Įkraunama...
Įkraunama...

seksualinė patirtis-itaka santykiams

QUOTE(Moonte @ 2010 10 13, 21:19)
Lenkiu galva pries ta, kuris budamas purve sugeba islikti tyru, o ne pries ta, kuris gyvena sterilu gyvenima dirbtinai rinkdamas pliuspunktus, tam, kad uztikrintu pomirtini gyvenima.

Purvas šiuo atveju - kas? g.gif Aš irgi žaviuosi žmonėmis, kurie sugeba pakilti po to, kai buvo pasiekę bene patį dugną, bet jie ne išliko tyri purve, jei purvą pasirinko (o ne šis buvo primestas aplinkybių) - jie pakilo iš to purvo, nes kažką savo gyvenime ėmė smarkiai keisti.
Papildyta:
QUOTE(mylimuke @ 2010 10 13, 22:24)
Jeigu teigiat, kad siela ir kūnas viena, tai kaip tada po mirties, kai kūnas pūva po žeme - siela kartu su juo?

Mirtis - žemiškojo materialaus kūno ir sielos atsiskyrimas. Juk elementaru. Ar Tu seksą be meilės prilygini mirčiai? blink.gif
Papildyta:
QUOTE(Moonte @ 2010 10 13, 21:19)
Velgi kas ka laiko nepadorumu. As gi manau, kad nepadoru rinkti pliuspunktus, nes tai primena kysininkavima, veidmainyste, isskaiciavima. Reikia gyventi, o ne imituoti gyvenima. Kad zmogus nedarytu blogo, pikto, todel kad tai jam paciam atgrasu, o ne del tariamo tyrumo, ar bijojimo gyventi.

O pagal kokius kriterijus galima nuspręsti, ar žmogus elgiasi nuoširdžiai iki širdies gelmių, ar vien renka "pliuspunktus"? Jūs čia bandote įrodyti, kad žmogus, kuris sąmoningai atsisako vergauti aistroms, yra bijantis gyventi, "imituojantis gyvenimą" ir pan., bet argumentų tikrai trūksta.
Atsakyti
QUOTE(Sirenete @ 2010 10 13, 22:20)
siela ir kūnas yra viena, bent kol žmogus gyvena šioje žemėje ir tikrai nelaimingas tas, kas save taip skaido ir dalina, nori nenori kūnas ir siela vienas kitą įtakoja ir jeigu kūnas tik sielos indas,  vanduo tyras negali išlikti purvinam ir pridvėsusiam puodely.
Seksas gali būti visoks, toks, kuris žmogų pakylėja ir toks, kuris išpurvina užjuodina jo sielą ir jau koks mus traukia priklauso ne nuo kūno poreikių, o nuo sielos tyrumo.

Jau geriau žmogus nedarytų blogo iš baimės ar dėl išskaičiavimo, nes motyvas visiškai nesvarbus, svarbus veiksmas ir rezultatas, negu darytų blogus neturėdamas jokių vertybių, kriterijų ar moralės normų.



Manyciau, tai zodziai zmogaus, kuriam kunas jo poreikiai, o ypac seksas asocijuojasi su "purvu" jei jie nesusije su siela. Bet yra zmones, kurie sugeba atskirti kuna ir siela. Jiems seksas analogiskai kaip papusryciauti kartu, pasokti ir t.t. Juk seksas buna ne vien is meiles, bet ir kaip gailescio aktas, ar proga pasijausti zmogui gyvam. Sekso poreikis ne vien pagristas meile, barteriniais mainais ir t.t.

Pridveses puodelis tai kas? Kad zmogus, apart kai kuriu asmenu, neitakotas dvasiniu pergyvenimu sugeba jausti malonuma, ar tai jo kuna padaro supuvusiu... Tuomet i masturbacija, jusu manymu, kuna padaro purvinu? O kodel zmogus turi bijoti malonumu, vengti ju? Koel zmogus turi apriboti savo zingeiduma, pazinti savo kuna ir tame kontekste?

Negaliu pritarti siai minciai, nes manau, kad zmogus yra mastanti, turinti sazine butybe. Gyvuliskas baimes jausmas nera rodiklis, butent jei prarandama baime, zmogui niekas netrukdo tapti gyvuliu. Vadinasi jis yra gyvulys tik valdomas baime.

