QUOTE(Akutee @ 2010 05 03, 13:48)
*laukiu kol tu jau okeans burbuls busi
**Ingutevi "Išvažiuojant į gimdymo namus" foto laaabai grazi
Tikra nestuke buvai, ir labai grazi.. ir tikrai ne super duper didele, na taip didele, bet ne kazkoki aypatingai..na kaip dauguma
***Sorry uz klausima durna, cia 12 metu, na neplanavot pradziai, ar kaip?
ar tik dabar sumastet, pries keleta meteliu?
*negrazu viena valgau... jau puse pokelio nera, pasidalinsiu su jumis...
* na dar truputį palauksiu
**
pakako to didumo per akis
*** žinok aš nenorėjau. Mantas nebuvo ramuolis, finansiškai irgi gerokai prasčiau ėjosi, aš tiesiog bijojau, bijojau nemigo naktų, sutinusių
papų, to, kad prisėst nelabai išeina, reikia bėgti paskui vaiką... Reikėjo laiko, kad aš pribręsčiau antram vaikui. Paskui prieš kokius 4-5 metus jau aš galėjau pagalvot apie tokius dalykus, pabaigiau KT, pradėjom kaip ir išvalinėt organizmą, saugojomės NLA, su ta mintimi - prisižaisim, na mm laukiau tik 7 mėnesius
tuometinė ginė pareiškė - klimaksas
na ir ką gyvenom. Tai kartu, tai per atstumą. Aš žinok susitaikius buvau su ta mintimi - kad viskas, nebus daugiau. Kol vieną kartą susiorganizavom baliušką su MB broliu ir jo drauge. Tai mes "tarp mūsų mergaičių" pirtyje sėdėdamos pakalbėjom apie tokius dalykus. Ji papasakojo savo istoriją, kad su pirmu vyru iki VK buvo daėję, o paskui išsiskyrė jie, na bet būtent ji papasakojo man apie duphastoną, dar įvairius dalykus... Tada man prabudo viltis, kad gal visgi ir su "klimaksu" kažką galima daryti
tai buvo 2008 vasaros pabaiga, paskui ėjo dar pora mėnesių galvojimo, sunku buvo susigyventi su tuo, kad reikia nevaisingumo specialistų. Juk kai pagalvoji - vaisingumo specialistai skamba daug gražiau
O taip besipratinant prie šitų minčių (dar save raminant, kad dar tik 9 mėnesiai, kai mes visą laiką kartu), man prasidėjo kraujavimas, po kurio sekė abrazija, KT tyrimai, paskui gydytojos keitimas, na ir t.t. Na va parašiau visą istoriją
* ačiū guminukai manęs nežavi
džiaukis artėjančia didžiąja diena 
o po to pas LOR'a -tik ko ten pas ji nepanimaju 
Tai dietinaus, tada supratau kad taip negalima, meginau sveikai gyventi ir maitintis, be galo sunku.. pramokau kzko, aisku ne visada ta dariau, bet stengiaus... Bet neyveikiau dar iki galo, kad galeciau pasakyt kad sveikai maitinuos, ir moku ta daryti. Sunku keisti iprocius, sugalvoti ka cia pagaminti ir etc.
bet dabar tau ypač reikia kiek įmanoma sveikiau maitintis 
