QUOTE(mylimuke @ 2010 11 10, 17:19)
O kas yra diiiiiidžiulė seksualinė patirtis? Kadangi pripažįstate tik viena partnerį per visą gyvenimą (net jei su juo keliai ir gali išsiskirti), vadinasi, du jau reikš didžiulę patirtį ir pasileidimą?
(Įtariu, kad šis klausimas bus ignoruotas
)
(Įtariu, kad šis klausimas bus ignoruotas
)Tai kad šitas klausimas turėtų būti skirtas temos autorei, o ne man. Aš supratau, kad ji omenyje turėjo tikrai ne du ir ne tris.
Papildyta:
QUOTE(mylimuke @ 2010 11 10, 17:31)
Tuomet paaiškinkit, kokia tiek jums, tiek mums prasmė ginčytis dėl seksualinės patirties?
Ginčytis prasmės nebūna niekada - prasmė atsiranda, kai yra noro diskutuoti.
Papildyta:
QUOTE(Moonte @ 2010 11 10, 17:40)
Bala nemate ta motera, bet kaip su vaikais, kurie isauga itakoti smurto. Uztat visi fanatiskai isikibe laikosi izadu, ir aukoja vaiku gerove, tik kam, ir vardan ko?
Tai parvesti į namus naują "tėvelį" reiškia apsaugoti vaikus nuo smurto? Mes kalbame apie skirtingus dalykus.
Papildyta:
QUOTE(Moonte @ 2010 11 10, 17:40)
Vardan jo moteris turi atsizadeti laimes, meiles?
Galimos laimės ir meilės su kitais vyrais/moterimis žmogus atsižada jau tuokdamasis. Kita vertus, nemanau, kad laimingu įmanoma būti tik gyvenant poroje.
QUOTE(Moonte @ 2010 11 10, 21:41)
Dar karta kartoju, kaip jus galite suvokti kas yra suru, saldu, rugstu vadovaujantis knygomis, cheminemis formulemis ir t.t. yra dalykai kuriem reikia praktiniu ziniu. Keista, kad elementarius dalykus reikia kramtyti.
Tam, kad suvoktum, kas yra saldu, pakanka nors kartą gyvenime paragauti cukraus ir visiškai nebūtina išragauti visų pasaulio pyragėlių, ledų ir t.t. O kad tie visi pasaulio pyargėliai, ledai ir t.t. saldūs, galima sužinoti ir iš knygų.
Papildyta:
QUOTE(mylimuke @ 2010 11 10, 22:52)
Atsiskyrimas nėra išsiskyrimas.
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2010 11 12, 16:57)
Tam, kad suvoktum, kas yra saldu, pakanka nors kartą gyvenime paragauti cukraus ir visiškai nebūtina išragauti visų pasaulio pyragėlių, ledų ir t.t. O kad tie visi pasaulio pyargėliai, ledai ir t.t. saldūs, galima sužinoti ir iš knygų.
iš knygų galima pajusti skonį?
QUOTE(mylimuke @ 2010 11 11, 00:34)
Dėl 2 ir 6 punktų. 
jums už pasiryžimą iki paskutiniųjų gelbėt santuoką, bet ar jūsų apsisprendimui šiuo atveju neturi įtakos partneris? Suprantu, kai stengiasi abu. O kai tik jūs ir dar kartą jūs...? Kiek gali būti gyvas toks tikėjimas kitu žmogum?
jums už pasiryžimą iki paskutiniųjų gelbėt santuoką, bet ar jūsų apsisprendimui šiuo atveju neturi įtakos partneris? Suprantu, kai stengiasi abu. O kai tik jūs ir dar kartą jūs...? Kiek gali būti gyvas toks tikėjimas kitu žmogum?Kalbėjau ne apie tikėjimą žmogumi, o apie pasitikėjimą Dievu.
Vyrą be jokios abejonės rinkausi su panašiais tvirtais įsitikinimais kaip manieji - garantijų tai žinoma neduoda, bet yra juk tiesos ir posakyje: "Kaip pasiklosi, taip išmiegosi".
Papildyta:
QUOTE(Balta balta @ 2010 11 11, 00:47)
Nuo kada nesantuokiniai lytiniai santykiai yra akivaizdžiai neigiamas veiksmas? Žudymas, savižudybė, agresyvumas ir t.t. kenkia kitiems, tuo tarpu nesantuokiniai lytiniai santykiai nekenkia niekam (na nebent jaučiatės kalta, tačiau tokiu atveju tai kaltė, kuri kenkia jums pačiai, o ne lytiniai santykiai)
Savižudybė kitiems tiesiogiai nekenkia (gal žmogus net neturi artimųjų, kurie gedėtų).
QUOTE(Balta balta @ 2010 11 11, 00:47)
Tai, jog turėjau nesantuokinių lytinių santykių nereiškia, kad buvau neištikima.