Butent veiksmu motyvai ir parodo veiksmo verte. Jus gi ir pati rasone "Seksas gali būti visoks, toks, kuris žmogų pakylėja ir toks, kuris išpurvina užjuodina jo sielą ir jau koks mus traukia priklauso ne nuo kūno poreikių, o nuo sielos tyrumo." Taigi ar gali gyvulys, tureti siela, kai valdomas ne veiksmo motyvais, o baime. Todel man visai suprantama, kad gyvuliskos prigimties zmonems yra baisus kuniski malonumai, nes jie jame tik sugeba izvelgti purva ir jie nesupranta kaip galima gyventi be pasaitelio-baimes.



Papildyta:
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2010 10 14, 12:32)
1. Purvas šiuo atveju - kas? g.gif Aš irgi žaviuosi žmonėmis, kurie sugeba pakilti po to, kai buvo pasiekę bene patį dugną, bet jie ne išliko tyri purve, jei purvą pasirinko (o ne šis buvo primestas aplinkybių) - jie pakilo iš to purvo, nes kažką savo gyvenime ėmė smarkiai keisti.


O pagal kokius kriterijus galima nuspręsti, ar žmogus elgiasi nuoširdžiai iki širdies gelmių, ar vien renka "pliuspunktus"? Jūs čia bandote įrodyti, kad žmogus, kuris sąmoningai atsisako vergauti aistroms, yra bijantis gyventi, "imituojantis gyvenimą" ir pan., bet argumentų tikrai trūksta.


Taigi, mes kiekvienas purva suprantame skirtingai. Jums seksas be jausmu yra purvas, o man tai dar viena zmogaus saviraiskos, pasaulio, savo kuno pazinimo formu.

O as kalbu ne apie pakilima, o apie tai, kad zmones gyvendami purve sugeba islikti padoriais, neveidmainiaudmai ir neneigdami zmogiska prigimti. Joks cia nuopelnas uzsidaryti i kokona ir gyventi sterilu gyvenima. Jei ka tai tenkina, puiku, bet kodel jiems noristi primesti savo"svara" kitam. Kas pasake, kad tai yra "svara"?

Cia jau jusu isvados. Samoningas begimas is gyvenimo, ir samoningas gyvenimo suvokimas nera tapatu. Kriterijai yra elementarus, zmogus viska turi daryti samoningai, vedinas savo isitikinimais, nevadovaujamas baimes, nes tai primityvus, labai stiprus jausmas, kuris dazniausiai uzgozia mastyma.

Manyciau, kad butent samoningas zmogus visada suvoks, ir gerbs kitu asmenu pasirinkima, nes zinos, kad jo kriterijai nera rodiklis kitam. Jei jis ko negali, nesupranta, nepriima, tai dar nera rodiklis, kad kitas privo gyventi, mastyti, jausti, kaip jis.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Moonte: 14 spalio 2010 - 13:46
QUOTE(Moonte @ 2010 10 14, 14:43)
Joks cia nuopelnas uzsidaryti i kokona ir gyventi sterilu gyvenima. Jei ka tai tenkina, puiku, bet kodel jiems noristi primesti savo"svara" kitam. Kas pasake, kad tai yra "svara"?

blink.gif Su plakatais prie seimo nepiketuoju - tik SM dėstau savo nuomonę.

Kad tai "švara", sočiai yra kalbančių ir tarp tų, kurie savo kailiu visu gražumu patyrę "nešvarą". (Na pati į autoritetus nesitaikau, nes jau nuspręsta, kad mano gyvenimas - "persterilus").
Papildyta:
QUOTE(Moonte @ 2010 10 14, 14:43)
Cia jau jusu isvados. Samoningas begimas is gyvenimo, ir samoningas gyvenimo suvokimas nera tapatu. Kriterijai yra elementarus, zmogus viska turi daryti samoningai, vedinas savo isitikinimais, nevadovaujamas baimes, nes tai primityvus, labai stiprus jausmas, kuris dazniausiai uzgozia mastyma.

Manyciau, kad butent samoningas zmogus visada suvoks, ir gerbs kitu asmenu pasirinkima, nes zinos, kad jo kriterijai nera rodiklis kitam. Jei jis ko negali, nesupranta, nepriima, tai dar nera rodiklis, kad kitas privo gyventi, mastyti, jausti, kaip jis.

