26 - ji onko užeigėlė...

#313
Mergaitės 4u.gif , ką vartojote kai tankiai mušdavo širdelė po chemoterapijų ? Mamytei muša 120 kartų ir kraujo spaudimas žemokas... Kai gulėjo ligoninėje, jai yra leidę Panangino, o ką padaryti namų sąlygomis? g.gif Ar tinka širdies darbą gerinantys lašiukai? g.gif

Visoms ramaus vakaro ir sveikatytės... wub.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo rasų lanka: 11 gegužės 2010 - 19:11
#314
Gal kuri buvot susidurusi Kauno onkologijos ligonineje su gydytoja Tamosaityte,jei teisingai prisimenu pavarde.Ka manot apie ja,ar teko pas ja gydytis?

Gal galite pasiulyti gera gydytoja,noreciau isgirsti keliu specialistu nuomone.

Siandien pradejo mamai leisti chemoterapija,ji pasijaute geriau,net uzvalge truputi.Nuotaika pagerejo.Ar taip visada buna pirmaja diena?

Paberiau daug klausimu,bet man labai svarbi jusu nuomone.
Atsakyti
#315
QUOTE(Viktorija9 @ 2010 05 11, 21:11)
Siandien pradejo mamai leisti chemoterapija,ji pasijaute geriau,net uzvalge truputi.Nuotaika pagerejo.Ar taip visada buna pirmaja diena?

thumbup.gif Tai tikriausiai ir psichologiškai prisidėjo. Mamytė irgi nuo Jūsų slėpė savo nerimus, baimes ir neviltį... Tai, ką jūs ,artimieji, matėt - tai gal tebuvo mamytės jausmų viršūnėlė...O juk dabar prasidėjo gydymas, o gydymas - tai viltis. Kabinkitės į ją , stiprinkit mamytę. Atsiduokit gydymui ir tikėkit. wub.gif
Atsakyti
#316
QUOTE(rasų lanka @ 2010 05 11, 21:17)
thumbup.gif Tai tikriausiai ir psichologiškai prisidėjo. Mamytė irgi  nuo Jūsų slėpė savo nerimus, baimes ir neviltį... Tai, ką jūs ,artimieji, matėt - tai gal tebuvo mamytės jausmų viršūnėlė...O juk dabar prasidėjo gydymas, o gydymas - tai viltis. Kabinkitės į ją , stiprinkit mamytę. Atsiduokit gydymui ir tikėkit.  wub.gif


Labai tikiuosi,kad ji bent psichologiskai atsigaus.Bet kazkodel suabejojau gydytoja.Is pradziu sake bus pusantros savaites chemoterapija ir po savaites vel reikes sugristi,dabar sako,kad chemoterapija bus 5 dienas,o gristi tik po 3 savaiciu.Idomu,ar cia todel,kad jau beviltiska,ir todel taip viskas pasikeite,ar taip mamai geriau.Nors gydytoja aplamai kalbejo grubiai.Gal cia jos tokia taktika,nezinau.Ir todel susimasciau.
Atsakyti
#317
QUOTE(Viktorija9 @ 2010 05 11, 12:43)
Vakar dar tiek turejau vilciu,o siandien gydytoja nepaliko nei vienos...Bet as ja netikiu,nenoriu tiketi...Tai netiesa,tai tik blogas sapnas,is kurio as greit pabusiu...butinai...

