Jis nežino ko nori

Manu pertraukos prašoma tada, kai nebemylima, o patogumo dėliai stengiamasi dėl viso pikto išlaikyti atsarginį variantą, jeigu kartais nepasisektų su kitu...

To: "Nenorėjau kurti kitos temos"...
MEsk tu jį, esant nesuderinamos asmenybės, kam save kankinti?

,,Nenorejau kurt naujos temos,,

Bek nuo jo kuo greiciau,jis taves tiesiog nemyli,patikek manim,sakau ta is savos patirties.Geriau dabar,maziau skaudes,negu pasieksi savo,istekesi,tada bus skaudziau iseit,nes jis nepasikeis tikrai,o yra sunku,kai nori pabuciuot,o tave atstumia.Noreciau ,kad mane taip kas butu paprotines,pati buciau supratus,mano vyras toks kaip tavo draugas,l.sunku ir gailiuos,kad istekejau,sugadinau sau gyvenima ir dar atsiradusiai dukrytei.Anksciau ar veliau vistiek tu suprasi,koks jis per zmogus,geriau dabar palik,kol dar nepraradai saves visiskai IR nesuzlugde taves.

Sveikos paneles, tai va pasitvirtino jusu pamokymai apie, jo palikima, atroe viska issiaiskinom buvau isejus pas tevus, ir po isejim lyg ir gerai,nors supratau kad zmones nesikeicia, nuo vasaros pradejau dirbti,atrode nebeliks problemu, nes neliks laiko, gryzdavau ir vistiek prikibdavo,kad reikia darytis vaklgyti ir t t o kur dar mokslai, na nieko istveriau, ruduo miske issinarinau koja rugsejis, jis manim pasirupino,veziojo i vln ir t t, lb norejo isvyktt i uzsieni, tevelis surado per broli vieta norvegijoje, taigi visus daktarus rebilitacijas isgyvenau viduje, nes jis isvyko spalio gale, pradejau dirbti puse dienos-po darbo i rebilitacija-po jos mokytis, o ketvirtad i vln, viskas man ejosi gerai ,nes zinojau,kad turiu seima ir aisku jy, viskas atrode nuostabu,nors ir buvo begalo sunku, gryzo mano mielasis, ir pareiske, kad viskas,nieko nepaaiskines, tada dar nesupratau koks kiaule, palikti sunkiausiu metu, kol atsistosiu ant koju,pabaigsiu mokslus,dirbsiu pilnai, bei kojos operacija darys vasara, ir ta jam pasakiau diena pries jis zinojo,kad operacijos man begalo sunkiai pernesamos,tai va jis pasake kad prades gyvenima is naujo norvegijoje.Jau geraiu nes praejo apie menesi,bet nesuvokiu,kas ten taip gali susisukti-suprantu,kad smegenelese pats nesusigaudo,zaidzia zaidimus istisai kol vel isvyks, parduoda ka eina, ir nesuprantu.be to auginom aviganiuka, kuris bus su jo broliu ir kaip nepaveikti sio seimos nario, turbut neimanoma tai va norejau tik prasinesti, kad buvau silpna,neisdrysau jo palikti, bet jis ta padare ziauriausiu momentu, ir iki 24 metu man dar geras puse metu :)aciu moterys

sveikos, merginos! Rašau šiame forume, nes pati susidūriau neseniai (prieš pora sav. ) su ta pačia bėda. Jis nežino ko nori, jis nežino ar mane myli. Gyvename jau pusantrų metų užsieny, draugaujam beveik 2 metus. Man 26, jam greit bus 27 metai. Darbas - namai, rutina. Sunku, bet atrodė, kad džiaugsmą vienas kitame randame. prieš kokias 3 sav. pastebėjau, kad jis kitoks, užsidaręs, užsisklendęs, nedėmesingas. nesijaučiau mylima, nerodė dėmesio. Tada kai jo paklausiau kodėl jis toks šaltas ir kodėl aš jam nerūpiu, jis pasakė, kad turi problemų, jam krizė, nežino kur save realizuoti, nesijaučia tvirtai dėl ateities ir kad nežino ar mane myli. Man buvo šokas. Na bet suėmiau save į rankas. paklausiau ar viskas, skiriamės. Jis atsakė, kad dabar nieko nežino. Tada pasiūliau pati ,kad duosiu jam laiko pagalvoti, nelysiu į akis, tegu pamąsto vienas, jei reiks manęs jis gali kreiptis, aš jį vis dar myliu ir noriu jam padėti. Apsigyvenom skirtinguose kambariuose. Nes man skaudu kai tikiuosi apkabinimo, bučinių, o negaunu to iš jo. Taip tęsiasi keletą savaičių, per jas daugiau sau laiko skyriau, pradėjau sportuoti, pasigražinu, prisiminiau savo hobius kuriuos buvau užmiršusi. Kažkaip naiviai tikiuosi, kad viskas susitvarkys, perskaičiau rekomenduotą straipsnį "Kas gi ten giliai oloje?" ir tikiuosi, kad mano meilė ir noras jam padėti (palikdama jam erdvės), pataisys mūsų santykius. Aš jau noriu šeimos, noriu stabilumo, nebenoriu ieškoti. Kartkartėm pakalbam, atsargiai paklausiu ką jis norėtų keisti mūsų santykiuose. Stengiuosi keistis ir atsižvelgti į jį, nes suprantu, kad ir mano kaltės yra ,kad įleidau rutiną ir nuobodulį į mūsų bendravimą.

kas dėl rutinos ir nuobodulio manau stengtis turėtų abu partneriai.

man baisiausia ne tik dėl to, kad tokie vyrukai, bet ir dėl to, kad merginos, gyvendamos su tokiais, leidžiasi žeminamos ir net neįsivaizduoja kokie gali būti ir TURI BŪTI normalūs pilnavertiški santykiai tarp dviejų mylinčių žmonių