na štai mūsų istorija:
Mes keliavome iš Nicos. Ketvirtadienio vakare gavome žinutę apie ugnikalnį, šiek tiek baisoka pasidarė, bet tada dar neveikė tik šiaurės kraštai ir Londonas. Vilnius veikė. Skrydis turėjo būti penktadienį anksti ryte. Gerai, kad buvome pasirinkę Austrų oro linijas, o ne Lufthansa, pastarieji iš Nicos nebepakilo, nes jau buvo uždarytas Frankfurtas. 7:45 pakilome sėkmingai į Vieną, turėjome jau registraciją su visais vartais į Vilnių, viskas atrodė labai optimistiškai. Po pusantros valandos nusileidome Vienoje. Ir ką, užrašas, kad skrydis atšauktas, tada puolėm prie informacijos, jie liepė išeiti iš oro uosto ir eiti prie Austrų bilietų pardavimo langelio, ten klaiki eilė. Stojom į ją, iš karto priėjo darbuotojai, pasakė, kad turime 3 variantus: laukti, kol debesis praeis, skristi jų linijomis bet kuria kita kryptimi, neskristi niekur ir važiuoti kitu transportu. Sakė, kad viešbučių pasiūlyti negali, viskas užimta, iš vis Vienoje nebėra laisvų vietų, mašinų nuomotis irgi. Jie mums patarė skristi į Prahą, kol galvojome, uždarė ir Prahą. Sutikome kelis lietuvius, kurie pasakė, kad laukti yra nesąmonė, reikia važiuoti traukiniu. Norėjome su jais, bet jie turėjo bagažą, o mūsų neaišku kur. Jie išvažiavo, mes likome. Jausmas keistas prieš tave visa Europa, važiuok kur nori, tik kortelėje pinigų tai beveik nėr, grynųjų irgi, visgi atostogų pabaiga. Vairuotojų pažymėjimų nepasiėmėm. Sutikome dar lietuvių, stovėjome eilėje pasakyti, kad neskrendame. Tada stovėjome eilėje prie bagažo, kur mums leido įeiti į oro uostą ieškoti savo bagažo ant juostų. Radom daug išmėtyto bagažo ir dar du pasimetusius lietuvius. Paskui ir savo bagažą. Jau buvome 7. pasiskambinome lietuviams, kurie važiavo į stotį ir buvo sužinoję, kad yra dienos traukinys į Varšuvą, bet nėra vietų. Nutarėm bandyti į naktinį nusipirkti bilietus. Dar buvo mintis laukti kitos dienos oro uoste, bet nutarėm keliauti. Nusisamdėm didelį taksi iki traukinių stoties, važiavome per kamščius. Įlekiam bilietų kason puikuma, spėjam į dieninį traukinį ir mums parduoda bilietus už visai protu suvokiamą sumą - 75 eurus, 15 minučių iki išvykimo, laimingi iki nukritimo, perone sužinome, kad anksti džiaugtis, jeigu traukinys perpildytas mūsų neįleis. Bet įlipam, stumdomės, randame kelias vietas, visi sėkmingai susėdam. Taktiškai tai buvo pats geriausias sprendimas iš visų daugybės Vienos stočių šita buvo tolimiausia nuo centro, viena pirmųjų. Traukinys važiuoja į Varšuvą, pakeliui prilipa labai daug tokių nabagučių. Daugiausia Čekijos paskutinėje stotyje žmonės atvažiavę iš Prahos, nes iš ten šansų nuvažiuoti tiesioginiu traukiniu į Varšuvą nebebuvo, bilietai išpirkti kelias dienas į priekį. (gerai, kad ten nenuskridom) Žmonės ant grindų, tamburuose, didelis tautų katilas traukiantis į šiaurę. Mūsų pakeleiviai suorganizuoja autobusiuką iš LT, kuris atvažiuoja mūsų iki Varšuvos, dėl viso gedulo, jis vėluoja. Nakčia 3 valandas laukiame Varšuvos geležinkelio stotyje, pagaliau į autobusiuką ir namo. Šeštadienis 11 val. pagaliau namai, lova. Palyginus dar labai greitai ir labai sėkmingai ir su minimaliausiais nuostoliais, su šaunia kompanija, įsitikinus, kad lietuviai vis dėlto yra patys geriausi ir draugiškiausi.