Kristule, sveikinu tavo vaikinuką su gimtadieniu
Renciau, kaip tu laikais? Kada vėl turėsi eit pas ginę?
Nasata, stipriai tave apkabinu...........
Kristule, sveikinu tavo vaikinuką su gimtadieniu
Renciau, kaip tu laikais? Kada vėl turėsi eit pas ginę?
Kristule, sveikinu tavo vaikinuką su gimtadieniu
Renciau, kaip tu laikais? Kada vėl turėsi eit pas ginę?
bijau išeit į gatvę...tarsi tyčia būtinai sutiksi laimingą mamytę su vežimėliu.. ir ne vieną..
atrodo visi aplink laimingi, išskyrus mane...
bijau žmonių...atrodo visi žino, kad laukiausi ir tarsi visų akyse klausimas- o kur kūdikis?
negaliu net eit į tą pačią parduotuvę, į kurią eidavau ir kur pardavėjos praktiškai pažystamos...bijau klausimų, kas gimė...juk jie nežino kas nutiko ir norės pasveikinti...
kaip grįžt į tą patį darbą ir išvengt klijentų klausimų?
ar dar ilgai aš elgsiuos taip, lyg vis dar laukčiausi...vis pagaunu save, kad saugau pilvuką..liečiu jį..kalbuosi su juo...
Kiekvieną minutę meldžiu dukrytės atleidimo...maldauju, kad ateitų nors sapne pas mane..bet ji neaplanko manęs..
jei tik žinočiau, kad Saulytė mano tikrai su Angeliukais, kad jai ten gera...
Atsiprašau, kad aš tik išsiverkiu čia...
Nelaimingi žmonės niekam nereikalingi....
atrodo visi aplink laimingi, išskyrus mane...
bijau žmonių...atrodo visi žino, kad laukiausi ir tarsi visų akyse klausimas- o kur kūdikis?
negaliu net eit į tą pačią parduotuvę, į kurią eidavau ir kur pardavėjos praktiškai pažystamos...bijau klausimų, kas gimė...juk jie nežino kas nutiko ir norės pasveikinti...
kaip grįžt į tą patį darbą ir išvengt klijentų klausimų?
ar dar ilgai aš elgsiuos taip, lyg vis dar laukčiausi...vis pagaunu save, kad saugau pilvuką..liečiu jį..kalbuosi su juo...
Kiekvieną minutę meldžiu dukrytės atleidimo...maldauju, kad ateitų nors sapne pas mane..bet ji neaplanko manęs..
jei tik žinočiau, kad Saulytė mano tikrai su Angeliukais, kad jai ten gera...
Atsiprašau, kad aš tik išsiverkiu čia...
Nelaimingi žmonės niekam nereikalingi....
QUOTE(nasata @ 2010 05 04, 21:58)
bijau žmonių...atrodo visi žino, kad laukiausi ir tarsi visų akyse klausimas- o kur kūdikis?
negaliu net eit į tą pačią parduotuvę, į kurią eidavau ir kur pardavėjos praktiškai pažystamos...bijau klausimų, kas gimė...juk jie nežino kas nutiko ir norės pasveikinti...
kaip grįžt į tą patį darbą ir išvengt klijentų klausimų?
ar dar ilgai aš elgsiuos taip, lyg vis dar laukčiausi...vis pagaunu save, kad saugau pilvuką..liečiu jį..kalbuosi su juo...
negaliu net eit į tą pačią parduotuvę, į kurią eidavau ir kur pardavėjos praktiškai pažystamos...bijau klausimų, kas gimė...juk jie nežino kas nutiko ir norės pasveikinti...
kaip grįžt į tą patį darbą ir išvengt klijentų klausimų?
ar dar ilgai aš elgsiuos taip, lyg vis dar laukčiausi...vis pagaunu save, kad saugau pilvuką..liečiu jį..kalbuosi su juo...
Kaip visa tai pazistama, atrodo kad mano mintis kazkas surase
QUOTE(nasata @ 2010 05 04, 12:16)
Ačiū Mamytėms už palaikymą 
koks tai skausmas, galit tik jūs suprast...o ne tie, kurie man dabar ištisai kartoja, kad turiu būt stipri, kad esu stipri...kad jie supranta mano skausmą...