Tai (antroji pastraipa) ne argumentas įrodyti, kad aš vadovaujuosi baime, o ne sąmoningu gyvenimo suvokimu, savais įsitikinimais. Kaip krikščonė, aš niekada nesutiksiu, kad yra daug vienodai gerų tiesų - galiu toleruoti kitaip mąstančius, bet ne pritarti jų nuomonei.
Atsakyti
QUOTE(Moonte @ 2010 10 14, 15:43)
Manyciau, tai zodziai zmogaus, kuriam kunas jo poreikiai, o ypac seksas asocijuojasi su "purvu" jei jie nesusije su siela. Bet yra zmones, kurie sugeba atskirti kuna ir siela. Jiems seksas analogiskai kaip papusryciauti kartu, pasokti ir t.t. Juk seksas buna ne vien is meiles, bet ir kaip gailescio aktas, ar proga pasijausti zmogui gyvam. Sekso poreikis ne vien pagristas meile, barteriniais mainais ir t.t.



Yra žmonės, kurie gyvena iliuzijomis, kad galima atskirti kūną ir sielą, tai neįmanoma, žmogus ir visuma, būtis, visa tai kas jį supa, ką jis galvoja, veikia ir t.t. Galima sau meluoti iki begalybės, bet siela, pasąmonė ar dar kaip tai pavadinsi visa tai jaučia žino ir tos dalybos vėliau prasiveržia depresijomis, nemeile sau, neurozėmis ir visokiais kitokiais galais. Nesvarbu, ką tie žmonės daro su savimi ir su seksu, kokie jų motyvai, savęs pateisinimai ir su kuo tas seksas jiems asocijuojasi. Šiam pasaulyje yra veiksmas ir pasekmės, nepriklausomai nuo to, kas tose galvelėse sukasi, kokie motyvai ar pasitesinimai.
Atsakyti
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2010 10 14, 15:04)
blink.gif Su plakatais prie seimo nepiketuoju - tik SM dėstau savo nuomonę.

Kad tai "švara", sočiai yra kalbančių ir tarp tų, kurie savo kailiu visu gražumu patyrę "nešvarą". (Na pati į autoritetus nesitaikau, nes jau nuspręsta, kad mano gyvenimas - "persterilus").


Kam stoti i ginybine poza? Is kitos puses, ar jus taip istiesu manot? Na tuomet suprantama. Rasydama as kalbu apie visuma, o ne apie konkretu zmogu. Man jusu pozicija suprantma, ir as ja gebiu, vieno ko as negaliu suprasti, kodel jus abejojate kitu zmoniu pasaulio suvokimu, prioritetais, vertybemis. Na jums tai neimanoma, jums tai nepriimtina, bet nuo to si pozicija netampa nei blogesne nei geresne.

Mano gyvenime nieko panasaus nebuvo, Biblijine prasme pazinojau vieninteli vyra, su kuriuo sugyventu dabar, bet ar tai sudaro man prielaidas abejoti kito asmens "svara"...

Yra nemazai literaturos kuriniu, kur aprasomi zmoniu santykiai, tame tarpe seksas, jo itaka zmogaus gyvenime. Tarkim, D. H. Lorenso romanas „Ledi Chaterli meiluzis“ (Lady Chatterley's Lover), kame jus matote purva?
Atsakyti
QUOTE(Moonte @ 2010 10 14, 14:43)
Tuomet i masturbacija, jusu manymu, kuna padaro purvinu?

Ne manęs klausta, bet šia prasme taip.
Atsakyti
QUOTE(Moonte @ 2010 10 14, 15:43)


Pridveses puodelis tai kas? Kad zmogus, apart kai kuriu asmenu, neitakotas dvasiniu pergyvenimu sugeba jausti malonuma, ar tai jo kuna padaro supuvusiu... Tuomet i masturbacija, jusu manymu, kuna padaro purvinu? O kodel zmogus turi bijoti malonumu, vengti ju? Koel zmogus turi apriboti savo zingeiduma, pazinti savo kuna ir tame kontekste?

Negaliu pritarti siai minciai, nes manau, kad zmogus yra mastanti, turinti sazine butybe. Gyvuliskas baimes jausmas nera rodiklis, butent jei prarandama baime, zmogui niekas netrukdo tapti gyvuliu. Vadinasi jis yra gyvulys tik valdomas baime.

Butent veiksmu motyvai ir parodo veiksmo verte. Jus gi ir pati rasone "Seksas gali būti visoks, toks, kuris žmogų pakylėja ir toks, kuris išpurvina užjuodina jo sielą ir jau koks mus traukia priklauso ne nuo kūno poreikių, o nuo sielos tyrumo." Taigi ar gali gyvulys, tureti siela, kai valdomas ne veiksmo motyvais, o baime. Todel man visai suprantama, kad gyvuliskos prigimties zmonems yra baisus kuniski malonumai, nes jie jame tik sugeba izvelgti purva ir jie nesupranta kaip galima gyventi be pasaitelio-baimes.
Papildyta:
Taigi, mes kiekvienas purva suprantame skirtingai. Jums seksas be jausmu yra purvas, o man tai dar viena zmogaus saviraiskos, pasaulio, savo kuno pazinimo formu.