"Grubiai" tariant ne, bet žvelgiant giliau - ištikimybe tai irgi nekvepia. Jei tikrai tiki, kad kažkur šia žeme vaikšto tau skirtasis, tai nepulsi gi mylėtis su tais, kurie jau iškart aišku, jog tik gyvenimo paįvairinimui. Atseit va atsiras meilės vertas objektas, tai tada jau oi kaip mylėsiu, bet iki tol nei ta meile tikiu, nei apskritai ji man ką reiškia. Meilė į žmogaus gyvenimą ateina tada, kai jis pats pasiruošęs mylėti, bet jei net ir nesiruošia, o tik žiūri kaip čia linksmiau laiką praleidus, užsimiršus, kad tik tos vienatvės nepajustų, kad nesiilgėtų to, kas gražaus laukia ateityje, tai ir gaunasi, kaip Una Li minėjo, jog vis ieško ir ieško, o tas ieškojimas toks... na jau gyvenimo būdas.
QUOTE(Balta balta @ 2010 11 11, 00:47)
Tačiau jei sutartis kurios nors pusės sulaužoma, tokiu atveju sutartis automatiškai išyra. Nematau reikalo kankintis ir - arba vėlgi, jaustis kalta - jei kažkas kitas sulaužė susitarimą vienas kitą mylėti ir gerbti. Tik tokie va tie standartai, o jei mane pridaužo, apgauna ir t.t. tai nei meilės, nei pagarbos čia nematau, todėl ir sutartį deklaruočiau kaip nutrauktą.
Na čia logiškai šnekant, katalikų bažnyčia su savo vieninteliu "vadovu" (niekad santuokos beje nepatyrusiu) visada turi savo nuomonę. Protestantiškos šalys, kur daug kas priklauso nuo vietos kunigo supratimo, daug kur skyrybas tokiais atvejais laiko savaime suprantamomis.
Na čia logiškai šnekant, katalikų bažnyčia su savo vieninteliu "vadovu" (niekad santuokos beje nepatyrusiu) visada turi savo nuomonę. Protestantiškos šalys, kur daug kas priklauso nuo vietos kunigo supratimo, daug kur skyrybas tokiais atvejais laiko savaime suprantamomis.
Aš apskritai santuokos (bažnytinės) nevadinčiau sutartimi. Sutartimi ją paverčia žmonės dėl, Biblijos žodžiais tariant, savo širdžių kietumo, o prieš Dievą tai, kas yra viena, ir lieka viena. Ir čia aš net neakcentuoju santuokos (nors daugelis mano nuomonę apie ją jau žinote), o kalbu apie pabuvimą viena tai su vienu, tai su kitu, tai su trečiu. Gali visus tuos santykius įforminti kaip jau tikrus ar dar tik bandymus, vieną pavadinti savo vyru, o kitus - tik šiaip pakeliaiviais, bet Dievo neapgausi, savęs dažniausiai - taipogi.
Papildyta:
QUOTE(juraga @ 2010 11 11, 17:47)
Tikrai? Kažko tokio, kaip psichologu analizės tokio pobūdžio, kaip jūs rašot skaityti neteko. O mano konkrečių pažįstamų žmonių patirtis rodo kitką, kad darnią šeimą sukurti yra pajėgūs visi, jeigu patys labai to nori.
Taip, žinoma, kad svarbiausia noras ir pastangos, tik klausimas kuriam žmogui labiau tikėtina, kad pastangų gali prireikti pranokstančių jo sugebėjimus - ar tam, kuris visą ligtolinį gyvenimą brendo darniai monogamiškai santuokai, ar tam, kuris partnerių kaitą vertino kaip labai sveikintiną patirtį? Nieko nėra neįmanoma, bet pastaruoju atveju vardan darnios šeimos požiūrį tenktų pakeisti beveik 180 laipsnių kampu.
Papildyta:
QUOTE(Moonte @ 2010 11 11, 22:29)
KAI MYLI, ZMOGU PRIIMI BESALYGISKAI. JIS TAU BRANGUS NE TODEL KOKS JIS YRA, O TODEL KAD JIS YRA.
Ne, visiškai besąlygiškai priimti yra tik siekiamybė (labai stipri, teisinga, gera, akstinas tobulėti ir t.t.), bet esam viso labo žmonės su savo sąmoningais ir pasąmoniniais įsivaizdavimais, supratimu. Galiu tik prisidėti prie apgailestavimo, kad nesupratai, ką Una Li norėjo pasakyti ta istorija apie našlį.
Papildyta:
QUOTE(sena niekšė @ 2010 11 12, 17:04)
iš knygų galima pajusti skonį?
Pasiduodu - mintis buvo išaiškinta du kartus, bet vis tiek liko nesupratusių.
