QUOTE(astuxx @ 2005 12 14, 19:10)
Na viskas prasidejo nuo to, kad pries ketverius metus musu seimoje gime antras sunelis, vyresneliui tuo metu buvo 1,5metuku. Negaliu sakyti, kad vaikas buvo nelaukiamas, nes visada manem su vyru, kad auginsime vaikus nedideliu amziaus skirtumu, bet mazylis buvo neplanuotas tuo metu, bet jau kaip buvo taip ir yra...
Gimus mazyliui prasidejo problemos. Vasara, pries gimstant mazyliui, vyras istojo i aukstaja baigti magistraturos...Rugseji gime sunelis, spalio pradzioje vyras isvaziavo i Vilniu i ivadine sesija 2sav... As likau namie su dviem mazyliais, salia nebuvo nei tevu, nes gyvename nuosaliame Lietuvos kampely, draugiu neturejau, nes ten gyvenom visai neseniai, na zodziu jokios pagalbos salia neturejau kapsciausi tas 2 savaites viena kaip tik galejau, tuo metu dar nebuvo sunku... Visi sunkumai prasidejo kai jauneliui suejo 3 savaites, jam pradejo vakarais pusti pilveli, tikrai buvo labai sunkus vakarai, kai mazyliui pucia pilveli rekia visa gerkle, o ir vyresnelis dar visai "kleckas", reikia ir pamaitinti, ir pamigdyti, ir dar priziureti kad niekur neuzliptu, nieko nenuverstu... Vyro daznai namuose nebudavo nes dirbo kriminalistu policijoje(dazni iskvietimai i ivikius, darbas beveik be iseiginiu), o kai budavo namie tai ir pailseti noredavo, o vaikus tikrai mylejo nebijojo ir sauskelniu pakeisti, ir pamaitinti, ir valgyti padaryti visai seimynai... tikrai labai geras tetis ir vyras, tik tiek, kad mazai budavo namie, vis darbas, darbas, darbas, o dar virsininkas tuo metu pasikeites, pradejo nervus gadinti, reikalauti nezinia ko... pradejo keistis ir mano vyras, pasidare uzdaresnis, niuresnis, nervingesnis, maziau demesio skirdavo visiems mums, maziau kalbedavosi su manim... vienu zodziu likau beveik visiskai viena.
Mazylio problemos su pilvelio putimu baigesi, kai jam buvo 3,5 men. As tikrai jau buvau stipriai iskankinta per tuos 3 men. Netrukus prasidejo kitos problemos mazyliui, po gripo ir antibiotiku kurso prsidejo dispakterioze , siek tiek pagydzius lyg ir pagerejo. Suejus 6men. nuvezem mazyli pas gydytoja skiepams, musu gydytoja sirgo, tai ejome pas pavaduojancia gydytoja, si kaip priklauso atliko visas proceduras(pasvere, pamatavo ugi), paklause sirdutes darbo na ir pasake, kad vaikelis serga bronchitu, as ir issiziojau, galvoju, negi as serganti vaika vezciau skiepyti..., ir dar vos neapsauke manes kokia as mama, kad vezu serganti vaika skiepyti,tai vaiko net nepaskiepijo, o prirase kruvas vaistu, na zinoma ir antibiotiku ir prisake butinai 10 dienu gerti, as taip pat nesupratau, galvoju sau, "negi as tokia ziopla, kad nematau,kada vaikas serga, o kada sveikas"... na as kaip kokia "durnele" ir sugirdziau 10 dienu antibiotikus nuo bronchito, bet vaikelis nuo to nepasidare ne kiek sveikesnis, nes is tiesu jis ir nesirgo, tik po 10 dienu kurso tai jau tikrai susirgo, pradejo kilti temperatura, diena, nakti verkti, viduriuoti, o cia dar pries nosi savaitgalis ir Velyku sventes. Po savaitgalio mes is karto lekem su siuntimu i Klaipedos vaiku ligonine, ten pagulde mus savaitei, state lasalines, skysciams atstatyti, atliko keleta tyrimu, o del to nustatyto bronchito paaiskejo, kad vaikelis istiesu turi sirdutes uzesiuka,kurio per puse metuku niekas nebuvo pastebeje, o pavaduojanti gydytoja tai palaike bronchitu. Klaipedos vaiku ligonineje nuotykiu taip pat netruko, mus gyde skyriaus vedeja, kuri nezinau ar del to, kad is karto nieko nedavem, ar del aplaidumo, gydimo pabaigoje nustate, kad vaikelis greiciausiai netoleruoja pieno baltymo, ir rekomendavo maisto produktus su pieno baltymu pakeisti i produktus su sojos baltymu arba ozkos pienu.