NESU AŠ STIPRI..ir nenoriu būt stipri....
Kai žuvo mano pusseserės dukrytė, kurią ir aš padėdavau augint, prižiūrėt, ..laidojau lyg savo vaiką, maniau, ka tikrai supratau, kokį skausmą kenčia jos mamytė...bet dabar galiu pasakyt, kad tik maniau, jog suprantu...
dabar, aš jos paklausiau tik vieno dalyko: kaip tu neišprotėjai? 14 metų augint ir taip prarast...
o "tetos' man dar sako, kad man geriau, aš savo dukrytės nespėjau pamilt...na joms toks kūdikėlis ne žmogutis ir nėr čia ko ašarų liet...
ir kodėl visi tarsi jaučia pareigą man pasakyt, kad bus dar tų vaikų........
o man toli gražu jau ne 25...ir gal tai buvo paskutinis šansas...
mane visi šitam gyvenime palieka...dukrytės tėtis atsisakė mūsų iš karto, kai tik sužinojo, kad laukiuos...o dabar ir dukrytė...
ir kodėl Dievas leidžia pagimdyti tokioms, kurios po to išmeta į konteinerius savo mažučius? Bet tikriausiai neturiu teisės uždavinėt tokių klausimų...
koks tai skausmas, galit tik jūs suprast...o ne tie, kurie man dabar ištisai kartoja, kad turiu būt stipri, kad esu stipri...kad jie supranta mano skausmą...
NESU AŠ STIPRI..ir nenoriu būt stipri....
Kai žuvo mano pusseserės dukrytė, kurią ir aš padėdavau augint, prižiūrėt, ..laidojau lyg savo vaiką, maniau, ka tikrai supratau, kokį skausmą kenčia jos mamytė...bet dabar galiu pasakyt, kad tik maniau, jog suprantu...
dabar, aš jos paklausiau tik vieno dalyko: kaip tu neišprotėjai? 14 metų augint ir taip prarast...
o "tetos' man dar sako, kad man geriau, aš savo dukrytės nespėjau pamilt...na joms toks kūdikėlis ne žmogutis ir nėr čia ko ašarų liet...
ir kodėl visi tarsi jaučia pareigą man pasakyt, kad bus dar tų vaikų........
o man toli gražu jau ne 25...ir gal tai buvo paskutinis šansas...
mane visi šitam gyvenime palieka...dukrytės tėtis atsisakė mūsų iš karto, kai tik sužinojo, kad laukiuos...o dabar ir dukrytė...
ir kodėl Dievas leidžia pagimdyti tokioms, kurios po to išmeta į konteinerius savo mažučius? Bet tikriausiai neturiu teisės uždavinėt tokių klausimų...
pirmiausia tai labai stipriai apkabinu
paskaičiau ir vėl į ašaras
tarsi vel grįžau į Ta dieną man taip pat buvo39 savaitės ir žinau Tą JAUSMĄ ...
niekas neturi recepto kaip skaumą širdies gydit ,bet gal mes visos laikydamasios viena į kitą ,kotroliuosime jį
QUOTE(nasata @ 2010 05 04, 21:58)
bijau išeit į gatvę...tarsi tyčia būtinai sutiksi laimingą mamytę su vežimėliu.. ir ne vieną..
atrodo visi aplink laimingi, išskyrus mane...
bijau žmonių...atrodo visi žino, kad laukiausi ir tarsi visų akyse klausimas- o kur kūdikis?
negaliu net eit į tą pačią parduotuvę, į kurią eidavau ir kur pardavėjos praktiškai pažystamos...bijau klausimų, kas gimė...juk jie nežino kas nutiko ir norės pasveikinti...
kaip grįžt į tą patį darbą ir išvengt klijentų klausimų?
ar dar ilgai aš elgsiuos taip, lyg vis dar laukčiausi...vis pagaunu save, kad saugau pilvuką..liečiu jį..kalbuosi su juo...
Kiekvieną minutę meldžiu dukrytės atleidimo...maldauju, kad ateitų nors sapne pas mane..bet ji neaplanko manęs..
jei tik žinočiau, kad Saulytė mano tikrai su Angeliukais, kad jai ten gera...
Atsiprašau, kad aš tik išsiverkiu čia...
