiandien yra tik biomasė, jam valdyti reikalinga biopolitika (pagūglinkite, kam įdomu). Iš esmės, viskas paprasta - kuo daugiau žmonių, t.y. biologinių kūnų, tuo daugiau vartotojų ir 'biznio rėmėjų', pinigų darytojų. O tai reiškia, kad visi kiti žmogaus aspektai nieko jau nebedomina. Dėl to mes pasidarome labai dideli vartotojai ir sudaiktiname/suprekiname absoliučiai viską, net save (pavyzdžiui, savo kūno kaip fabrikėlio (???) suvokimas). Tad man absoliučiai nenuostabu, kad šiais laikais sudaiktinami net vaikai. Prisiminkime, koks bumas buvo gimdymų vien dėl pašalpų ir dviejų metų atostogų (jokiu būdu nesakau, kad taip darė visos) ir kiek "mamyčių" rėkė, kad nebegimdys daugiau vaikų, jeigu joms tų pašalpų nemokės (suprask, už tai joms dar reikia sumokėti, nes jos vykdo kažkokio tai heroizmo aktą ar ką...), bet tema ne apie tai. Esmė tokia: suprekintą vaiką lengviau išmesti, nes gi jis yra kaip daiktas. Nusibodo fotelis - išmesiu, telikas tik vietą užima - išmesiu, vaikas trukdo karjerai - išmesiu. Baisiausia, kad taip darančios moterys ir vyrai yra įsitikinę, kad tokiu būdu jie tampa savo 'likimo kalviai', nes vaiką prilygina telikui, kurį galima tiesiog išmesti.

Noriu pasakyti, kad abortų padariusiųjų nesmerkiu. Neturiu tam teisės. Bet turint omenyje šiuolaikinį mąstymą, aš nesistebiu, kad yra krūvos moterų ir vyrų, kuriems abortas - nieko tokio

O šiaip - linkiu, kad niekada niekam nereikėtų stoti prieš šį baisų pasirinkimą. Ir dar linkiu nepamiršti, kad šiuo atveju iš tiesų beveik viskas priklauso nuo mūsų, kad to pasirinkimo nebūtų - juk mes esame savo likimo kalviai, tiesa?