Leisti į darželį, o gal neleisti?

Ji parašė, kad neturi savo pagimdytų vaikų, bet ką jūs žinot, gal ji praktiškai tas žinias taiko, įvaikintiems vaikams. Pvz

Na abejočiau

O, gal plačiau galvokit...

Na Jūs atidžiau paskaitykit ką rašiau apie SAVO PATIRTĮ vedant vaiką į darželį Jei aš to vaiko negimdžiau dar nereiškia, kad jis man rūpi mažiau nei gimdytas reikš. O į smulkmenas nesileisiu kokia situacija su tuo vaiku

Nes kai padėsi tą diplomą, tai nieko neatsitiks, kaip padėjai, taip išsitraukei, o jei ir galėsi klijuoti kaip tapetus ar išmesti, tai nebus tokio nuostolio. Nes kiti diplomai, kurie reikalauja nuolatinės praktikos ir kvalifikacijos kėlimo, po tokio padėjimo taptų ženkliu nuostoliu ir iki išmetimo iš darbo rinkos. Pvz. medicina. Kas užsiima kasdienine praktika, turi savo klientus ar kasdieninį praktinį darbą, tai net pusmetį negali išeiti motinystės atostogų, nes klientai nelauks, o ir rankos "pamirš" kaip dirbti. Taip kad skirtingi tie diplomai.

*Liepa18*, tavo argumentai yra niekiniai. Pasakyk tokį "argumentą" mamai, kuri įsivaikino ar globoja, kuri kuria gyvenimą su vyru, turėjusiu šeimą ir ne vieną vaiką, ir jei tie vaikai liko gyventi su tėvu. Noriu dar parašyti ta proga, kad ne visos pagimdžiusios gali vapėti apie motinystę ir jos reikalus, nes jos tokios motinos, kaip iš ožio pieno. Joms automatiškai motinystė duota sulig nėštumu ir gimdymu, bet ne daugiau. Vaikai joms nerūpi ir niekada nerūpėjo.

Negaliu sutikti su jumis. Nes tiesiog remiuosi savo aplinka: draugai, giminės, kolegos.
Tai mano nuomonė, netaikau jos jums ar kuriai kitai.

Beje, Aistei parašiau, kad GALI, o tai nereiškia, kad taip ir bus.
Dėl Aistės suabejojau dėl to, kad manau, jog ji dar moksleivė yra, tik tiek. Atsiprašau Aistės, jei supykdys ją tai, bet man tiesiog taip atrodo.

Tačiau tema ne apie tai.

Manau kiekvieni tėvai geriausiai žino/jaučia ko reikia jų vaikams. Kalbu apie normalius tėvus. Kas tinka mano vaikui, tikriausiai netiks kurios nors kitos vaikui.

*Liepa18*
Pirmiausia, tai reiktu kreiptis Ajste, o ne Aiste. Ir jei norite atsiprasyti taip pat galima tiesiogiai pasakyti, o ne "jei supykdys ja". Patarimas ateiciai, pries svaistantis tokiais teiginiais, bent i profili paziurekit (jei buciau moksleive, max 18 metu, tai kiek man buvo kai prisijungiau?) ir kokiose temose pasisakoma paskaitykit. Kur cia nezeis tokie pasisakymai kai rasai, kad MANO PATIRTIS, o pasirodo isgalvojai viska, nes esi moksleive : Sikart bent ne kiaule ir dar atsiprasyma gavau

Su nuomone, kad tevai geriau zino kas tinkamiausia ju vaikui, sutinku : Ir tikrai ne visi sugebetu namie vaika ugdyti ir butent ugdyti, o ne auginti (juk galima visai dienai prie tv pasodint)

QUOTE(Ajste @ 2013 03 06, 12:31)

