QUOTE(_Smalsutė_ @ 2010 10 10, 22:37)
O ką aš galėčiau pasakyti apie sutuokimą iš kokių nors išskaičiavimų? Į vyro ir žmonos santykius aš stengiuosi žiūrėti iš vidaus, o ne iš išorės. Negi dėl to, kad būtum prievarta ištekinta, Tu jau taptum amorali? Amoraliai būtų pasielgę tie, kurie vertė, nes santuoka, kaip aš (ir ne tik aš) ją suprantu, turi būti sudaroma laisva valia - ne tik formaliai, bet ir realiai laisva.
Bet pati santuoka yra sudaryta amoralumo pagrindu ir nesvarbu kokie veiksniai ja itakoja... Anto kaikuriu oponentu.
As gi tame izvelgiu ne amoraluma, o gyvenima, kai is dvieju blogybiu zmones renkasi maziausia, teikia primenybe savo pareigai. Nereikia galvoti, kad karaliams tevai renka sutuokntinius, daznai santuokos budavo viena is polinkos, diplomatijos priemoniu, kuri apspresdavo strateginius, ekonominius salies reikalus.
Papildyta:
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2010 10 10, 22:43)
Net jei žmogus pats atsisako būti tikslu, tai nesuteikia kitam žmogui moralinės teisės jį naudoti kaip priemonę.
Kame priemone, jei abu tenkina tokia busena. Abu yra priemones ir abu turi savo tiklsu, kurie vienas kito nezeidzia, nes yra tapatus.