Leisti į darželį, o gal neleisti?

kazkas rase, kad ir maisto gaminimas i vaiku prieziura ieina ir pan. o tai kai vaika vedat i darzeli, valgyt negaminat namie, pvz po darbo ar pusrycius

Nagi nagi, kokios čia tos vertybės ir prioritetai tokie blogi? Kaip ir kitos pasisakiusios manau, kad menkinimo nėra, tiesiog toks atsakas į šventųjų aureoles, kad jei vaiką augini, tai jis pas tave kokybiškiau gyveną, užaugs genijus, o tos kur veda į daržiuką, tai jau ne motinos, nes svetimiem vaiką numeta, o pačiom tai tik pinigai rūpi Kaip šaukia taip ir atsiliepia. Pas mus vaikas buvo ir į lopšelį nuvestas, nuo mažų dienų, nes prioritetai tėvų buvo realizuoti save kaip žmones, darbuotojus, profesionalus (toli gražu ne visus darbus galima dirbti iš namų, pamainom ar norimu grafiku) ir svarbiausia vaikui duoti pavyzdį, kad dirbti yra gerai, kad darbą galima suderinti su šeima ir visiems būti laimingais. Vaikas puikiai atbuvo lopšelį, tada darželį ir dabar mokyklą. O tėvam su auklėjimu problemų nebuvo, nes vaikas irgi nėra durniukas, žino kas yra tėvai ir ko reikia klausyti. Tuo pačiu ir daržiukas buvo geriausias pagal galimybes ir kokybė atitinkamai buvo gera, nes su vaikais užsiėmė, jiems dėmesio skirta ir pažaisti ir išmokti šį bei tą. Mūsų atveju tai buvo daug geresnis pasirinkimas nei vienas iš tėvų lipantis sienomis, nes kitaip saves realizuoti negali. Bet kaip kažkas sakė, kiek žmonių, tiek atvejų


Na tai kokie tie prioritetai? Vedant vaiką į darželį ar prioritetas nėra vaiko ugdymas lygiai kaip jį auklėjant namie? Čia kažkaip visi darželinukų tėvų tikslai tokie savanaudiški išvardinti Man kyla tokios asociacijos, kad moteris turėtų apsiriboti kaip seniau sakydavo vaikais, virtuve ir bažnyčia O atrodo taip sunkiai išsikovotos tos moters teisės dirbti, būti lygiaverčiu visuomenės nariu, piliečiu, darbuotoju, dar po šiai dienai moters atlyginimas mažesnis už vyro atliekančio lygiaverti darbą, o čia tau imk, kad nori dar ir motina neesi gera jei turi kitų interesų apart savo vaikų. Iš kur toks supratimas???? Man prašau paaiškinti kuom auginami mamų namie yra geresni negu vedami į darželius? Ne per mamos savirealizacijos prizmę, kad ji iš to gauna kažką, o iš vaiko. Kaip mes, užaugę darželiuose, palikti ten egoisčių motinų ir tėvų, esam prastesni, kvailesni, emociškai skurdesni negu tie, kuriuos augino mamos?
Tai Jūs ir galit sau leisti auginti vaikus, jei būtumėt n metų prasimokius aukštojo mokslo įstaigose, kad įgyt kvalifikacijas reikalingas dirbti mylimą darbą apie kurį svajojote nuo mažumės, požiūris (greičiausiai) būtų kitoks, o dabar gal tiesiog atradote savo pašaukimą - vaikus. Valio, džiugu, kad taip yra. Ne visos esam vienodos, bet nereiškia, kad prastesnės moterys ar mamos

Aš kaip suprantu jei vaiką pasilieki namie, kad jam suteikt geresnį maitinimąsi, tai ir pietus atitinkamai ruoši ne sumuštinį su arbata Pusryčiai tradiciškai yra greitai paruošiami ir suvartojami, pvz košė, vakarienė darbo dienomis taip pat nelabai įmantri. Čia gal psichologija labiau veikia, kad jei namie, tai reik ir namų reikalais užsiimti, pavalgyt "normaliai", ne visiems pavyksta atskirti darbą nuo namų kai dirbi namie ir dar vaikas šalia