*Liepa18*
Pirmiausia, tai reiktu kreiptis Ajste, o ne Aiste. Ir jei norite atsiprasyti taip pat galima tiesiogiai pasakyti, o ne "jei supykdys ja". Patarimas ateiciai, pries svaistantis tokiais teiginiais, bent i profili paziurekit (jei buciau moksleive, max 18 metu, tai kiek man buvo kai prisijungiau?) ir kokiose temose pasisakoma paskaitykit. Kur cia nezeis tokie pasisakymai kai rasai, kad MANO PATIRTIS, o pasirodo isgalvojai viska, nes esi moksleive : Sikart bent ne kiaule ir dar atsiprasyma gavau

Su nuomone, kad tevai geriau zino kas tinkamiausia ju vaikui, sutinku : Ir tikrai ne visi sugebetu namie vaika ugdyti ir butent ugdyti, o ne auginti (juk galima visai dienai prie tv pasodint)

<{POST_SNAPBACK}>

Profiliuose dažnai būna ir neteisybės, ir netikslumų, todėl jų niekada nežiūriu.

Dėl prisijungimo irgi... Mano vyro dukterėčios jau sėdi SM, nors yra pradinukės, vyresnioji diskutuoja pakankamai rimtose temose žiūrinti į jos amžių, tai...

O su ta kiaule žiūriu iki šiol nesupratote... Siūlau pagooglinti, nes tikrai ne į temą ją minite

Jei dar turit pretenzijų, tai rašykite į AŽ Nes čia jau krypsta ne į temą.

Daug zinot pradinuku diskutuojanciu apie SAVO PATIRTI vedant vaikus i darzeli? Ar SAVO PATIRTI mokantis universitete? : Jei nepasitikite zmonemis, tai jau Jusu problema, ne mano. Turiu teise isizeisti kai kazkam atrodo, kad apsimetineju ir meluoju. O kiaules ir anoj temoj buvo ne prie ko ir izeidzianciu kontekstu. Jus tiesiog nesugebejote atsistoti i kito zmogaus vieta ir to pamatyti. I AZ Jums nerasysiu, nematau reikalo privaciai teisintis kas esu jei Jus viesai apie mane taip rasote.

Visiškai nesuprantamas puolimas Nenoriu nieko su niekuo lyginti ir prie ko čia kategoriškas žinojimas???
Tema yra ar leisti vaiką į darželį ar ne. Aš sakau, kad aš neleidau, ir man tai patiko, bet tikrai neliepiu kitiems neleisti, leiskit kiek tik norit ir kur tik norit . Dar vienas puolimas kaip mes nerealizuojame savo profesinių poreikių jei neleidžiam vaiko į darželį. Į darbą grįžau, kai vaikui sukako metai. Jei vaikas neina į daržą, tai nereiškia, kad mama būtinai neina į darbą .
Vaikas ir vykęs ir tobulas kaip ir visi kiti lankę ar nelankę darželio, čia niekas neįrodinėja, kad kažkuris yra geresnis ar blogesnis, noriu tik pasakyti, kad jokių bendravimo, ar kitokių problemų nėra. Dažnai darželio naudingumas motyvuojamas bendravimo su vaikais būtinumu, kolektyviškumo ugdymu, socializacija ir t.t. Apie amžiaus tarpsnių psichologija su visais iš to išplaukiančiais poreikiais galima būtų atskirą temą užvesti . Nematau reikalo niekam nieko įrodinėti, tik dalinuosi savo patirtimi, kitų gali būti labai gera patirtis vedant į darželį. (Žinau vaiką kuris savaitgaliais prašydavo, kad jį vestų į darželį). Na ir viskas labai puikiai .

