Įkraunama...
Įkraunama...

seksualinė patirtis-itaka santykiams

QUOTE(_Smalsutė_ @ 2010 10 10, 22:07)
Sako, kad egzistuoja ir platoniška meilė. unsure.gif O kiek dažnai pasitaiko aistra be meilės mastau.gif - turbūt ne ką dažniau, nei žmonės patys tą aistrą ir prisileidžia.

O kuo bloga aistra? Kalbat taip, lyg ji būtų koks baubas, kurios nieku gyvu negalima prisileisti, patirti.

QUOTE(_Smalsutė_ @ 2010 10 10, 22:10)
Užsiimti seksu be meilės - vienas iš trukdžių atrasti meilę, nes iš to kyla požiūris: "visos jos tokios", "visi jie tokie". Dalis žmonių kaip tik dėl to meilės ir nebepatiria.

Visi jie kokie? Ne visi. Ir būtent tie ne visi vis dar žiūri į žmogų kaip į asmenį, o ne kaip į priemonę, daiktą, prekę.
Kodėl vienas iš trukdžių? Kuom galit pagrįsti? O kaip tos poros, kurių santykiai, prasidėję seksu, baigiasi vedybomis, vaikais ir laiminga šeima? Amoralu, ar ne?

QUOTE(Moonte @ 2010 10 10, 22:20)
Pazystu nemazai seimu, kurie tenkinasi savo gyvenimu, bet nera mylimi ir mylintys. Skirtumas tame yra. Ne vien Indijoje tokia praktika, issiskirti neimanoma. Zmones taikosi su likimu ir bando tame izvelgti geri, nes kitaip gyventi butu nepakeliama. Zemaites "Marti" irgi akivaizdziai demonstruoja moters nora taikytis su likimu, bet...

Nereikia ir iki Indijos keliauti. Lietuvos kaimuose anksčiau būdavo panašiai, nes skyrybos buvo nesuprantamos, belikdavo arba pagerinti savo kasdienybę, arba virvė po kaklu.

QUOTE(_Smalsutė_ @ 2010 10 10, 22:23)
Žmogus visada turi būti tikslas, o ne priemonė. Kai tikslas - tik patenkinti savo fiziologinius poreikius, žmogus lieka priemone tikslui pasiekti.

Žmogus nėra nei tikslas, nei priemonė. Jis pakeleivis (draugas) į tikslą.
Atsakyti
QUOTE(mylimuke @ 2010 10 11, 00:24)
O kuo bloga aistra? Kalbat taip, lyg ji būtų koks baubas, kurios nieku gyvu negalima prisileisti, patirti.

Pati aistra nei gera, nei bloga. Gerai arba blogai gali būti tai, kaip žmogus su ta aistra "apsieina". Manau, kai aistra verčia žmogų elgtis nesuderinamai su pačiais rimčiausiais, esmingiausiais jo troškimais (šiuo atveju - mylėti, būti mylimam), tai nėra gerai. Kadangi buvo išsakyta nuomonė, jog aistros vos ne apibrėžimas toks, kad ji nesuvaldoma, tai ir patikslinau - jei matai, kad gali nebesuvaldyti, geriau jos tiek ir neprisileisti.
Papildyta:
QUOTE(mylimuke @ 2010 10 11, 00:24)
Žmogus nėra nei tikslas, nei priemonė. Jis pakeleivis (draugas) į tikslą.

Kodėl tiek daug žmonių, paklaustų, už ką myli savo antrąją pusę, atsako - dėl to, kad jis/ji yra? Tiesiog. Aš tai turėjau omenyje.
Papildyta:
QUOTE(mylimuke @ 2010 10 11, 00:24)
Visi jie kokie?

Ne manęs to reikėtų klausti.
Papildyta:
QUOTE(mylimuke @ 2010 10 11, 00:24)
1. Kodėl vienas iš trukdžių? Kuom galit pagrįsti?

2. O kaip tos poros, kurių santykiai, prasidėję seksu, baigiasi vedybomis, vaikais ir laiminga šeima? Amoralu, ar ne?

1. Meilė nespėja augti, neturi tam erdvės, kai ją aplenkia prisirišimas, patogumas, kai žmogaus nebereikia siekti, nes jis ir taip visas "tavo". Beje tas pats net jei tai buvo ir su ankstesniu partneriu - niekur ta patirtis nedingsta, nes plačiąja prasme mylėti mokomės nuo kūdikystės iki mirties.