Toks jausmas, kad tu gyveni savo svajonių pasaulyje ir nematai nieko. Moteris nieko nesiekdama, nedirbdama, paprasčiausiai tampa nesaugi. Tavo suvokimu, tai šeimos nei skiriasi, nei tie vyrai palieka žmonas, nei tie vyrai susirgti turi teisę, nieko nėra pagal tave, nu tiesiog tobulos šeimos, vyras dirba, žmona, 15 m. vaikus augina, paskui žmona po 15 m. susiranda tobulą darbą ir t.t.
Aš pav. tavo pasakojimuose pasigendu tavo vyro, visur tik aš ir vaikai.O kokią vietą tavo gyvenime užima tavo vyras tau, ir kokią vietą vaikų gyvenime jis užima kaip tėtis. Man susidarė toks įspūdis, kad jis yra kaip darbinis arklys, kuriam tu įdėjusi į galvą šitas savo mintis, o jis patikėjo. Ir aria. Niekur savo pasakojimuose nessi pasakiusi, kad jūs kažkur buvot savaitgalį, kad kažką veikėte ir vaikams buvo įdomu. Tik tu ir vaikai. Čia tavo šeimos modelis, tobulas?

Ajste, o jūs turit vaikų?

Vakar žiūrėjau filmą apie nutukimo epidemiją, tai iš ten prisiminiau vieną momentą, apie kurį pamiršta namuose auginamų vaikų mamos, ypač tų vaikų, kuriuos augina močiutės. Tai tukinimas. Man pačiai tenka ir teko susidurti su močiučių augintais vaikais, kurie su akivaizdžiu antsvoriu, rubuiliai. Tai kur jie būtų, visur kišami užkandukai, visada su savimi turi maisto, neduok die anūkėlis ar anūkėlė bus alkanas. Be to, kaip pliusas darželio maistui, tegul jis ne toks tobulas kaip namie (nors mano vaikai, valgantys sakyčiau tobulą ir labai įvairų naminį maistą, niekada nebrokijo darželinio, jiems veik viskas ir visada buvo skanu, ir dabar mokykloje skaniai maitina), bet jis subalansuotas, atitinkantis normas ir netukinantis.

O apie tai, kad darželis privalo išauklėti ar auklėja vaiką, tai čia koks kieno supratimas. Vaikai viską atsineša iš šeimos, darželis tik priedas prie bendros programos, tikrai ne milžiniška įtaka ar apimantis visas auklėjimo sritis. Darželis, kolektyvas, santykis su juo tik prisideda prie auklėjimo, bet ne tampa viso gyvenimo dalimi. Personalinis dėmesys ir įtaka yra visai kas kita.

Sutinku Įmanoma suderinti motinystę ir darbą, tik turint pagalbos iš šalies. Auklę, močiutę, ar su vyru pakaitomis. TAčiau, vienai mamai vežti viską ant savo pečių pilnu etatu, - tikrai gręsia stogo nuplaukimu



Ne. Ne tam mano vaikai ėjo į darželį. Darželis mano vaikų neauklėjo niekada Vaiką auklėju aš pati. Darželis turi savo taisykles, su kuriomis aš sutinku. Na, pvz ko man nesutikti: muštis ten negalima, reikia gerbti kitus vaikus ir net suaugusius, žaisti draugiškai. Moko dalintis. Moko apie sveiką maistą. Moko apie šventes, ir net įvairias, ir net įvairių religijų. Ko man bijoti ten vesti savo vaiką?? Tiesa, teisybės dėlei turiu pasakyti, kad kalbu apie angliškąjį darželį, i lietuviškąjį mano vaikai niekada nėjo. Man, pačiai yra išlikęs storos, piktos auklėtojos įvaizdis, kur privalu suvalgyti grikių košę ir 2 valandas miegoti. Bet, kiek dabar skaitau ir kalbu su draugais, net Lietuvoje to nebėra Tai, ko konkrečiai bijoti, vedant vaiką į darželį? Manau, kad jums pačiai irgi yra ta pati problema, jūs bijote greičiausiai to, ką pati patyrėte vaikystėje. Bet, reiktų pažiūrėti plačiau, pasaulis keičiasi, gal tie darželiai nebe tokie baisūs, kaip jūsų vaikystės.