Vau kokie čia debatai Ir viskas tik dėl darželių???? Baikit mamytės - ne nuo darželio priklauso tėvų meilė savo vaikui, jų rūpestis, artumas ir net lavinimo klausimai... Tik jau nesakykit, kad tėveliai leidžiantys vaikus į darželius yra nemylintys, mažiau rūpestingi ir savanaudžiai??? Oi tikrai ne Aš nekalbu apie visus, nereikia suabsoliutinti - labai visokių yra tėvų tiek auginančių vaikus namuose, tiek leidžiančių į darželius. Gimus pirmajam mano vaikui (sužinojome apie negalią, iš karto suvokėme, kad "kitoks" vaikutis reikalaus kitokio dėmesio) nė nedvejodama padėjau savo diplomus, užmiršau karjerą ir atsidaviau vaiko lavinimui, priežiūrai, savarankiškumo ugdymui bet bėgant laikui suvokiau - taip mama ir jos rūpestis, jos darbas labai svarbus, deja ne viską gali padaryti tik mama... Pradėjome samdyti specialistus, bendradarbiauti su daugybe puikių savo srities žinovų - pasiekimai stulbinami - pamatytumėte mano vaiką (kaži ar iš pirmo žvilgsnio rastumėte raidos trūkumų ) ir dėl to esu dėkinga visiems buvusiems su mumis, o dabar ir darželiui Pradėjome leisti vaiką į darželį dėl daugelio priežasčių:
1)Vaiko bendravimas su savo bendraamžiais (tai naudinga visiems vaikams be išimties - formuojasi komunikacija, derybų, kompromiso siekimo įgūdžiai)
2)Vaiko dienotvarkės įvedimas (taip, tas pasiekiama ir ugdant vaiką namuose, bet pabrėžiu MŪSŲ ATVEJU, darželis buvo nuostabus atradimas kaip lengviau nei lengvai galima įvesti tiesiog elementarią dienotvarkę)
3)Specialistų užsiėmimai (mes radome priimtiną mums variantą su mums reikalingais specialistais - Lietuvoje šiuo klausimu yra puikios sąlygos nes darželių su tikrai puikiai paruoštais specialistais vis daugėja)
4)Savarankiškumo įgūdžiai (didesnėje grupėje vaikų greičiau vystosi noras kopijuoti "gabesnius", t.y. noras daryti viską pačiam - ČIA IRGI TIK MŪSŲ PATIRTIS)
5)Spektakliai, užklasinė VIEŠA veikla (nežinau kaip jūsų darželiuose su šitu punktu, tačiau mūsų lankomame - periodiškai vyksta spektakliai (tiek mūsų vaikučiams žiūrėti, tik mūsų vaikučiu vaidinami), atvyksta vaikų klubų renginukų vedėjai, dalyvaujama konkursuose... ir t.t. Žvelgiu į savo vaiką ir stebiuosi - nėra jokios scenos baimės, jokio diskomforto demonstruoti gebėjimus ir net kažkam nepasisekus, nepavykus - auklėtojų palaikymas, pagirimas, nuolatinis paskatinimas, kad kitą kartą pavyks geriau, visiems patiko, tu puikiai pasirodei, skatina vaiko integraciją į visuomenę - jis myli žmones, nes sutinka juos geranoriškus ir palaikančius)

Ėjimo į darželį minusiukas - liūdnesnės emocijos susiduriant su vaikais, kurie netoleruoja kitokių, nemoka priimti arba paprasčiausiai tiesiog nepastebėti... minimalios patyčios... Bet ir tai mūsų "krikštas", rengimasis tolimesniam gyvenimui (mūsų laukia mokykla, laukia tolimesnis kelias nežadame slėptis namuose) - mes ruošiame savo vaiką, mokome jį, kad yra visokių žmonių - tu jų visokių sutiksi ir gerų, palaikančių, draugiškų, suprantančių ir piktesnių, pasišaipančių, nesuprantančių, bet tu neturi nusiminti, tu nekaltas, nedarai nieko blogo, tu juos gerbi, tu geras žmogus. Dėk į širdį gerų žmonių darbus, o kitus tiesiog pamiršk... Taip... Labai gaila, kad yra tėvų, kurie patys nemotyvuoti priimti kitokį ir neišmoko, o neretai net paskatina savo vaikus "skirstyti" į sveikus, ir nesveikus... Žaviuosi tais darželio tėvais, kurie skatina savo vaikus suprasti kitokį - tai irgi darželio pliusas - sveikieji darželio vaikai matydami kitokį išmoksta priimti, neskirstyti, nenusiteikti, padėti - tiesiog būti gerais žmonėmis... Dabar padėtas pamatas - bus pamatas likusiam gyvenimui