O as kalbu ne apie pakilima, o apie tai, kad zmones gyvendami purve sugeba islikti padoriais, neveidmainiaudmai ir neneigdami zmogiska prigimti. Joks cia nuopelnas uzsidaryti i kokona ir gyventi sterilu gyvenima. Jei ka tai tenkina, puiku, bet kodel jiems noristi primesti savo"svara" kitam. Kas pasake, kad tai yra "svara"?

Cia jau jusu isvados. Samoningas begimas is gyvenimo, ir samoningas gyvenimo suvokimas nera tapatu. Kriterijai yra elementarus, zmogus viska turi daryti samoningai, vedinas savo isitikinimais, nevadovaujamas baimes, nes tai primityvus, labai stiprus jausmas, kuris dazniausiai uzgozia mastyma.

Manyciau, kad butent samoningas zmogus visada suvoks, ir gerbs kitu asmenu pasirinkima, nes zinos, kad jo kriterijai nera rodiklis kitam. Jei jis ko negali, nesupranta, nepriima, tai dar nera rodiklis, kad kitas privo gyventi, mastyti, jausti, kaip jis.

Dėl manęs kiti žmonės tegu daro ką nori, bet kodėl turėčiau gerbti kvailystes ir neišmanymą g.gif Pasaulyje, visatoje ar dar kitaip kaip pavadinsi yra realybė ir tam tikri dėsniai, kaip ir fizikos, juk atomas skrieja aplink branduoli nepriklausomai nuo to, ką jūs apie tai galvojate ir kokių motyvų prisgalvojate. Yra kriterijai kas yra švara, kas yra tamsa, aišku galima gyventi iliuzijose, kad žmogus visko matas ir kaip aš noriu toks ir bus pasaulis. Tačiau taip nėra.
Atsakyti
QUOTE(Sirenete @ 2010 10 14, 15:19)
Yra žmonės, kurie gyvena iliuzijomis, kad galima atskirti kūną ir sielą, tai neįmanoma, žmogus ir visuma, būtis, visa tai kas jį supa, ką jis galvoja, veikia ir t.t. Galima sau meluoti iki begalybės, bet siela, pasąmonė ar dar kaip tai pavadinsi visa tai jaučia žino ir tos dalybos vėliau prasiveržia  depresijomis, nemeile sau, neurozėmis ir visokiais kitokiais galais. Nesvarbu, ką tie žmonės daro su savimi ir su seksu, kokie jų motyvai, savęs pateisinimai ir su kuo tas seksas jiems asocijuojasi. Šiam pasaulyje yra veiksmas ir pasekmės, nepriklausomai nuo to, kas tose galvelėse sukasi, kokie motyvai ar pasitesinimai.


Tai gali vykti tik tuomet, kai zmogus save apgaudineja, o jei jis realiai vertina savo veiksmus, to dvylipumo ir nera. Dvilypumas sukelia jusu aprasytus simptotmus, kai veiksmai neatitinka isitikinimu.

Nepastebejau, kad mano vyra kas butu itakota, ar butu degradaves. Kai mane vede jam buvo 27 metai, patirti turejo nemaza ir ji mane tikrai nevargina.

Tarp kitko musu visuomeneje gi vyrauja toks poziuris, kad vyrui patirtis gerai, kai moterims tai tabu mirksiukas.gif
Atsakyti
QUOTE(Moonte @ 2010 10 14, 15:23)
Yra nemazai literaturos kuriniu, kur aprasomi zmoniu santykiai, tame tarpe seksas, jo itaka zmogaus gyvenime. Tarkim, D. H. Lorenso romanas „Ledi Chaterli meiluzis“ (Lady Chatterley's Lover), kame jus matote purva?

