QUOTE(rencė @ 2010 04 22, 13:12)
Zinau
maciau tave KTU temoje kazkada besiblaskydama
Zinau
maciau tave KTU temoje kazkada besiblaskydama
QUOTE(zydrute @ 2010 04 22, 13:41)
Mirkt visiskai su tavim sutinku 
as daznai pagalvoju kad JAM ten simtakart geriau,juk sitam pasaulely tik kankinosi,nieko daugiau vaikas nemate tik skausma
bent jau zinau kad jam daugiau nebeskaudes... o mes jau kaip nors "susikaupsim ir gyvensim"...
as daznai pagalvoju kad JAM ten simtakart geriau,juk sitam pasaulely tik kankinosi,nieko daugiau vaikas nemate tik skausma
bent jau zinau kad jam daugiau nebeskaudes... o mes jau kaip nors "susikaupsim ir gyvensim"...labukas mergaites...as su tavim sutinku,sitas pasaulis tikrai ziaurus,as irgi galvoju kad ten geriau...tikrai mamytes mums lieka tik prisisemti kantrybes....ir daug kantrybes...
Sveikos, angeliuku mamytes. Gyvenimas priverte pas jus atklysti. Ne, aciu dievui, mano dukrele sveika (pabelsiu triskart i medi), bet uzvakar mano pazistama pagimde negyva mergaite. Skaudziausia, kad visa nestumo laika gerai jautesi ir vaikelis atrodo buvo sveikas. Bet apsisuko virkstele ir ... Danguje atsirado naujas angelelis. Su ta moteriske mes susipazinome supermamu forume. As jai atidaviau savo dukrytes isaugtinius rubelius ir laukiau tos mergaites kaip kazko labai artimo.Dabar vaikstau keleta dienu kaip parbloksta. Pamatau gatvej maza leliuka ir suspaudzia sirdi.O kaip jai viska reikes iskesti! Ji viena. Gris is gimdymo namu, o ten kruvos drabuzeliu, vezimelis. Ir tos moterys gatvej su mazais leliukais...Zinau, kad jokie zodziai nepades. Bet taip noretusi nors mazyte dalelyte to begalinio sielvarto perimti. Patarkite, gal kaip nors galeciau ta padaryti.
Ir stiprybes jums visoms!
Ir stiprybes jums visoms!
QUOTE(margaritav @ 2010 04 22, 19:34)
O kaip jai viska reikes iskesti! Ji viena. Gris is gimdymo namu, o ten kruvos drabuzeliu, vezimelis. Ir tos moterys gatvej su mazais leliukais...Zinau, kad jokie zodziai nepades. Bet taip noretusi nors mazyte dalelyte to begalinio sielvarto perimti. Patarkite, gal kaip nors galeciau ta padaryti.
Ir stiprybes jums visoms!
Ir stiprybes jums visoms!
Na jei su ja susipazinai supermamu forume, tai pasiulyk uzsukti pas mus, kad suprastu, jog ne viena ji tokia pasaulyje...daugiau nezinau ka pasiulyti, tokiu metu niekas nepadeda, ir nepalengvina to skausmo, deja...
O sielvarto neperimsi, kad ir labai kaip noretum
ji reikia pergyventi paciai, arba bent jau ismokti su juo gyventi...
QUOTE(margaritav @ 2010 04 22, 19:34)
Sveikos, angeliuku mamytes. Gyvenimas priverte pas jus atklysti. Ne, aciu dievui, mano dukrele sveika (pabelsiu triskart i medi), bet uzvakar mano pazistama pagimde negyva mergaite. Skaudziausia, kad visa nestumo laika gerai jautesi ir vaikelis atrodo buvo sveikas. Bet apsisuko virkstele ir ... Danguje atsirado naujas angelelis. Su ta moteriske mes susipazinome supermamu forume. As jai atidaviau savo dukrytes isaugtinius rubelius ir laukiau tos mergaites kaip kazko labai artimo.Dabar vaikstau keleta dienu kaip parbloksta. Pamatau gatvej maza leliuka ir suspaudzia sirdi.O kaip jai viska reikes iskesti! Ji viena. Gris is gimdymo namu, o ten kruvos drabuzeliu, vezimelis. Ir tos moterys gatvej su mazais leliukais...Zinau, kad jokie zodziai nepades. Bet taip noretusi nors mazyte dalelyte to begalinio sielvarto perimti. Patarkite, gal kaip nors galeciau ta padaryti.
Ir stiprybes jums visoms!
Ir stiprybes jums visoms!
