QUOTE(_Smalsutė_ @ 2010 11 16, 21:22)
Mano mėgstamas posakis (kažkada jau rašiau kitoje temoje):
"One doesn't fall in or out of love - one grows in love". Šia prasme meilė yra viena vienintelė - nuo kūdikystės iki mirties (ir net ja nepasibaigia).
Suprantu, ko Tu klausei. Manau, kad didžiąja dalimi tai, su keliais žmonėmis kursime savo ateitį, kuriuos ne tik įsimylėsime, bet ir mylėsime, priklauso visgi nuo mūsų pačių. Nekalbu apie draugystes, simpatijas, susižavėjimus -
jų gali ir gal net sveika, jog būtų ne vienas, kad žmogus susivoktų ko ieško, kad susipažintų su priešingos lyties psichologija, bet intymus bendravimas mano giliu įsitikinimu yra jau nebe iš to santykių etapo.
Taip, meilė plačiuoju požiūriu yra tokia - nuo kūdikystės iki mirties. Su tuo aš sutinku.
Jūs "įkūnijate" meilę tik su vienu žmogumi per visą gyvenimą, kiti gal du dviem, trim. Ar manot, kad meilė - tai ribotas dalykas, kurį galima išdalinti išlaistant po lašą kiekvienam ir tuo pačiu nė vieno neatgaivinant? O kaip tada meilė tėvams, vaikams, draugams? Gal ir vaiką (draugą, kaimyną...) vertėtų turėti vieną, nes save "bedalinant" keliems galima atbukti?
"Jūsų giliu įsitikinimu". Na, kiti giliai įsitikinę kitaip. Jūs remiatės vienais argumentais, kiti kitais. Kurie yra teisūs?
QUOTE(Moonte @ 2010 11 16, 21:41)
Kas jums pasake?
Is kur zinote?
Man taip pat labai įdomu.