QUOTE(MichGirl @ 2010 06 14, 00:42)
niekas niekada nesake, kad nebandyti, kai planas zmoniu realus. Niekam cia labai lengva pradzioj nebuna, net ir tiems tiesiai su ZK atvykusiems. Bet kai kurie, norintieji isvaziuoti, tikrai kuria nerealius planus tai kodel gi jiems to nepasakyti, kad maziau svajotu, o ta laika geriau panaudotu realaus plano kurimui...
Is dalies pritariu. Zinoma negalima neleisti zmonems svajoti. Ir atvirksciai patarti kaip tos svajones siekti ir ko reikia kad luskesciai nesugriutu.
Reikia nemairst,i kad ŽK laimejus, dar reikes pinigu isikurimui, nuvykymui ir visokiems popieriams tvarkyti. Praktiskai pagalvojus kad i amerika skristi labai brangu. O is namu neaisku kiek daiktu pasiimsi. Visur gerai ten kur musu nera, ar ne?
Bet siandien zinau kad LT jautiesi toks pat plikas basas. Niekada gyvenime nebuvau emigravusi. Mylejau tevyne kaip sava. Bet va pasijutau vienisa. Nebera draugu nes visi UK, JAV isvyke. Is grupioku irgi per FC ziuriu laimingai gyvena ne Lietuvoje. O as cia bandydama isitvirtinti darbo rinkoje tik depresija susirgau. Atrodo siandien reik dziaugtis kad darba turi uz minimuma.
Svajoju isikurti angliakalbeje salyje, patobulinti savo anglu kalba, galbut rasti nauju galimybiu kazka pastudijuoti. Man ne pinigai pirmoj vietoj. Bet noriu jaustis reikalinga. Noriu buti saugi del savo ateities. Manau kai pasensiu. tada tikra bus pervelu verkti, kad gyvenime kazko nepabandei.