Tiesa, man pačiai kažkada buvo kilusi tokia dilema, yra net tema mano atidaryta: DARŽELIS AR UGDYMASIS NAMUOSE. Jei turit laiko, paskaitykit, pamatysit mano visą kelią, kokį aš, asmeniškai praėjau su pirmuoju vaiku, nevesdama jo į darželį. Ir, priešpaskutinė mano žinutė parodo, ko mano vaikas negavo, ir deja, nenusinešė į mokyklą, vien dėl to, kad nelankė darželio

Tuo, kad vaikas turi ta pati dienos rezima darbo dienom ir savaitgaliais, tuo, kad geriau jauciasi, jei yra intravertas, kad lavinama atsizvelgiant i vaiko polinkius ir branduma, kad maitinama taip, kaip tevams priimtina, kad nereikia ryte anksti zadinti peledziuku, kad maziau serga ir t.t.
Papildyta:

Priklauso nuo mociuciu, mano mama sveikai besimaitinanti vegetare, mums toli dar iki jos mitybos iprociu, taigi tikrai jei butu priziurejusi anukeles, nebutu nutukinusi.

O pas mus vaikai ir savaitgaliais gyveno tokiu pat ritmu Patys norėjo miegoti pietų miego ir miegodavo labai noriai, nuo pat mažens. Mažiukai miegodavo du kartus per dieną, didesni - vieną kartą. Ir šiaip dienos ritmas buvo vos ne identiškas darželiniam. Todėl nebuvo kardinalaus skirtumo.

Mano pačios pagimdytų ne. Ką tai bendro turi su mano išsakyta nuomone?

*o kas sake, kad blogi? jie tiesiog skiriasi ir tiek

** na nezinau, kaip jus, bet as kai dirbu vis tiek gaminu valgyti normaliai, ta prasme ne sumustini su arbata tai lieka tik pietus vaikui, jei namie vaikas buna, ne taip jau is skiriasi tas gaminimas, manau



****
dar isskaiciau sitoje temoje daug maz taip - kas tui aukstuosius diplomus, mokesi ir pan. tai namie neaugina vaiku, nes karjeros siekia, o tos, kas namie augina, tai jau be issilavinimo daug maz. ar klystu?
as manyciau, kad klystu
tiesiog skirtingai suprantam ta auginima, man tikrai negaila diploma padet i sona keliems metams. juk ne 20 metu namie sedesiu (nors ir nesedziu dabar, tiesiog daug maz stengiuosi suderint, kad nereiktu vaikp visai dienai i darzeli isvest).

* Kad prioritetai skiriasi tai nieko blogo tame nėra. Tiesiog kartais (nabūtinai net šioje temoje) buvimas su vaiku pateikiama kaip tobulybė, o mamos užsiimančios vaikų ugdymu namie kaip šventosios ir į tave žiūrima kreivai, nes vedi vaiką į darželį, tai Kitaip tariant tą "kiti prioritetai" išsako kaip "mano vaikas man prioritetas, tavo prioritetai matyt kiti, kad į darželį vedi" Nu neskanu man tokie pasisakymai. Priimtiniau būtų "aš/mes nusprendėm" ar pan, nes tada nurodoma, kad tai yra asmeniškas dalykas, o ne tai, kad mes savo vaiką labiau mylim todėl namie ugdom, o jūs matyt labiau mylit pinigus/darbą užtat vaiką kitiems paliekat.
** Čia matyt nuo žmogaus skiriasi, aš gaminti mėgstu užtai jei būčiau namie su vaiku gaminčiau daugiau, negu tik po darbo balansuojant laiką ir maisto kokybę (kad būtų greitai ir skaniai/kokybiškai).
*** Čia gal priklauso nuo saugumo jausmo, ta prasme jei įgijusi paklausią specialybę, kurios žinias gali palaikyti pasiskaitydama atitinkamus leidinius ir pan, tai aišku gali pasidėt diplomą porai metų. Bet jei specialybė reikalauja praktinių įgūdžių, kurių namie nepalavinsi ar specialybė ypač konkurencingoj sferoj, taigi baugu, kad po dekretinių būsi niekam nereikalinga, nes gausu specialistų su šviežiom žiniom ir patirtim.

Tiesiog gali daug kas keistis, kai tapsite mama ir turėsite savo vaiką.
Nes kol kas tik teorija, praktikos dar nėra.