QUOTE(Moonte @ 2010 11 13, 00:18)
Wit taikliai pastebejo. Myleti ir numatyti kaip ir ka myleti netapatu. Teko kalbeti apie meile su Tevu Stanislovu, pradejom nuo Dievo meiles, o baigeme zmogaus meile. Tai jis sako "Kad istikro myleti yra labai rizikinga, nes myledamas atiduodi visa save kitam zmogui ir labai retas kuris tam ryztasi.
Dazniausiai zmones leidziasi, kad juos myletu, nes tame yra maziau rizikos. Meileje zmogus ne ima, o duoda, tame jaucia palaima. Meile yra nesavanaude". Jei vadovautis isakytomis mintimis, tai Una li palyginimas su nasliu nieko bendro neturi su meile, nes paminetas zmogus yra orientuotas tik i savo poreikiu tenkinima, ar tame galima izvelgti meile? Negalima meiles suplanuoti, meilei reikia dvasiskai prisirpti, reikia moketi myleti, nebijoti rizikuoti. O jei tu tikrai myli, tai zmogaus seksualine patirtis neturi reiksmes, nes tu myli zmogu, o ne jo gyvenimska patirti, nors ji ir formuoja ji kaip zmogu, be tos gyvenimiskos patiretis jis nebutu toks uz ka ji pamilai.
O man kaip tik atrodo atvirkščiai. Leisti save mylėti, tai kaip ir prisiimti dalį atsakomybės už kito jausmus, laimę, o mylėti - būti atsakingam tik pačiam už save, nelaimingos meilės atveju kenti tik pats, o ne priverti kentėti kitus. Lengviau susitaikyti/valdyti/gyventi su tuo, kas yra tavyje, o ne kitame žmoguje.
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2010 11 13, 00:42)
1. Jei žmonės tuokėsi nemylėdami (gal verčiami tėvų ar dar dėl kokių nors primestų socialinių priežasčių, kurioms pasipriešinti buvo bejėgiai), jie vis tiek prisiėmė santuokinius įsipareigojimus gerbti, būti ištikimi, na ir mylėti/pamilti gal iš dalies. Jie susitaikė su tuo, kad tas žmogus bus jo/jos sutuoktinis, vienintelis partneris visam likusiam gyvenimui. Aš gi akcentavau, kad meilei užgimti gali trukdyti
neįpareigojantys lytiniai santykiai.
O kuo neįpareigojantys santykiai gali trukdyti užgimti meilei?
Kada jie tampa įpareigojančiais?
Ar sutikus žmogų jūs iš karto galite pasakyti, kad tai JIS, ir galite jam pasižadėti būti ištikima, ar vis gi tam tikrą laiką jūs jį tyrinėjate, susipažįstate, įsitikinate, kad tai jis, tas vienintelis, su kuriuo norėsite dalintis gyvenimu iki mirties?
QUOTE(wit @ 2010 11 13, 00:42)
1. ok, pavyzdys is gyvenimo(gal taip bus paprasciau susikalbeti) -mergina istekejo 19 metu , jai tuo metu atrode kad ji laaabai myli. baznycioje prisieke myleti ir gerbti ir tt. ir pan.
po keliu metu paaiskeja kad jos vyras apgavo,daug ko nesake , atsiranda smurtas ir toks del kurio tikrai kyla gresme gyvybei. po daug, pabreziu - daug metu ( vis buvo neprarandama viltis kad kazkada viskas pasikeis) ivyksta skyrybos, be abejo, zmonos iniciatyva..
ir pagal jus, Smalsute. ta jauna moteris turi gyventi kaip vienuole be meiles ir kitos seimos nes ji prisieke myleti amzinai? ka?? ta gyvuli kuris ja dauze kaip bokso kriause o netekus samones pildavo vandeni kad atsigautu ir dauzydavo toliau? skirtis jis nenorejo, zinote kodel???? nes buvo KATALIKAS ir sake kad nelauzys priesaikos. kaip atrodo jums? jie turejo gyventi kartu ar visgi laimejo visi del to kad jis issiskyre??? kas pasvers nuodemes diduma? didesne nuodeme dauzyti ar nuo to pabegti? as asmeniskai dziaugiuosi kad ta moteris isvis galejo dar karta kazka pamilti ir kazkuo patiketi..
Kaip ir buvo tikėtasi, jūs negavote tokių atsakymų, kokių norėjote
Nors aš tikėjausi, kad atsakymas bus panašus į "vyras ir vyro meilė nebūtini, kad žmogus gyventų laimingą ir pilnavertį gyvenimą", tad jeigu su vienu nepasisekė, nebūtina pult kitam į glėbį