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2010 11 12, 16:33)
"Grubiai" tariant ne, bet žvelgiant giliau - ištikimybe tai irgi nekvepia. Jei tikrai tiki, kad kažkur šia žeme vaikšto tau skirtasis, tai nepulsi gi mylėtis su tais, kurie jau iškart aišku, jog tik gyvenimo paįvairinimui. Atseit va atsiras meilės vertas objektas, tai tada jau oi kaip mylėsiu, bet iki tol nei ta meile tikiu, nei apskritai ji man ką reiškia. Meilė į žmogaus gyvenimą ateina tada, kai jis pats pasiruošęs mylėti, bet jei net ir nesiruošia, o tik žiūri kaip čia linksmiau laiką praleidus, užsimiršus, kad tik tos vienatvės nepajustų, kad nesiilgėtų to, kas gražaus laukia ateityje, tai ir gaunasi, kaip Una Li minėjo, jog vis ieško ir ieško, o tas ieškojimas toks... na jau gyvenimo būdas.
Būdama 18-19 metų paauglė (taip, sakyčiau dar paauglė) tikrai nei tikėjau amžina meile, nei turėjau norą ją susirasti, nei apskritai kada ištekėti. Ir apskritai niekad, prieš sutikdama savo vyrą negalvojau, kad "atsiras meilės vertas objektas, tai tada jau oi kaip mylėsiu". Tai tiesiog atsitiko, nors nei aš, nei jis nebuvom tam pasiruošę. Ir to ieškojimo nereikėjo, meilė atėjo pati.
Ir dar dėl neištikimybės - tikrai nėra taip, kad mūsų šeimoje ji būtų kažkas menkaverčio. Jokio nuolatinio ieškojimo, noro kažką kitą patirti nėra, kaip tik sakyčiau todėl, kad yra su kuo palyginti. Tais laikais gyvenau "šia diena" ir šiandien džiaugiuosi visomis savo patirtimis, bet kartu ir nenoriu kada nors jų pakartoti.
Man labai įdomu, kodėl tiek jūs, tiek Una Li nuolat bandot įrodyti, kad seksualinė patirtis suteikia tiek daug neigiamų dalykų, kai pačios to nesat patyrę (na bent jau taip rašot). Tuo tarpu jūsų pačios parašas byloja tą patį, ką dabar bandau pasakyti ir aš: mano TIK TEIGIAMOS seksualinės patirties prieš santuoką negalite nuneigti, nes aš ją patyriau ir patiriu. Džiaugiuos kiekviena diena ir sau nemeluoju. (Na o jei jau meluoju, tai pagal tokią pat logiką jūs turit tokią pat tikimybę sau meluoti dėl Dievo egzistavimo).
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2010 11 12, 18:18)
Taip, žinoma, kad svarbiausia noras ir pastangos, tik klausimas kuriam žmogui labiau tikėtina, kad pastangų gali prireikti pranokstančių jo sugebėjimus - ar tam, kuris visą ligtolinį gyvenimą brendo darniai monogamiškai santuokai, ar tam, kuris partnerių kaitą vertino kaip labai sveikintiną patirtį? Nieko nėra neįmanoma, bet pastaruoju atveju vardan darnios šeimos požiūrį tenktų pakeisti beveik 180 laipsnių kampu.
Tiketina, jog tam, kuris: nori, isivertina savo silpnybes, nebijo prisimti atsakomybes bei isipareigojimu, turi valios, susikloste palankios aplinkybes, pasitiki savimi ir kitu zmogumi, yra visapusiskai subrendes seimos kurimui, ir teigiama seksualine patirtis tam nera kliutis.
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2010 11 12, 17:33)
Jei tikrai tiki, kad kažkur šia žeme vaikšto tau skirtasis, tai nepulsi gi mylėtis su tais, kurie jau iškart aišku, jog tik gyvenimo paįvairinimui.
Man regis, kad būtent tikėjimas mistine tau būtent tau skirta būtybe ir skatina besaikes nesibaigiančias paieškas, kai ieškai, pats nežinai ko...
Papildyta:
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2010 11 12, 18:18)
Galiu tik prisidėti prie apgailestavimo, kad nesupratai, ką Una Li norėjo pasakyti ta istorija apie našlį.
Tokiu atveju, taip pat galiu apgailestauti, nes nieko pamokančio, apart liguisto požiūrio į kito žmogaus praeitį, aš neįžvelgiu...
Matyt ir vėl skirtinga patirtis bei aplinka patirtis kiša koją.
Gal malonėtumėte paaiškinti, kame to pavyzdžio apie našlį esmė? Kad nesi pirma? Na ir kas, kad ne pirma, kam to pirmumo reikia, ką jis duoda?.. juk laikui bėgant net ir patys mieliausi veidai išsitrina, skonis nublanksta, norisi realios žmogiškos šilumos ir švelnaus artumo šalia.
QUOTE(Pareigyte @ 2010 11 12, 20:42)
Turiu didelę seksualinę patirtį. Kokios mano perspektyvos?
Aš tai galiu pasakyti:
Nueisi į bažnyčią. Apsikrikštisi. Prieisi išpažinties. Gausi kunigo išrišimą. Atliksi atgailą. Priimsi komuniją- būsi, kaip nauja. Ir galėsi ženytis.