Kažkada čia perpasakojau prof. L.Griciūtės (mūsų kiečiausios visų laikų onkologijos specialistės) papasakojimą apie vieną iš jos ligonių. Pakartosiu dar sykį, tik kiek kitaip. Nes manau, kad reikia. Pas ją atvyko moteriškė su irgi užleistu atveju. Reikalą kiek pagerinti (prailginti...) galėjo tik operacija, o po jos gydymas. Moteriškė visko atsisakė, nes neturėjo tam laiko - reikėjo auginti 2 anūkus, kurie ką tik liko našlaičiais po autoavarijos. Į VU Onkologijos institutą ji prisistatė vėl, bet jau po kelerių metų. Onkologijos instituto darbuotojų nuostabai - vis dar gyva. Į jų racionalų protą niekaip nesutilpo, kad suvis beviltiška ligonė sugebėjo taip ilgai išbūti vien ant liaudiškos medicinos išmislų, paprašymų pas medžius ir Dievą. Prof. L.Griciūtė, keliasdešimt metų išdirbusi onkologe, tik pridūrė, jog būna stebuklų, kurių niekaip mokslu nepaaiškinsi, o čia tik vienas iš jų, jos papasakotas.
Net ir negailestingoji statistika visada palieka bent kelis procentus tiems, kurie gyvens toliau, nepaisant visų žmonių, kad ir gydytojų, sugalvojimų. Kodėl? Manau ir tikiu, kad ji negali paaiškinti to, ką... sumanė Dievas. O Dievo sumanymus mes suprasime tik tada, kai jie išsipildys iki galo, o mes būsime įgalūs juos suprati. Kažkada. Negreit. Pačiame gale ar net po galo. Ir tai bus kažkas tokio, ką nesugeba sukurti mūsų protas ir mintys net ir šviesiausią jų valandą. Tuo reikia tikėti. Antraip - Google, search ir... atia... suvisam... taškas
Tokie dalykai.
Atsakyti
#318
QUOTE(Viktorija9 @ 2010 05 11, 20:25)
Labai tikiuosi,kad ji bent psichologiskai atsigaus.Bet kazkodel suabejojau gydytoja.Is pradziu sake bus pusantros savaites chemoterapija ir po savaites vel reikes sugristi,dabar sako,kad chemoterapija bus 5 dienas,o gristi tik po 3 savaiciu.Idomu,ar cia todel,kad jau beviltiska,ir todel taip viskas pasikeite,ar taip mamai geriau.Nors gydytoja aplamai kalbejo grubiai.Gal cia jos tokia taktika,nezinau.Ir todel susimasciau.

Visai neseniai onkologijoje atrasta, kad gydymas turi būti individualus. Tai yra, standartiškai taikomos ES direktyvų nustatytos ir mums privalomos gydymo (chemoterapijos) schemos gali būti veiksmingos arba ne, priklausomai nuo mūsų genų dėlionės. Genų dėlionės tyrimas yra itin brangus ir negreitas reikalas. Laiko pas jus nėra. Tad, galbūt, jūsų gydytoja chemoterapijos veiksmingumą bando nustatyti jos eigoje - nors koks poveikis yra/nėra, ir tęsiam/keičiam gydymo schemą.
Dėl onkologų grubumo. Taip jau yra. Manau, kad šitaip jie apsisaugo nuo išprotėjimo. Nes jei įsiklausysi į kiekvieną ligonį ir jį atjausi, t.y. padarysi savo dalimi, darbui neliks nei proto, nei laiko... Man ir šito forumo gana, kad apleisti savo valdišką tarnybą ir nekuriuos gyvenimo reikaliukus...

Atsakyti
Šį pranešimą redagavo vi_: 11 gegužės 2010 - 20:35
#319
Laba vakarą,

dėkoju visoms už pagalbą renkant žinutes. Svarbu man pačiam tarp jų nepasimesti. Tikrai nemažas kiekis, visas sudėjus ir visas romanas gautųsi. Aišku romano nedarysime, užteks pakankamai darbo ir žymiai kuklesniam dalykui, kad tik parako užtektų.

Ką tik paskambino Sidos mama priminė, kad šiandien kaip tik mėnuo... O mes su vaikais sekmadienį buvome mūsų naujoje gražioje bažnyčioje, pakausyti mišių jai skirtų. Sekamdienį buvo keturios savaitė, "keturnedelis" -- nzn gal čia pas žemaičius tokia tradicija, nesame labai geri religinių tradicijų žinovai. Bet bažnyčia atrodo būtent tokias momentai yra ypatingai reikalinga, visos ceremonijos tampa ypatingai gražios ir prasmingos.