2. Nebūtinai amoraliai prasidėję santykiai turi ir pasibaigti blogai. Tuo labiau, kai žmogui jau tampa įpročiu kiekvienus rimtesnius santykius pradėti lovoje, natūralu, kad ir labiau nusisekę greičiausiai prasidės taip pat.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo _Smalsutė_: 11 spalio 2010 - 15:08
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2010 10 11, 15:58)
1. Pati aistra nei gera, nei bloga. Gerai arba blogai gali būti tai, kaip žmogus su ta aistra "apsieina". Manau, kai aistra verčia žmogų elgtis nesuderinamai su pačiais rimčiausiais, esmingiausiais jo troškimais (šiuo atveju - mylėti, būti mylimam), tai nėra gerai. Kadangi buvo išsakyta nuomonė, jog aistros vos ne apibrėžimas toks, kad ji nesuvaldoma, tai ir patikslinau - jei matai, kad gali nebesuvaldyti, geriau jos tiek ir neprisileisti.
2. Kodėl tiek daug žmonių, paklaustų, už ką myli savo antrąją pusę, atsako - dėl to, kad jis/ji yra? Tiesiog. Aš tai turėjau omenyje.
3. Meilė nespėja augti, neturi tam erdvės, kai ją aplenkia prisirišimas, patogumas, kai žmogaus nebereikia siekti, nes jis ir taip visas "tavo". Beje tas pats net jei tai buvo ir su ankstesniu partneriu - niekur ta patirtis nedingsta, nes plačiąja prasme mylėti mokomės nuo kūdikystės iki mirties.
Nebūtinai amoraliai prasidėję santykiai turi ir pasibaigti blogai. Tuo labiau, kai žmogui jau tampa įpročiu kiekvienus rimtesnius santykius pradėti lovoje, natūralu, kad ir labiau nusisekę greičiausiai prasidės taip pat.


1. Iš pasisakymo susidarė įspūdis, kad jūs tiesiog bijot patirti tai, ko negalit suvaldyti, bijot kažko nesukontroliuoti, bijot suklysti ir neturėti galimybės pasitraukti, žengti žingsnį atgal, ar ne taip? Prisipažinsiu, labai dažnai elgiuosi taip pat... Bet žinau, kad tai nėra gerai, nes taip gyvenime prarandam labai daug galimybių, nes kartais tik rizikos būdu atrandam kažką nuostabaus. Nekalbu šiuo atveju vien tik apie lovos reikalus, o apskritai, bet man asmeniškai ir aistra, jos išraiška, seksas taip pat yra vienas iš gyvenimo malonumų.
2. Kad tai sako daug žmonių, tai dar nereiškia, kad tai "teisinga", "taip turi būti". Galiu pasakyti, kad ir skiriasi labai daug žmonių, praktiškai daugiau nei pusė santuokų išyra, o kur dar tos poros, kurios nesiskiria, nors namuose toli gražus jau nebelikę šeimos ir santuokos, ką kalbėt apie jausmus. Ir vis gi mes pasirenkam patys laisva valia, ką mylėti (ta meile, kuri sieja porą), vadinasi tai nėra besąlygiška meilė, nemylim vien tik dėl to, kad tas žmogus yra. Mylim ir dėl to, koks jis yra. Man, pvz., visai nekvepia meile, kai žmogus "miršta", svaigta dėl kito, tačiau net negali konkrečiai pasakyti, už ką myli, nes myli kažkokią iliuziją, mėgaujasi tuo euforijos jausmu, kuris būna santykių pradžioje, tačiau visada praeina.
3. Jūs nejaučiat, kad prieštaraujat pati sau? Teigiat, kad nuo sekso reiktų susilaikyti, laukti meilės, kad lovos malonumai nėra svarbiausia, bet tuo pačiu žmogų vertinat būtent per seksą, jis tampa "visas tavo, pasiektas" vien dėl to, kad su juo buvo turėta sekso. Visada laikiausi nuomonės, kad žmogus po sekso pasidaro nebeįdomus tuomet, kai tu be tarpkojo tiesiog daugiau nebeturi ką duoti kitam žmogui, tuomet viskas, kas prasidėjo nuo lovos, lova ir baigiasi. Bet tai nėra visi sekso be meilės atvejai. Niekas netrukdo žmonėms pažinti vienas kito kitomis prasmėmis net ir po sekso. Žmogus nėra vien tik kūnas, jis ir dvasia, protas, vadinasi, kad jį "turėti visą", neužtenka tik permiegoti. Ir jeigu žmogus tai supranta, jokio skirtumo, kuo prasideda santykiai. Ar dėl to, kad laiminga santuoka, sėkmingi santykiai prasidėjo nuo sekso, jie yra prastesni už tuos, kuriuos jūs laikote ne amoraliais? Galiausiai, ar seksas tik iš meilės garantuoja amžiną meilę, sėkmingus santykius?
Atsakyti
QUOTE(mylimuke @ 2010 10 12, 10:26)
1. Iš pasisakymo susidarė įspūdis, kad jūs tiesiog bijot patirti tai, ko negalit suvaldyti, bijot kažko nesukontroliuoti, bijot suklysti ir neturėti galimybės pasitraukti, žengti žingsnį atgal, ar ne taip? Prisipažinsiu, labai dažnai elgiuosi taip pat... Bet žinau, kad tai nėra gerai, nes taip gyvenime prarandam labai daug galimybių, nes kartais tik rizikos būdu atrandam kažką nuostabaus. Nekalbu šiuo atveju vien tik apie lovos reikalus, o apskritai, bet man asmeniškai ir aistra, jos išraiška, seksas taip pat yra vienas iš gyvenimo malonumų.