Nelaimingi žmonės niekam nereikalingi....
atrodo visi aplink laimingi, išskyrus mane...
bijau žmonių...atrodo visi žino, kad laukiausi ir tarsi visų akyse klausimas- o kur kūdikis?
negaliu net eit į tą pačią parduotuvę, į kurią eidavau ir kur pardavėjos praktiškai pažystamos...bijau klausimų, kas gimė...juk jie nežino kas nutiko ir norės pasveikinti...
kaip grįžt į tą patį darbą ir išvengt klijentų klausimų?
ar dar ilgai aš elgsiuos taip, lyg vis dar laukčiausi...vis pagaunu save, kad saugau pilvuką..liečiu jį..kalbuosi su juo...
Kiekvieną minutę meldžiu dukrytės atleidimo...maldauju, kad ateitų nors sapne pas mane..bet ji neaplanko manęs..
jei tik žinočiau, kad Saulytė mano tikrai su Angeliukais, kad jai ten gera...
Atsiprašau, kad aš tik išsiverkiu čia...
Nelaimingi žmonės niekam nereikalingi....
Aš po laidotuvių mėnesį nėjau į parduotuvę. Baisu buvo sutikt žmogų, kad nepradėtų klausinėt kas, kaip........
Neatsiprašinėk
Rugseje labai grazu as ir labai megstu sivineti kriziuku 
sako jai mergyna issiuvines trys angeliukus tais metais butinai susilauks leliuko
sako jai mergyna issiuvines trys angeliukus tais metais butinai susilauks leliuko
QUOTE(Bona -pari @ 2010 05 04, 22:11)
mums irgi 39 savaites buvo
nasata as kaip ugnies bijojau zmoniu i darzeli nejau, vyras visa laika vedziojo maze..po keliu dienu uzejau i musu parduotuve....pamaciau drauge...ir sirdis nuo tos baimes taip pradejo dauzitis....bet ji tik pasisveikinus greit prabego, o as prisidengiau krepsiu ir lekiau is tos parduotuves...bet dabar jau netaip baisu...Ryte sutikau ne viena drauge darzeli ir niekas nieko neklause...tokia laiminga buvau Viena drauge pamojavo ranka ir siandien vakare gavau is jos zinute el.pastu: Taniushka sveika! Ar jau galima sveikinti?!.... zinojau kad kada nors isgyrsiu tos zodzius...tik gerai kad tai zinute el.pastu o ne gyvai i akys...nezinau dar kaip sureguociau...
Papildyta:
Verk ir neatsiprasinek
Papildyta:
pastebejau negaliu buti tarp keliu zmoniu, kompanijoje, nors ir nori drauges padeti prablaskyt mane...bet pajutau kad po kiek laiko mane pradeda apimineti panika kad visiems viskas gerai...tai kodel as negaliu islisti is tos dobes???Todel stengiuosi susitikti atskirai tai su viena,tai su kita drauge....ramiai pasikalbam...tada as tikrai atsipalaidoju...bet grizus namo tas pats.....asaros ir akmuo uzstriges gerklei...
Viena drauge pamojavo ranka ir siandien vakare gavau is jos zinute el.pastu: Taniushka sveika! Ar jau galima sveikinti?!.... zinojau kad kada nors isgyrsiu tos zodzius...tik gerai kad tai zinute el.pastu o ne gyvai i akys...nezinau dar kaip sureguociau...Papildyta:
Verk ir neatsiprasinek
Papildyta:
QUOTE(nasata @ 2010 05 04, 21:58)
atrodo visi aplink laimingi, išskyrus mane...
Atsiprašau, kad aš tik išsiverkiu čia...
Nelaimingi žmonės niekam nereikalingi....
Atsiprašau, kad aš tik išsiverkiu čia...
Nelaimingi žmonės niekam nereikalingi....
pastebejau negaliu buti tarp keliu zmoniu, kompanijoje, nors ir nori drauges padeti prablaskyt mane...bet pajutau kad po kiek laiko mane pradeda apimineti panika kad visiems viskas gerai...tai kodel as negaliu islisti is tos dobes???Todel stengiuosi susitikti atskirai tai su viena,tai su kita drauge....ramiai pasikalbam...tada as tikrai atsipalaidoju...bet grizus namo tas pats.....asaros ir akmuo uzstriges gerklei...