Pas mane lentynoje guli knygos išleistos žmonių pensininkų jau. Vienas išleido knygą skirtą savo mylimai žmonai jos 70-to gimtadienio proga, kažkas išleido knygą apie gimtą kaimą, jo istoriją, savo jaunystę. Apie tremties metus Sibire. Prekybos valdybos viršininkas apie savo darbo karjerą... Man iki pensijos dar toloka :-).

Dar nemoku naudotis forumo mechanizmais, neprisimenu tiksliai sudėtingų Jūsų pseudonimų ir nežinau kaip gražiai atsakyti į konkrečias žinutes. Bandysiu mokytis.
Atsakyti
#320
QUOTE(vi_ @ 2010 05 11, 21:29)
Dėl onkologų grubumo. Taip jau yra. Manau, kad šitaip jie apsisaugo nuo išprotėjimo.


Kažkur užtikau tokią mintį, kad gydytojai dirbdami savo darbą "perdega". Tas atsitika labiausiai chirurgams. O patys atpariausi yra gydytojai onkologai.

Tas grubumas yra manau išorinis, toks labai aiškus atisribojimas nuo paciento. Adis mylimiausia ir gerbiamausia daktarė ir KMU kažkam pasirodė labai grubi ir tiesmukiška. Ir sakė, kad kaip žmogus esi visai nesvarbi, o savrbi tik kaip pacientas. Bet čia tikrai tik žodžiai, tik noras neprisirišti prie žmogaus. Įsivaizduokite kas būtų jeigu visi pacientai gydytojai būtų geri draugai ir bičiulai. Ir ta statistika, nelemta... Visi daktarai skirtingi, vienas įsiklausantis, atsargus. Kitas ryžtingas ir gal grubesnis. Per tuos 7 metus sutikome daug daug gydytojų. Ir visi skirtingų charakterių, supratimų.

KMU onkologės visos su kuriomis bendravome šaunios ir savos. Reikės užvažiuti ir padėkoti, tik nemoku aš tokių dalykų daryt.

Patiko gydytojai kurie tiki stebuklais, o ne tik sausu mokslu. Onkologijoje dar per mažai deja mokslo, deja. Tad vietos stebuklams lieka.
Atsakyti
#321
QUOTE(rasų lanka @ 2010 05 11, 20:10)
Mergaitės 4u.gif , ką vartojote kai tankiai mušdavo širdelė po chemoterapijų ? Mamytei muša 120 kartų  ir kraujo spaudimas žemokas... Ar tinka širdies darbą gerinantys lašiukai?

Rasų lanka, lašiukai tinka. Tik širdelė baladotis gali ilgokai. Primenu forume dažnokai siūlomas, bet veiksmingas razinas, graikiškus riešutus, abrikosus. O spaudimą man geriausiai kelia konjakas, tik per chemijas kepenų gaila...

Gera mama, per kelis metus mes "prirašėm" 26-ias temas visokiausių "receptų": nuo pasidžiaugimo pražydusiu žiedu iki kaip per kelias dienas atstatyti kraują naujam chemijos kursui. Paskaitę jas rasit ir liežuvio troškinio receptų, ir burokėlių-spanguolių-medaus-konjako kokteilių, ir gryno oro terapijų, ir daug kitko. Visa tai padeda atsistatyti.

Atsakyti
#322
Kai sirdele dauzydavos net iki 130 duziu, tai as gerdavai Gudobeliu lasekius arba sirdies darba gerinancius lasiukus. Pulsas didziulis budavo, o kaip prisimenu ta jausma. Labai uzjauciu rasu lankos mamyte. Stiprybes Jai.