Nesu skaičiusi šio romano, tai ir matyti ar nematyti jame ko nors negaliu. Kalbant apskritai apie meną, jis gali pasitarnauti tiek gėriui, tiek ir blogiui.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo _Smalsutė_: 14 spalio 2010 - 14:29
QUOTE(Sirenete @ 2010 10 14, 15:26)
Dėl manęs kiti žmonės tegu daro ką nori, bet kodėl turėčiau gerbti kvailystes ir neišmanymą g.gif Pasaulyje, visatoje ar dar kitaip kaip pavadinsi yra realybė ir tam tikri dėsniai, kaip ir fizikos, juk atomas skrieja aplink branduoli nepriklausomai nuo to, ką jūs apie tai galvojate ir kokių motyvų prisgalvojate. Yra kriterijai kas yra švara, kas yra tamsa, aišku galima gyventi iliuzijose, kad žmogus visko matas ir kaip aš noriu toks ir bus pasaulis. Tačiau taip nėra.


Man idomu tas, kad kazkodel zmogus galvoja, kad jis geriausiai zino kas yra kas. O ar abejoniu siek tiek palikti savo tikrumu galima...

Va buvo laikai, kai moteris buvo tik vyro priedelis, ir visi zinojo, kad tai yra gerai, bo moteriske geras vyro draugas. Ar daug is jusu pasiruosusios grizti i tuos gerus laikus?

Kaip ir zmogus, buvo laikai kai jis buvo tik priemone, vergas, ukio vienetas. Tuomet irgi buvo tie patys "svaros" kriterijai.

Kas ka apgaudineja cia jau tikrai idomus klausimas... Tik kazkodelai tai demokratijos vaisiais visi megstame naudotis, ypac kai gali pasisakyti ka mastai, o ar senai tai teise igyjome? Juk buvo laikai kai kai kurie subjektai galvojo, kad paprastas zmogus besmegenis.
Papildyta:
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2010 10 14, 15:28)
Nesu skaičiusi šio romano, tai ir matyti ar nematyti jame ko nors negaliu. Kalbant apskritai apie meną, jis gali pasitarnauti tiek gėriui, tiek ir blogiui.


Viskas gali pasitarnauti tiek geriui ir blogiui. Menas ne isimtis. Biblijos vardu buvo zudomi zmones. Meile rodos toks puikus jausmas, bet juo galima tvirkinti zmones. Eilini karta patvirtina, kad ne veiksmas, kurinys yra blogis, o moryvas, zmogus kuris skaitydamas, ziuredamas, galvodamas daro savo isvadas.
Papildyta:
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2010 10 14, 15:24)
Ne manęs klausta, bet šia prasme taip.


Kokia prasme, kad pazino savo kuna, ar kad suteike sau malonuma?
Atsakyti
QUOTE(Moonte @ 2010 10 14, 15:23)
Man jusu pozicija suprantma, ir as ja gebiu, vieno ko as negaliu suprasti, kodel jus abejojate kitu zmoniu pasaulio suvokimu, prioritetais, vertybemis. Na jums tai neimanoma, jums tai nepriimtina, bet nuo to si pozicija netampa nei blogesne nei geresne.

Atsakymas ganėtinai paprastas - nesu agnostikė. Esu krikščionė iki kaulų smegenų ir viską vertinu per savo pasaulėžiūrą (kaip Tu - per sąvąją). Tau norėtųsi suskirtymo, kad štai čia galiu mąstyti kaip krikščionė, o kitur pageidautina, kad vertinčiau reiškinius atsiribodama nuo savo įsitikinimų, nes krikščionybė tam tikrais klausimais lyg ir persiaura. Bet man ji nėra persiaura, mane ji ne suvaržo, o kaip tik leidžia pažvelgti giliau.
Papildyta:
QUOTE(Moonte @ 2010 10 14, 15:23)
Mano gyvenime nieko panasaus nebuvo, Biblijine prasme pazinojau vieninteli vyra, su kuriuo sugyventu dabar, bet ar tai sudaro man prielaidas abejoti kito asmens "svara"...

Žinoma, kad TAI prielaidų nesudaro, tik nesuprantu, kodėl tuomet taip sunku patikėti, jog ir mano įsitikinimai nėra mano asmeninės "švaros" pasekmė?
Atsakyti
QUOTE(Moonte @ 2010 10 14, 15:39)
Eilini karta patvirtina, kad ne veiksmas, kurinys yra blogis, o moryvas, zmogus kuris skaitydamas, ziuredamas, galvodamas daro savo isvadas.

Jeigu spektaklio scena, pvz. verkia kūdikis, susinervines žmogus jį trenkia į siena (norėta pajuokti žmonių ydas), verksmas nutyla,- salėje publika juokiasi, nors kai kam iš žiūrovų tai kraupus vaizdas...
Tai kame čia slypi blogis? Kieno čia motyvai netinkamai, o gal išvados neteisingos?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo juraga: 14 spalio 2010 - 14:50