Jis nežino ko nori

Sveikos moterys, panelės ir merginos:)
Rašau Jums su prašymu ir nroėjimu gauti Jūsų patarimų ir minčių kaip man elgtis. Mano gyvenimas sugriuvo per vieną dieną, vieną vakarą, vieną minutę...niekam to nelinkėčiau. Draugauju su vaikinu 3 metus ir 7 mėnesius. daugiau nei 2 metus gyvenome drauge. viskas buvo tikrai idealu. aplnikiniai žavėjosi mumis ir mes, rodo, buvom laimingi. šį šeštadienį tik gryžome iš Turkijos iš savo išsvajotojų atostogų. viskas buvo gerai: nesipykome, nesiriejome, jokių priekaištų., mylėjomės kaip bepročiai ir džiaugėmės vienas kitu. o pirmadienį jau turėjome labai nemalonų pokalbį, kuriame išgirdau jį sakant: "aš noriu pagyventi atskirai, nes nesu tikras ar tave myliu ar tiesiog esu pripratęs prie taves. šiuo metu aš nežinau pats ko noriu. noriu pabūt vienas ir suprasti, ar man reikia tavęs ar ne". Dar patikslino, kad mes nesiskiriambet tiesiog kuri laika pagyvensim atskirai.man tai buvo totalus šokas. išsikrausčiau pas draugę ir dabar svečiuojuosi ten. širdis plyšta pusiau. esu visiškam pasimetime... čia kaip iš giedro dangaus tokia jo naujiena. as esu užtikrinta, kad jį labai myliu ir tai mano žmogus, bet kaip man reikės išgyvent, jei jam manęs nereikės? gal Jūs man patarsite ar padėsite atsakyti į klausimą, kodėl jis taip pasielgė? ką man daryti...? palikti jį ramybėje ir laukti kol laikas viską sudėlios į savo vietas? aš nežinau ką jis galvoja, kodėl taip pasielgė, ar per dieną bent pagalvoja apie mane? nei parašo, nei paskambina.
Jei atvirai, esu visiškoj neviltį. man yra 22 metai, jam 27. manau suauges vyras turetu zinoti ko nori is gyvenimo ir is svao moters. gal jūs mane paprotinsit, kodel jis taip padarė ir t.t...

lauksiu jūsų patarimų ar tiesiog nuomonių

Išgyvensi.

na gal jam is tiesu reikia pertraukos.. kodel jis taip padare , manau, zino tik jis..
as asmeniskai tokiu "pertrauku" nesuprantu..
visgi geriausia ka galite padaryti -palikti ji ramybeje.. neskambinti , nelipti ant galvos, tiesiog ORIAI (kad ir kaip tai butu sunku) islaukti kazkoki SAVO (ne jo) nustatyta laika.. ir paciai priimti sprendima..

Duok jam to laiko, neskambink, nerašyk.. jei myli pargrįš, o jei ne, tai ir pasidžiaug, kad sužinojai dabar, o ne po 10metų
Laikykis, tai išgyvenama

Manyciau, itin vertingas pasiulymas. Jus irgi turite laiko vertinti ir suvokti ko norit. Nereikia isleisti vadziu is ranku ir buti valdoma, kito noru. Daugiau klausykites save ir pasistenkite blaiviai vertinti situacija, nusiimkite rozinius akinius.

Sutinku su jau isreikstom nuomonem.. Jei jis taip nori, tu tik nesižemink ir nepulk jo prasyti, kazkaip ji skatinti ir panasiai buti su tavimi. Jei myles ir jei TIKRAi bus tau skirtas, jis grįš Yra geras posakis: meile kaip paukstis. suspausi numirs, paleisi isskris. jei grįš, vadinasi tavo, jei negrįš, vadinasi tavo niekada ir nebuvo.
Sėkmės ir kantrybės. Neprarask moteriško orumo ir garbės.

Kas cia per nauja mada, visokios "pertraukeles ir pabuvimai" atskirai? Gal as "senamadiska", bet man tos pertraukeles - "end of story"... Palinkek jam sekmes ir ismok buti viena!

O va pritariu Rusnelei, kaip sirdela beskaudetu "goodbye me love goodbye..." tu jam padainuok ir sau sirdyje. Man tie visokie "pabunam atskirai" tikru tikriausias nonsensas O 27 metai, ar 30 metu vyrui, joks cia jis nesuauges, vaiku darzas. Sekmes tau

Kai vyras pasako, kad "nori pagyventi vienas", tai jis diplomatiskai, kad nesijaustu blogai, kad nematytu partneres asaru ir nereiktu kokiu pasiaiskinimu iskrausto partnere

Pasiulymas autorei: tik jokiu budu nelaukti ir nesikankinti, esat laisva, kol kas viena, pries nieka neipareigota, vadinasi, su drauge dedat i kojas, pirmyn i klubus, naujos pazintys, nauji vaikinai-kas zino, gal kol buves partneris svarstys, ar tinkama jam esat, ar ne, jus sutiksit tikrai puiku vyra, pasiryzusi del jusu nukabinti zvaigzdes

aciu labai uz jusu mintis as irgi nesu uz pertraukas. nemanau kad ju reikia zmonem, kurie yra tikri del savo jausmu. arba supras kad nori but kartu arba sakys ate .. tokia karti tiesa. tikrai nesiruosiu laukti keleta menesiu kol zmogus apsisres ko nori gyvenime....

Mano gyvenime taip pat buvo pertrauka, ir veliau mes susiejome Susituokeme ir laimingai gyvename:) Mano atveju, abu buvom laaabai jauni ir ambicingi, as norejau - mokytis ir buti pavyzdinga mergaite, o jis - ieskoti nuotykiu, siausti per naktis, daznai susitikineti su manimi. Tad akivaizdu, kad ne pakeliui mums buvo. Trauka liko. Emocijos ir jausmai liko, tik veliau susitikom labiau subrende ir daugiau pamate gyvenimo.
Tavo atveju, vaikinas 27 metu, jau turetu buti "issilakstes". Nors kas ten zino Siulyciau tau nesikrimsti, myleti save, daugiau skirti demesio savo laisvalaikiui, isvaizdai netgi. Gali paeksperimentuoti dabar Tik nedaryk is saves aukos, nes tai taves nesustiprins, tik dar labiau grimsi i liudesi...

zodziu, laikyk fronta!

Jau kazkas rase, kad jei myli, tai tikrai grys, jei ne - geriau tai suzinoti dabar, nei po keliu metu... Juk dabar tu esi jauna - pats tas kito paieskoms, jei sis ,,pasiplautu". O galbut grys kokia grazia staigmena paruoses??? O gal jam reikia ramiai apsisprest - gal jau seima kurt metas...ir grys paprasyt tavo rankeles ir sirdeles - pasitaiko gi romantiku .
Nenusimink, leisk laika pagal savo norus, bendrauk su draugemis...
Bet jei jau grys po pertraukos ir elgsis lyg nieko nebuve... tai tada vargiai begaleciau pasitiket tokiu zmogum .