6) Bet tikrai ne prasčiausia priežastis - mes, tėvai... Nejaugi gimus vaikui, turi mirti moteris? Taip gaunasi, kad turi likti tik mama... O juk mes esam ne tik mamos - mes esam žmonos, esam dukterys, esam seserys, esam draugės, galų gale esam kažkokios srities specialistės ir moterys... ne kažkada turėjusios svajonių, o vis dar jų tebeturinčios, ne kažkada norėjusios kažko pasiekti, bet vis dar norinčios Ir ne tik norinčios , bet ir galinčios - viskas yra suderinama, jei tik nuoširdžiai einama į tikslą Vaikas tai pati pagrindinė priežastis dėl kurios mes turim būti pailsėjusios, atsigavusios, gražios, patenkintos savo gyvenimo kokybe ir svarbiausia laimingos!!!! Laimingų mamų laimingi vaikai, laimingi vyrai Ir tas darbas, ale "karjera" ne visada atsiremia į faktorių - pinigai, kartais daug svarbesnis faktorius - kad tu kaip moteris , kaip asmenybė vis dar "gyva"... kad tu turi neįkainojamą turtą namuose (savo šeimą) ir tuo pat metu gali save realizuoti kaip žmogų

Tokia tad mano nuomonė - neginsiu jos ir nesiginčysiu su oponentėmis (ne tas šio posto tikslas) - tiesiog visi tėvai pasirenka savo išeitis, priima savo sprendimus ir kas mes tokie, kad nuspręsti, kieno ir koks sprendimas yra geriausias

Super postas Labai gražiai parašėte Sėkmės ir toliau su vaikučio ugdymu ir daugiau gerų žmonių jūsų kely
Tiek vaikai, tiek tėvai būna labai skirtingi. Mūsų situacijoj vaikas labai judrus, norintis bendrauti, mėgstantis bendraamžių draugiją, todėl darželis buvo ideali išeitis. Ėjo noriai, per atostogas labai pasiigdavo ir vaikų ir auklėtojų. Reiktų paminėt, kad darželis JK. Dėl šios priežasties kaip ir Vvarliokas rašė, džiaugėmės vaiko integracija į visuomenę kur vaikai visokių rasių ir realigijų, vaikas išmoksta apie tokius dalykus anksčiau ir mūsų atveju priėmė tai lengvai. Aišku kaip suaugusiems tai ir dabar tenka į keblius klausimus atsakyti, laviruoti kaip paaiškinti teisingai ir vaikui suprantamais terminai. Vat ir patys pasitempiam Taip pat vaikam buvo rengiamos nedidelės kelionės artai į parką ar prie jūros.
Ir pasigirsiu, kad per tą laiką kai vedėm vaiką į darželį beveik nesirgo
Iš suaugusiųjų pusės, niekas neturim reikiamų įgudžių (ar noro/galimybių jų įgauti, nes mano nuomone tai yra kaip antra specialybė) tiek kantrybės, kad su judriu vaiku kokybiškai užsiimt ir ugdyt namie, finansinės galimybės tam taip pat nebuvo. Dabar situacija tokia, kad vaikas po mokyklos gauna suaugusiųjų dėmesio, kartu ruošiam namų darbus, užsiimam rankdarbiais, prieš miegą skaitom knygutes, o šiaip žaidžia su savo žaislais ar žiūri fimukus, vaikiškas laideles.