Niekur neprieštaravau paryškintajam teiginiui - visa tai skirta patirti su žmogumi, kurį pasirenki visam gyvenimui (tada ir malonumas ne vien fizinis).

O dėl baimės mastau.gif - ne, niekad nebijojau, kad nebeturėsiu galimybės žengti atgal, tik tas kelias atgal gerokai ilgesnis ir sunkesnis - nemanau, kad verta.
Papildyta:
QUOTE(mylimuke @ 2010 10 12, 10:26)
2. Kad tai sako daug žmonių, tai dar nereiškia, kad tai "teisinga", "taip turi būti". Galiu pasakyti, kad ir skiriasi labai daug žmonių, praktiškai daugiau nei pusė santuokų išyra, o kur dar tos poros, kurios nesiskiria, nors namuose toli gražus jau nebelikę šeimos ir santuokos, ką kalbėt apie jausmus. Ir vis gi mes pasirenkam patys laisva valia, ką mylėti (ta meile, kuri sieja porą), vadinasi tai nėra besąlygiška meilė, nemylim vien tik dėl to, kad tas žmogus yra. Mylim ir dėl to, koks jis yra. Man, pvz., visai nekvepia meile, kai žmogus "miršta", svaigta dėl kito, tačiau net negali konkrečiai pasakyti, už ką myli, nes myli kažkokią iliuziją, mėgaujasi tuo euforijos jausmu, kuris būna santykių pradžioje, tačiau visada praeina.

Na čia Tu palietei labai svarbų aspektą. Kol renkiesi žmogų, su kuriuo kursi šeimą, tol labai svarbu ir įvardinti sau, už ką Tu jį vertini, kas jame patinka, priimtina ir t.t. Pasidavimas aistrai šioje stadijoje dažniausiai apakina.
Atsakyti
QUOTE(mylimuke @ 2010 10 12, 10:26)
3. Jūs nejaučiat, kad prieštaraujat pati sau? Teigiat, kad nuo sekso reiktų susilaikyti, laukti meilės, kad lovos malonumai nėra svarbiausia, bet tuo pačiu žmogų vertinat būtent per seksą, jis tampa "visas tavo, pasiektas" vien dėl to, kad su juo buvo turėta sekso. Visada laikiausi nuomonės, kad žmogus po sekso pasidaro nebeįdomus tuomet, kai tu be tarpkojo tiesiog daugiau nebeturi ką duoti kitam žmogui, tuomet viskas, kas prasidėjo nuo lovos, lova ir baigiasi.

Tai ne prieštaravimas. smile.gif Minėjau, kad lytiniai santykiai - tai intymiausia kalba, kuria pasakoma, kad "aš - tavo vienintelis/-ė". Ką reiškia "buvo turėta sekso"? Buvo pasakyta tai, kam dar nepribręsta nei širdimi, nei protu. Ir tas reikalo rimtumas "veža", nors realiai rimtumo - toli gražu. Savęs taip paprastai neapgausi - melas ir lieka melu, o ant melo kurti nuoširdžius santykius gal ir įmanoma, bet jau sunkiau.
Papildyta:
QUOTE(mylimuke @ 2010 10 12, 10:26)
Žmogus nėra vien tik kūnas, jis ir dvasia, protas

Bet kol kūnas "vien linksminasi", dvasia neišeina pasivaikščioti - ji irgi tame dalyvauja, nori to ar nenori.
Papildyta:
QUOTE(mylimuke @ 2010 10 12, 10:26)
Galiausiai, ar seksas tik iš meilės garantuoja amžiną meilę, sėkmingus santykius?

Apie garantijas kalbėti būtų naivu, bet kai ko nors rimtai siekiame, juk dėl to ir stengiamės, o ne gyvename kaip papuola ir tikimės, kad vis tiek pasiseks.
Atsakyti
viduramziai doh.gif
Atsakyti
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2010 10 12, 17:23)
1. Niekur neprieštaravau paryškintajam teiginiui - visa tai skirta patirti su žmogumi, kurį pasirenki visam gyvenimui (tada ir malonumas ne vien fizinis).
2. Pasidavimas aistrai šioje stadijoje dažniausiai apakina.

