Sugyventinės. Savo ir nesavo noru

1. O kokia prasme aplamai uz tokio nepatikimo zmogaus teketi...

Ka as tvirtai zinau, kad mano lukseciai nebutinai turi sutapti su mylimojo poreikiais, ir kad mano meile yra tik mano jausmas, ne jo. Todel, manau, kad negalima perdeti atsakomybe zmogui uz mano jausmus, ir lukescius. Per prievarta mielas nebusi. Tad ner ko gaisinti laiko, jei yra poreikis dar karta paciai pasipirsti, jei pasiulymas atmestas, tad kraunames meskeres ir einam zvejoti i laisvus plotus. Svarbiausia, kad atsisveikinimo ceremonija praeitu civilizuotai, su prielaida, kad kada nors gali tekti grizti ir paliekant galimybe jam apsigalvoti. Neretai tokia taktika pasiteisina, likes vienas vyras pajaucia diskomforta, nes jis lygiai taip pat prisirisa prie moters. Jei skirybos vyksta su trankymais ir dantu grezimais, o dar ir ultimatumais, vargu, ar kas is to bus gerai, bet koks gyvis ispestas i kampa priesinasi is inercijos. Tad...

2. Buvo ir kita tema, kur dauguma teige, kad jos laimingos, pasidomekite Tiesa, pavadinimas buvo siek tiek kitoks, apie laimingas sugyventines.
Papildyta:


Ir man netiktu toks variantas, zinant jo vertybes. Greiciausiai, ilgai netverciau, nelaukciau ir negyvenciau su siuo zmogumi.
Papildyta:



Paraleles gal ir galima pravesti. Tik tuomet prasyciau skirti, kur idejiniai sugyventiniai, ir i tuos, kurie yra pirslibu laukimo busenoje. Manyciau sios grupes tarpusavyje skirtingos.

Ne, jos ne skirtingos, nes lūkesčiai ir laukimas tai tas pats. Jos abi laukia vyro malonės.

Idejines sugyventines laukia vyru malones?

O prie ko čia idėjinės sugyventines, jei ir taip aišku, kad rašau apie kitas??

Todel, kad jus tada galesite isgryninti tema. Tokiom kaip as, idejinem, nebus progos priestarauti. Itariu, kad ir karts nuo karto pritars jusu nuomonei Siaip jusu temos remai apima savo noru, tos kurios yra idejines padeti. Todel ir siulau jas atskirti, kur savo, kur ne.

Moonte, tu mėtaisi. Aiškiai rašau apie laukiančias piršlybų ir kt., o tu rašai ne pagal loginę seką, įterpdama idėjines, ir lauki pritarimo? Idėjinės yra, bet nenutrauk grandinės su pretenzija.

NIekur as nesimetau, nes as esu idejine ir priklausau toms kurios laimiga savo busenoje. Beje si damu sarasiukas neapsiriboja vien manimi. Tad...

Pavyzdziui Mano pozicija yra netapati su Adaptacijos. Nors abi sugyventines. Skirtuma matot? NOrs kiek pamenu, siuo metu Adaptacija nera sugyventine, lai buna jos patiekto pavyzdzio pozicija.

Yra loginė seka. Prie ko čia tu ir tavo gyvenimas? Tai gi galima plėtoti ir tavo situaciją, bet palauk, kodėl tu darai oftopiką sekoje, kuris tau labiau patinka, kišdama jį ten, kur keičia esmę?

kas yra "idėjinė sugyventinė", tiksliau, kodėl idėjinė, kokias idėjas, mintis, kryptis atstovauja?
Papildyta:


Esu esu (sugyventinė).

Subjektyvi, as buciau dekinga, kad mane ne tuijintumet. Is anksto dekoju.

Mano ir Adaptacijos situacija yra vaizdinis palyginimas. Logine seka tame ir yra, kad motyvai ir vertinimo kriterijai kinta. Todel ir keicia esme. Kokia linkme, ar tas pokytis tenkina jusu paziuras, tai jau kitas aspektas, su logika nesusijes.
Papildyta:


Idejine sugyventine yra ta, kuriai nereikia vedybu, vedybos nera jos tikslas, vertybe ir t.t.

o idėja kokia? Ne - tradicinėms vertybėms? Maištaukim prieš nusistovėjusią tvarką? Koks tikslas idėjinės sugyventinės? Ir man bis tiek neaišku, prie ko čia tas epitetas "idėjine"? O idėjinė sutuoktinė kokia būtų?

O šiaip diskusijoj labai reikėtų ir vyriškos nuomonės. Va Moontes taip mylimas Medinis, pamenu, buvo prieš gyvenimą nesusituokus, ta proga mane su ex sugyventiniu per SM suženyt bandė, avantiūra tokia. Tiksliai jo argumentų nepamenu, bet mintis buvo maždaug tokia, kad jeigu nesiperša/neveda, reiškia esi ne TA. Kai savo ex sugyventiniui pasiūliau SM vestuvių avantiūrą, tas pradėjo mykti ir išsisukinėti, tada SM vyrukai iš nukopijuotų pasisakymų, pasakė, kad mano vaikinas futbolinasi ir visai nenori manęs vesti. Jie buvo teisūs, tik aš nepatikėjau. Maždaug po mėnesio mano ex, dėl kurio buvau 100% tikra ir girdavausi SM, kad čia AŠ nenoriu vestuvių, pasakė, kad nori dar pasidžiaugti gyvenimu be manęs, po savaitės jis jau vaikčiojo su kita; vėliau paaiškėjo, kad kai aš vis dar girdavausi SM kokia aš šauni idėjinė sugyventinė, jis jau susitikinėjo su ta kita ir laukė tinkamo momento. O man buvo taip gėda, kad teko su senuoju niku ir "sugyventinių gyvenimo aukštinimu" dingti iš čia.

Ir ką aš čika noriu pasakyti. Nors ir fainas tas mano ex sugyventinis buvo, tekėti aš iš tikrųjų už jo nelabai norėjau. Priežastys buvo įvardinamos taip: nemadinga, atgyvena, tradicinės vertybės nieko gero neatneša, tikrai meilei nereikia santuokos liudijimo, vaikai tokie patys kaip ir santuokoje. O tikroji tiesa, giliai slėpta, buvo labai paprasta: aš tiesiog jo nemylėjau. todėl susikūriau įvairiausių pateisinamų priežasčių, kodėl nereikia tuoktis. Svarbiausia buvo jį įtikinti. Kartu gyvenau, nes buvo patogu, vėliau pripratimas, giminės ir t.t. Po skyrybų buvo labai skaudu.

Kai susitikau dabartinį sugyventinį, jis man parodė, kad visiškai neturiu vertybinės sistemos, maždaug, geras tu žmogus, bet nenuoseklus ir be vertybių. Teko vertybes susigrąžinti ar užsiauginti iš naujo.

Dabar nepraleidžiu progos gyvai pakalbinti nenorinčias tuoktis. Jeigu leidžiasi išsikalbėt, akurat, mano istorija, ar bent jau panaši.

Ir puikiai žinau, kad forume susikūrus tam tikrą kaukę nelengvą ją nusiplėšt, ypač meluojant sau ir kitiems.