Savo dukrytę pas Angeliukus išleidau su savo megztom kojinytėm, įdėjau čiulptuką ir angeliuką, o karstelį uždengiau pačios nunertu pleduku..kad tik mažutei šilčiau būtų...
tikiuosi, jai ten gera..tikiuosi, kad mano mama ja gerai pasirūpins...
turtbūt daugiau niekada nemegsiu...gal dėl to virkštelė ir apsisuko, kad daug mezgiau savo mažutei..
tikriausiai man jau aptemo protas......
širdingai ačiū už kiekvieną apkabinimą...
tikiuosi, jai ten gera..tikiuosi, kad mano mama ja gerai pasirūpins...
turtbūt daugiau niekada nemegsiu...gal dėl to virkštelė ir apsisuko, kad daug mezgiau savo mažutei..
tikriausiai man jau aptemo protas......
širdingai ačiū už kiekvieną apkabinimą...
QUOTE(nasata @ 2010 05 04, 23:19)
Savo dukrytę pas Angeliukus išleidau su savo megztom kojinytėm, įdėjau čiulptuką ir angeliuką, o karstelį uždengiau pačios nunertu pleduku..kad tik mažutei šilčiau būtų...
ir as aprengiau su tokiu minkstu kombinezoniuku meskiuku uzdejau kepuryte...mano mazulytei tikrai bus visada silta....ir idejau ruzava barskuti-zuikuti....pries vaziuojant i kapines...nuvezem ja i baznycia....ten norejau ja pakrikstiti....bet jau niekada to nepadarysiu
bet bent ant duses ramiau....kad as padariau viska ka galejau...Dabar bandau save raminti tuo kad ji su mano teveliu ir jis tikrai ja pasirupins...
QUOTE(tanler @ 2010 05 04, 21:34)
Ir man nieko nera brangesnio uz mano vaikus....jie visas mano pasaulis....su dukriuku isejo visos mano svajones....suduzo visi planai....Gyvenau ta svajone 7men...ir va taip...negailestingai viena akimirka viskas suduzo.Tiesa pasakius dabar bijau svajoti,bijau kurti planus.Nezinau ko noreti, nezinau kur eti,nezinau ka daryti,nezinau kas bus uz valandos ar rytoj...nieko nezinau...O zmogus yra taip sukurtas kad jis visada nores svajoti ir kurs planus....tik as nezinau kada galesiu vel svajoti
zinai tanler as jau nieko i prieki neplanuoju,man jau gana tu planu,viskas suduzo per pora valandu...bijau net pagalvoti kokie buvo mano planai nes jie duzo visi...visi...
Papildyta:
QUOTE(nasata @ 2010 05 04, 23:19)
Savo dukrytę pas Angeliukus išleidau su savo megztom kojinytėm, įdėjau čiulptuką ir angeliuką, o karstelį uždengiau pačios nunertu pleduku..kad tik mažutei šilčiau būtų...
tikiuosi, jai ten gera..tikiuosi, kad mano mama ja gerai pasirūpins...
turtbūt daugiau niekada nemegsiu...gal dėl to virkštelė ir apsisuko, kad daug mezgiau savo mažutei..
tikriausiai man jau aptemo protas......
širdingai ačiū už kiekvieną apkabinimą...
tikiuosi, jai ten gera..tikiuosi, kad mano mama ja gerai pasirūpins...
turtbūt daugiau niekada nemegsiu...gal dėl to virkštelė ir apsisuko, kad daug mezgiau savo mažutei..
tikriausiai man jau aptemo protas......
širdingai ačiū už kiekvieną apkabinimą...
o Dieve brangioji kaip skaudu...siaubingas jausmas...net baisu...labai tave suprantu...as savo maziukui i karsteli sudejau jo megstamiausius zaisliukus,aprengiau jo mylimiausias drabuzeliais...ir dabar ant kapelio vis nesu po zaisliuka...zinai kai laidojau savo maziuka man kunigas pasake ...Dievas tau dave pasidziaugti du metus suneliu o kai atejo laikas jis ji pasieme...kad tu zinotai kokie tie zodziai skaudus,dar siandien man jie galvoje...nors dar praejo tik keli menesiai...po siu zodziu vis kartoju kodel ir uz ka man taip?