1. Grįžtam į diskusijos pradžią biggrin.gif O jeigu per visą gyvenimą taip ir nerandi žmogaus, kurį galėtum mylėti, kurį NORĖTUM mylėti? Taip ir pragyveni be sekso? unsure.gif
2. Man labai įdomu, kodėl jūs tą taip tvirtai teigiat? Jus apakino, jūs patyrėt? Gal neverta kalbėti apie visas ar netgi daugumą? Smagu, kai aistra apakina TĄ akimirką, bet tai nereiškia, kad lieki aklas viskam. Tiesiog nereikia painioti aistros su meile, tuomet ir nekils problemų su aklumu ar adekvačiu pasaulio bei žmogaus suvokimu.

QUOTE(_Smalsutė_ @ 2010 10 12, 17:48)
1. Bet kol kūnas "vien linksminasi", dvasia neišeina pasivaikščioti - ji irgi tame dalyvauja, nori to ar nenori.
2. Apie garantijas kalbėti būtų naivu, bet kai ko nors rimtai siekiame, juk dėl to ir stengiamės, o ne gyvename kaip papuola ir tikimės, kad vis tiek pasiseks.

1. Žinoma, kad dalyvauja - ir dvasia, ir protas. Bet jie vienas kitam neprieštarauja. Ar tai blogai? Manau, blogai, kai žmogaus viduje vyksta įnirtingos kovos tarp proto ir jausmų, tarp kūno ir dvasios, o "teisių" nėra vis tiek.
2. Tai jūs manot, kad santykių tęsimas po sekso ne iš meilės nėra rimtas siekimas? Ar po to dingsta visos pastangos?
Atsakyti
QUOTE(mylimuke @ 2010 10 12, 22:48)
1. Grįžtam į diskusijos pradžią  biggrin.gif  O jeigu per visą gyvenimą taip ir nerandi žmogaus, kurį galėtum mylėti, kurį NORĖTUM mylėti? Taip ir pragyveni be sekso?  unsure.gif

Tik "lakstyti" paprastai pradedama gerokai anksčiau, kai dar viskas prieš akis ir tikrai negali žinoti, kad nerasi.
Papildyta:
QUOTE(mylimuke @ 2010 10 12, 22:48)
Tiesiog nereikia painioti aistros su meile

Tai jūs manot, kad santykių tęsimas po sekso ne iš meilės nėra rimtas siekimas?

Taip, aš manau, kas santykių tęsimas ne iš meilės - nėra rimtas siekimas. biggrin.gif O to, kas tėra vien aistra, gi negalima painioti su meile.

Ir dar manau, kad tema išsemta.
Atsakyti
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2010 10 13, 12:14)
Tik "lakstyti" paprastai pradedama gerokai anksčiau, kai dar viskas prieš akis ir tikrai negali žinoti, kad nerasi.
Papildyta:

Taip, aš manau, kas santykių tęsimas ne iš meilės - nėra rimtas siekimas. biggrin.gif O to, kas tėra vien aistra, gi negalima painioti su meile.

Ir dar manau, kad tema išsemta.


O tai kada lakstyti? Kai jau išeini į pensiją ir nieko nebedomini, tik impotencija ir ateroskleroze sergantį kaimyną? cool.gif

Nesupratot mano klausimo. Ne santykių tęsimas "ne iš meilės", o po sekso "ne iš meilės" g.gif
Atsakyti
QUOTE(mylimuke @ 2010 10 13, 15:44)
Nesupratot mano klausimo. Ne santykių tęsimas "ne iš meilės", o po sekso "ne iš meilės"  g.gif

Suprasti supratau, tik nebematau prasmės šioje diskusijoje.
Atsakyti
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2010 10 13, 18:05)
Suprasti supratau, tik nebematau prasmės šioje diskusijoje.


O labai norėjot įtikint, kad esat teisi? Nepavyko biggrin.gif

Diskusija apskritai buvo beprasmė cool.gif
Atsakyti
QUOTE(wit @ 2010 10 12, 17:52)
viduramziai  doh.gif


Bet labai saugu. Yra grupe zmoniu kurie bijo gyventi-purvintis.

Kinu ismintis CHUN CICHEN

"Ten, kur purvas, knibzda gyvenimas.
Kur svarus vanduo, nebuna zuvies.
Kilnus zmogus neturi salintis zemisko purvo
ir neprivalo aklai sekti skaistaus elgesio pavyzdziais."
Atsakyti