Liūdna dėl mažojo angelėlio
Taip, iš vienos pusės, tokiu skaudžiu metu sunku padėti, bet svarbu būti šalia. Neįkyriai, nebūtinai fiziškai, bet kad kenčiantis žmogus žinotų, kad panorėjęs bet kada gali išsikalbėti ar paprašyti pagalbos.
Iš mano patirties, santykiai su nemaža dalimi draugų/pažįstamų po visko gana smarkiai nutolo. Vieni patys kažkaip atsiribojo, su kitais pati nebejaučiau poreikio bendrauti, nesulaukus palaikymo, kuomet buvo sunku. Kai po angeliuko išėjimo dar nebuvo praėję nei pora parų, gavau vienos draugės sms su krūva pasmalsavimų laidojimo klausimais. Dabar, atsisukus į tai už pusantrų metų, atrodo, lyg ir normalūs klausimai ten buvo, nieko smerktino. Bet tuomet jaučiausi, lyg kas įgrūdo šakutę kur nors į kepenis ir dar pakankinant sukioja po truputėlį. "Paguodimai", kad "bus dar tų vaikų", maždaug vos ne "nieko tokio" - tokiu metu taip pat siaubingai erzina, nes trokšti turėti būtent TĄ, kuris išėjo. O iš Draugo būčiau norėjusi išgirsti kažką panašaus į: "Tik įsivaizduoti galiu, per kokį pragarą tau tenka pereiti. Gal galėčiau kuo nors padėti?".
Perskaičiau internete pranešimą apie tai, kad girtas tėvas metė žemėn savo 3 mėn. sūnelį ir jis mirė... Žodžių šitam veiksmui ir situacijai apibūdint nėra... Tik pagalvojau - kaip va tai moteriai jaustis...
QUOTE(carramele @ 2010 04 23, 11:01)
O iš Draugo būčiau norėjusi išgirsti kažką panašaus į: "Tik įsivaizduoti galiu, per kokį pragarą tau tenka pereiti. Gal galėčiau kuo nors padėti?".
ir kaip gaila, kad beveik iš nieko to neišgirsi. Kita vertus, kažin ar mokėčiau pati sureaguoti tinkamai.
Papildyta:
QUOTE(Egle C @ 2010 04 23, 11:54)
Perskaičiau internete pranešimą apie tai, kad girtas tėvas metė žemėn savo 3 mėn. sūnelį ir jis mirė... Žodžių šitam veiksmui ir situacijai apibūdint nėra... Tik pagalvojau - kaip va tai moteriai jaustis...
aš irgi skaičiau, verkiau. Vargšas mažulytis, dar vienas angelas mūsų angelams į draugiją...
QUOTE(wizija @ 2010 04 22, 21:55)
O sielvarto neperimsi, kad ir labai kaip noretum ji reikia pergyventi paciai, arba bent jau ismokti su juo gyventi...
ji reikia pergyventi paciai, arba bent jau ismokti su juo gyventi...Taip, niekas kitas šitos situacijos neišgyvens, šito kelio nenueis, iškylančių klausimų neatsakys, tik mes pačios... Ir niekas kitas neišlips iš duobės, tik mes pačios. Galim tik tikėtis, kad kol mes kabarosimės viršun kažkas sėdės ant tos duobės krašto, mos mums ir drąsins rankų nenuleisti... O jeigu ir nedrąsins, pačios pasidrąsinsim. Nėra pasauly stipresnio sutvėrimo už mamą. Nebent mama, palaidojusi savo vaiką.
Paverkim, kai norisi ir kiek norisi, o tada nusišluostykim ašaras ir pirmyn.
QUOTE(Egle C @ 2010 04 23, 10:54)
Perskaičiau internete pranešimą apie tai, kad girtas tėvas metė žemėn savo 3 mėn. sūnelį ir jis mirė... Žodžių šitam veiksmui ir situacijai apibūdint nėra... Tik pagalvojau - kaip va tai moteriai jaustis...
As irgi skaiciau, nuotaika taip ir pradingo
Papildyta:
QUOTE(Ziezulele @ 2010 04 23, 10:56)
Ziezulele, nu negaliu patiket kad tu dar 2 in 1
40 savaiciu jau, tai kada ?
QUOTE(Egle C @ 2010 04 23, 11:54)
Perskaičiau internete pranešimą apie tai, kad girtas tėvas metė žemėn savo 3 mėn. sūnelį ir jis mirė... Žodžių šitam veiksmui ir situacijai apibūdint nėra... Tik pagalvojau - kaip va tai moteriai jaustis...
Cia tai baisu be zodziu....
QUOTE(Ziezulele @ 2010 04 23, 11:56)
Tu dar cia????
labukas mergaites,perskaiciau jusu zinutes,koks siaubas del to vaikelio kur skaitet...o kur jus skaitet?kur tai ivyko?