Viktorija9 rodos Tu klausei apie gyd. Tamosaityte. Tai nuostabi daktare, ji labai isigilina i zmogaus problemas. Tikrai ji ir Puodziunaite labai geros, man jos labai daug padejo. Na, man tai nebudavo geriau po chemijos sulasinimo, budavo tik bloga, jausdavaus ispurtusi, kaip girta, kazko pripumpuota, o nuo dexometazono (rodos taip) gerimo visa isberta raudonom demem budavo veidas ir krutine.
Labos visoms ir saldziu sapnu.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Patr: 11 gegužės 2010 - 21:47
#323
QUOTE(rasų lanka @ 2010 05 11, 20:10)
Mergaitės 4u.gif , ką vartojote kai tankiai mušdavo širdelė po chemoterapijų ? Mamytei muša 120 kartų  ir kraujo spaudimas žemokas...

Gal čia ir kiti dalykai, bet mūsų patirtis su tais širdies "mušimais" visada rodo stiprų kalio trūkumą doh.gif

QUOTE(Viktorija9 @ 2010 05 11, 20:11)
Gal kuri buvot susidurusi Kauno onkologijos ligonineje su gydytoja Tamosaityte...

Gal galite pasiulyti gera gydytoja,noreciau isgirsti keliu specialistu nuomone.

Didžiulę patirtį turinti gydytoja. Kartais sunkoka susikalbėti - nes bėga, lekia, skrieja... : ) Bet man susidarė įspūdis, kad ji atsakinga gydytoja.

QUOTE(Viktorija9 @ 2010 05 11, 20:25)
...chemoterapija bus 5 dienas,o gristi tik po 3 savaiciu.Idomu,ar cia todel,kad jau beviltiska,ir todel taip viskas pasikeite,ar taip mamai geriau.Nors gydytoja aplamai kalbejo grubiai.Gal cia jos tokia taktika,nezinau.Ir todel susimasciau.

Matyt, parinkta tokia chemo schema, viskas ok. Keletą dienų lašins non stop, tada trys savaitės pertraukos. Jei gydymas veiks - bus penki / šeši tokie kartai. Mamytei geriau, matyt, dėl psichologinių dalykų - pradėtas gydymas teikia sveikimo viltį. Po chemo bus silpna, gali svaigti galva, jausti blogumą (jį nuolat malšins leidžiamais vaistais ir papildomai tabletėmis).
Atsakyti
#324
QUOTE(Art. @ 2010 05 11, 22:14)
Kažkur užtikau tokią mintį, kad gydytojai dirbdami savo darbą "perdega". Tas atsitika labiausiai chirurgams. O patys atpariausi yra gydytojai onkologai.

Tas grubumas yra manau išorinis, toks labai aiškus atisribojimas nuo paciento. ...

Mūsyse, t.y. savo pažįstamų tarpe turim porą gydytojų, kurie, iš vienos pusės, yra pasaulinės kvalifikacijos specai, o iš kitos, "užbaigti" cinikai. Tai jie pasiatviravo, kad neatsiribojęs, geru gydytoju nepatapsi. Niekaip. Apie tai galima ir padorioj grožinėj literatūroj išskaityt. Kaip ir klasika gaunasi. Nes gi nervai (=jausmai) ir protas yra nesuderinami dalykai. Ypač chirurgams. Dar daugiau, - net ir išgelbėjęs jų vaiko gyvybę pacientas, išliks tik pažįstamu pacientu su tam tikrom privilegijom, bet ne draugu. Štai toks atsiribojimas. Su retom išimtim, aišku. Betgi o tačiau, jiems vis vien reikia satisfakcijos, tokios pusiau profesinės, t.y. padariau - veikia - džiugu. O kai neveikia - liūdna, kad nedžiugu... Bjauri profesija. Bet kažkas turi dirbti ir tokį darbą. smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo vi_: 11 gegužės 2010 - 22:07