Labutis
Žiežulėle kaip viskas greit įvyks
Renciuk - gal neviskas taip blogai.. O jeigu ir taip gal viskas bus pataisoma.. Neprarask vilties
QUOTE(jolita4 @ 2010 04 22, 00:23)
o dabar norisi padekoti VISOM kad paraset.visur sunku ir gyvenime ir cia pritapti ir tikiuosi palaikysit Mane kaip bus man sunku labai JUSU prasau/
Naujai mamytei

Skaudu susipažinti tokiomis aplinkybėmis
O šiaip... Saulytė šviečia, bando džiuginti.. Šiandien paskaičiau labai teisingus ir verčiančius pamastyti žodžius:
Jūsų vaikai nėra jūsų.
Jie sūnūs ir dukros Gyvenimo, paties savęs besiilginčio.
Jie ateina per Jus, bet ne iš Jūsų.
Ir nors jie su Jumis, bet jie jums nepriklauso.
Jūs galit duoti jiems savo meilę, bet ne savo mintis,
Nes jie turi savąsias.
Jūs galit priglausti jų kūnus, bet ne jų sielas,
Nes jų sielos gyvena rytdienos rūme, kuriame jūs negalit apsilankyti netgi savo svajonėse.
Jūs galit stengtis būti tokie kaip jie, bet nesistenkit jų padaryti panašių į save.
Nes gyvenimas negrįžta atgalios ir negaišta su vakarykščia diena.
Jūs esat lankai, iš kurių kaip gyvos strėlės paleisti jūsų vaikai.
Lankininkas mato taikinį amžinybės kely,
Jis įtempia jus savo galia, kad jo strėlės skrietų greitai ir toli.
Tegul jūsų buvimas lankininko rankoj teikia jums tik džiaugsmą,
Nes kaip Jis myli strėlę, kuri lekia, taip myli Jis ir lanką, kuris yra tvirtas.