26 - ji onko užeigėlė...

Kas man priminsite, kurie onkologai Klaipedoje skaitomi geriausiais?
"Mano" gydytojas is Santariskiu emigruoja, tai teks ieskotis naujo

Aš norėčiau apsikeist surinkta medžiaga, Saulėlydi Aš jau savo darbuką padariau, ir išsiunčiau šiandien. Rasų lanka, tavo temutę, taip pat . Parašysiu, Saulėlydi į a.ž. savo el.paštą.

***********
Viktorija, ... jei norėtum ir tau pasiūsčiau mūsų Adis minčių?

Česas bet jis chemoterapeutas

Taip,labai noreciau...parasysiu savo pasta i a.z.

Niekada nemaniau, kad man taip truks sio zmogaus . Viskas byra.....

Kiek gali dirbti, priklauso nuo suteikto nedarbingumo lygio.

http://www.ndnt.lt/t...mp;puslapis=100

35-45% darbingumo lygio leidžia dirbti, bet su apribojimais.

50% ir daugiau procentų darbingumo leidžia dirbti. Yra tik rekomendacijos trumpinti darbo dieną ir apribojimai svorio kilnojimams (mano ligos atveju). Tačiau darbdaviai kartais keistai pažiūri į tą rekomendaciją: kai kas tai traktuoja kaip privaloma, o kadangi "neturi" darbo nepilnai dienai, tai pasiūlo ir pakeisti darbą.

Man nuo pat pirmojo karto buvo paskirta 55% darbingumo procentai metams. Po metų tas pats pratęsta dar 2 metams. Kas bus toliau nežinau. Bet tikrai niekas neduos jokio nedarbingumo procento, jeigu pasakysi, kad jautiesi puikiai, turi sau prisitaikęs lengvą darbą, esi integravęsis į visuomenę.

Išmokos priklauso nuo neįgalumo lygio ir nuo "sukauptų" sodros įmokų (t.y. nuo uždarbio).

Mano situacija analogiška. Tiesa, broliui netrukus sueis šešiolika...
Viskas pas Jus dar labai "šviežia", reikia bent trupučio laiko, kad susigulėtų. Ar jo bus... Nežinau. Tas "reikia tikėti" toks netikras... Reikia gyventi. Čia ir dabar.

Labai aciu uz issamu atsakyma Net nezinau ar prasideti su ta komisija bijau, kad tik nervus pagadins ir viskas Kaip, klaipedietes, ar baisi ta komisija? Ar isvis per velu jau kazka daryti

Tokia jau ši liga. Pradžioj tyli, be skausmo ir dėmesio vertų pojūčių, o kai pasijaučia, dažniausiai būna jau per vėlu. Tad nei Jūs, nei artimieji dėl šito nesate kalti. Nėra ko griaužtis. Dabar reikia tikėtis, kad chemija bus labai veiksminga, tuomi įžiebdama Jūsų mamai viltį ir padovanodama krūvą gražių ir prasmingų dienelių. Bus dar visko...

Ačiū už kumštukus, mačijo, su moteriškais reikalais pas mane viskas gerai Cista dinguskažkokiu būdu, valio.
Rimtai? priaugai daug? Blyn, tai kaip bus dabar man, kai mano pilvelis toks įsitempęs, o ims svoris augt nu matysim, dar viskas ateity. Dėl eilių negaliu pasakyt dabar kokie reikalai, man paskyrė po apžiūros už savaitės operaciją (čia buvo sausio mėn.). O sanatorija priklausys, tikrai labai rekomenduoju pasinaudot ta galimybe, aš atsigavau kaip reikiant ten, namie tikrai neturėsi tokių sąlygų. Buvau Birštono "Tulpėj", liuks ten viskas. Bet tau gal patogiau būtų Palangoj, nes gali rinktis pati kur važiuot.

Viktorija9, žinom kaip tau dabar sunku Mama yra visas pasaulis, kažkas švento ir nežemiško, (jau ir aš bliaunu ). Laikykis, džiaukis kiekviena dienele praleista su mama. Gaila, kad liga pažengusi taip daug. Bet gal nėra taip blogai, kad gaus gydymą, juk neleipė važiuot namo ir laukt pabaigos. Mes visos su tavim

Labukas, mielosios. Tikriausiai pastebite, kad nuolat pas jus lankausi. Tapote labai artimos, rūpi kaip jums sekasi nuo tada, kai susirgo mano mama. Šį pavasarį labai daug praradimų, bet norėčiau priminti, kad yra ir kitokia statistika - mano tėveliui krūties vėžys išoperuotas 2007m., geria tamoksifeną ir sėkmingai gyvena be pakitimų, sūnaus mokytojai prieš 14 metų buvo krūties vėžio 2 st., šiandien atrodo nuostabiai, mano dėdienei prieš 15 metų pašalinta krūtis, ji ir šį pavasarį sodina gėles, o mamos draugei tokią pat operaciją atliko prieš 35 metus, dabar ją jau vargina senatvinė demencija, bet senatvės sulaukė. Visoms stiprybės ir vilties, ir daugybės kasdieninių džiaugsmų .

Labas vakaras, aš esu jūsų Adis, o savo Sidonos (Adis-sidA) vyras. Daugumą iš jūsų gerai pažįstu, ne kartą apie jus esame su Sida kalbėję, smagu būdavo su ja "papletkinti". Seniau apie viską žinodavau iš Sidos. Dabar pats skaitau jūsų forumą, tikiuos neužpyksite už tai... kaip pastebėjau į šitą kertelę vyrai užsuka ypatinagi retai. Nebent Vaistininkas karts nuo karto pasirodo :-).
Labai džiaugiuos, kad renkate Adis žinutes. Aš tiesiog labai bijojau, kad pats galiu vienas jų neišrinkti ir labai bijojau, kad jos iš viso nedingtų iš senųjų forumo temų, esu komputerininkas ir žinau, kad taip gali atsitikti. Dėl to džiaugiuos, kad dabar jos tikrai neprapuls. Su dukromis kalbėjome ir galvojome, kad visai gražu būtų išleisti knygą. Ir kai tą pačią mintį perskaičiau jūsų forumę, tas noras dar sustiprėjo.
Esu tikrai geras leidybos specialistas, paruošęs nemažai knygų. Tad techninė reikalo pusė yra visiškai paprasta. Tačiau nesu rašytojas, mano Sidona šitoje srityje žymiai stipresnė... nors ko gero visos jos mintys neskirtos knygai, ji neklausė manęs ir specialiai nerašė pas save nieko. Ji norėdavo kieikvieną kartą bendrauti ir viską rašydavo gyvai, iš širdies.
Nežinau ar pavyks... Esu nuolatos abejojantis ir nepasitikintis savo jėgomis. Tas žemaitis, kuris nzn kiek kartų atmatuoja ir niekaip nesirįžta nupjauti. Ta knyga visų pirma bus skirta dukroms, bet neslėpsiu ir nuo jūsų. O vėliau žiūrėsiu... Gal ir nepasiseks man, nzn nzn.

Žinau Adis patirtį ir kartais galiu atsakyti į Jūsų klausimus, jeigu tik leisite. Nors kaip pastebiu nemažiai yra pasikeitę per šį laiką... Operacijos apie kurias tas pats Bugoševičius kalbėjo kaip apie perspektyvą, jau pilnumoje daro...

Stiprybės Jums visoms.