QUOTE(ada21lt @ 2013 03 11, 17:22)
O man daug smagiau visur eiti su visa seima ir vyras mano panasiai masto,visi klausia ar mes atskirai niekur neinam, o kakzaip nu nera dar kol kas tam poreiktio, gal ,kad ilgai iki vaiku gimimo prisivaiskciojom, ilgai islaukem tu vaikeliu, tai man dziaugsmas kiekveina diena su jais, man daug smagiau su jais kazkur eiti ir is naujo pasauli atrasti. Aisku, norisi kazkiek to laiko ir sau, bet palyginus tai taip minimalu, su kitu poreikiais, man uztenka nueiti kur i seminara karta i me ar pas drauge i svecius kartais ar va SM pasedeti,kai vaikai namus vercia

ir viskas

GAl veliau ir atsiras tas noras, nes jis vis dideja palaipsniui, pvz kai tik gime sunus tai as is vis 24 val per para buvau salia ir vis pamazu vis labiau juos paleidziu, kiek jiems reikia to paleidimo .
Todel, kad rasau is savos patirties(ir siaip is pazystamu,turiu tik 1 daruge, kuriai darbas kaip svente ir tai ji ta profesija igijo beveik tokiu metu, kiek man dabar). Kazkaip pastebejau, kad moterys virs 30 kazkaip is naujo atranda save, atranda ka is tiesu nori daryti, aisku laime ,kas ta atradao anksciau.
Neturejau tokio darbo,kuris man butu didesne savireliazacija, nei vaiku auginimas(nors buvo visokiu ir idomiu ir nuobodziu), dabar pradejau sokia tokia veikla, gal atrasiu savo pasaukima

, bet ji vyksta namie ir yra suderinama su vaiku prieziura, darom kartu
LAbai sutinku,kad zmonems butina socializacija vaikams irgi, tik taip pat tai reikalinga palaipsniui iki 1m jiems bendraamziu nelabai reikai ,o jau dabar labai reikia ir vis bus labiau reikalinga ,kol viena diena is vis paliks tevu namus ir sukurs savus....TAigi stengiuosi atsidziautgi tomis akimirkomis kol galiu, kad paskui nereiktu verkti, kad vaiku nemaciau auganciu, o jei taip greitai auga...
TAi va, kad vieni pasitiki, o as nelabai pasitikejau, dabar jau lengviau ,kai vaikai dideli ir savim daug maz pasirupina trumpa laika, nemanau, kad mano vaika gali kas taip gerai pajausti, suprasti ir t.t. kaip as , taip priziureti gali, bet kartais po trumpai

Prie visko mano vaikai ypac judrus, ypac sunus, kartais klausia ar jis ne hiperaktyvus, o jis paprasciausiai turi daug energijos

o kai reikia gali valandu valandas ramiai kazka konstruoti, piesti ir t.t. bet svetimus zmones, matau tai erzina ir isvargina, jam viskas idomu, visur eina, nuolat kazka turi daryti, kazkuom uzsiimti, nesedis ji sramiai nieko nedarydams... Pamenu su draugem sedejom mano sunus laksto po visa soda as is vieno kampo parsinesu, paskui is kito ir lenda aisku ten kur pavojingiausia kazkas

, tiksliau ropojo dar tik tada, o drauges sedi toks aplink zvalgosi, zolyte ziurineja :lotuliukas:Todel ir pasirinkau gyevnti kaime,kad butu vaikasm ka veikti, ca tiek uzsiemimu, kokiu joks darzelis nesuteisk, as neisivaizduoju savo sunaus visa diena bunant dazrelyje ir iseinat tik i ta maza sodeli

Jam reikia erdves, medziu, pievos, begti leisti aitvara, ak nor skonstruoti, ieskoti vaistazoliu, eiti ziureti kaip bebrai uztvaka stato, ebt to reikai ne kartais o kiekviena diena

Dukryte ramesne, bet kaip uodega varo visur kur brolis kviecia ir jei as neleidziu sako man brolis leido
As nemanau, kad mano vaikai pasaulio bamba, bet manau,visur turi buti lygsvara tarp to, kad tu pats sau turi buti svarbus ir taip pat turi gerbti kitus, ju erdve ir pan. Va ta mokinames kasdiena

Tokio elgesio noreciau ir is kitu zmoniu savo vaiku atzvilgiu - pagarbos.
Idomu,o kur jus einate,vaikstote su vaikais,su vyru,jei jusu vyras tolim. reisu vairuotojas(ar as klystu?)??? Juk zmogus parvaziaves is kelioniu,nebegs po miesta pasitasyti,nes zmona su vaikais uzsimane,nes jie neturi ka veikti per dienas. Ar tempiate vis tiek.
Mano sunus irgi judrus ir buvo,ir yra,bet kai buvo mazas,laipiojo po karstykles,savam kieme,zaide aiksteleje ir futbola,ir krepsini ir t.t. ,bet kai paaugo,jam reikejo socializuotis ,juk judrumas liko,taip ir dvylika met. prazaide krepsini,prest. krepsinio mokykloje,dabar irgi zaidzia,tik kitam lygmenyje.
Niekada nemaniau,kad darzelis,mokykla,gali pakenkti vaikui,aisku atsizvelgiant i tu istaigu darbo kokybe. Ir niekada nemaniau,kad mano karjera bus lygu vaikui,bet...jeigu mama ar seimos nariai bus laimingi,tai ir vaikas laimingas,nes saves realizavimas kitur,irgi svarbu,ir vaiko gyvenimui,ir mamos ar tecio. Ir juokinga kai jus vis traktuojate,kad jus viska vaikui duodate,nei darzeliai. Argi jus nesitvarkote,neskalbiate,negaminate,o kur dar laiko sau... nejau sedite su vaikais lipdote,piesiate,konstruojate ir t.t.,nes jus vis matau cia knapsint(pasikartosiu,bet kazkaip nesitiki,kad jus tai darote

)o be to,kokioje aplinkoje vaikas auga,tokie jo ir igudziai .Ar manote,kad tik karstytis,laipioti ir tik su jumis ar sese bendrauti,tai viskas ko jusu vyresniajam berniukui reikia
Adaptuotis vaikui lengviau,kai jis laiku (manau jau nuo teju metu) pradeda lankyti darzeli.Tokie vaikai ir mokyklose neturi problemu su bendravimu,su bendraamziais.Viskas turi buti daroma ir laiku,ir su saiku,nepakenkiant vaiko poreikiams,ir tevu galimybems save realizuoti.
" Protingas randa išeitį iš padėties,o išmintingas nepatenka į tokią padėtį "