Grizus is ligonines pora savaiciu buvo lyg ir nieko, kol viena nakti vaikelis vel nepradejo rekti is skausmo. Issikvieteme greitaja, felcere liepe sugirdyti 1,4 nospos, sugirdzius vaikelis nurimo, bet si problema pradejo kartotis kone kiekviena nakti, musu gydytoja liepe kai uzeis vel sugirdyk nospos.
Man tai jau nuo tokiu problemu tikrai nebuvo lengva, buvo gaila vaikelio, kad jis toks mazytis turi tiek skausmo kenteti. Apie musu problema is mano anytos suzinojo, vyro pusesere, kuri Vilniuje, mokesi medicinoje ir jau atlikinejo rezidentura, tai ji suzinojusi apie musu problemas paskambino man pasikalbeti, as pasikalbejau su ja, o ji patare nieko nelaukiant pasiimti is savo gydytojos siuntima ir vaziuoti i Vilniu, i Santariskiu klinikas. Na mes taip ir padarem... Nuvaziavus nezinojo registraturoje, kur mus siusti, pasiunte i neisnesiotu naujagymiu konsultacijos skyriu, kad mums ten ir nepriklause, bet mus gydytoja prieme, visu pirma gydytoja liepe nurengti mazyli nuogai, pamaciusi gydytoja musu mazyli nuoga tik pasake "Nu jo!", nes mazylis atrode kaip is koncentracijos stovyklos, ir tik pridure, "ar jus pasiruose gultis i ligonine?" mes , zinoma toki kelia is kito Lietuvos galo vaziavom viskam pasiruose. Pagulde. Atliko tikrai issamius tyrimus, pasirode, kad vaikelio organizmas pieno baltyma toleruoja, nes Klaipedos ligonineje del to neatliko jokio tyrimo, o paklause ar kas nors seimoje negreia pieno, as pasakiau , kad nemegstu pieno, tai toks tyrimas atliekamas Klaipedoje, pieno baltymo netoleravimui. Taip pat istyre visa organizma(nuo galvos iki koju), galu gale paaiskejo, kad vaikelio zarnyne nebebuvo nei vienos gerosios bakterijos, gydytoja tik pridure, "per 25 savo darbo metus vienoje vietoje tiek bloguju bakteriju dar nesu maciusi!", savaite pabuvome Vilniuje po atliktu tikrai issamiu tyrymu gydytoja mums paskyre gydyma, po kurio vaikucio sveikata tikrai pasitaise.
Visos sios pro blemos mums uztruko beveik 10men. Vaikelio sveikata lyg ir pasitaise, bet as likau tikrai ne sava. Per tuos 10 men. praradau gyvenimo dziaugsma, nuolat jauciau silpnuma, nuovargi, viskas pasidare neidomu, jei tik buciau galejusi kiauras dienas buciau galejusoi guleti lovoje..., bet zinoma nebuvo kada, nes augo 2 linksmuoliai berniukai.
Suejus mazyliui 1,5metuku as grizau, po dekretiniu atostogu, i darba. Mano darbas, tai vaiku darzelyje aukletoja. Pries dekretines atostogas darbas man visai patiko, bet grizus po triju metu pertraukos, as jau matyt, tikrai buvau labai pavargusi nuo savo vaiku, tad darbas man nebeteike jokio malonumo, i darba ejau kaip i katorga. Tai ir mano pacios psichologines problemos tik didejo.
Pries metus mano vyras isvaziavo i uzsieni uzdarbiauti, nes mums tikrai labai reikejo pinigu. Tad likau as viena su dviem vaikais, su savo psichologinem problemom ir nemielu darbu. Drauge turejau tik viena, bet bijodavau su ja nuosirdziai pasikalbeti, gal nelabai pasitikejau. Tai ir laikiau viska savy, o nuo to tikrai geriau nesidare.
Truputi daugiau kaip pries puse metu jau visai pasidare blogai, uzsidariau visiskai savy, beveik nebendravau su niekuo nei darbe, nei po darbo..., niekas ir nepaklausdavo kaip as jauciuosi, daznai budavo net darbe, kad uzmigdziusi vaikus pietu miego atsiguldavau i laisva lovyte ir prazliumdavau visa pietu miega, prazliumdavau ir savaitgaliais usidariusi namie su vaikais. Viena diena nutariau gana slepti viska savy, kreipsiuos i gydytoja. Gydytoja pasiunte pas psichitre. apsilankius pas psichiatre, ji isklause mane, paskyre gydyma, na ir jau daugiau kaip puse metu gydausi. Vasara atostogu metu lyg ir buvo pagereje, nes ir vyras liepos pabaigoje gryzo atostogu is uzsienio. grizus vyrui nutarem, kad negalime gyventi atskirai, nes tai nei man su vaikais gerai, nei jam. Tad po vasaros atostogu as isejau is darbo ir rugsejo pabaigoje isvaziavome i uzsieni visa seima.
Cia jau gyvename daugiau kaip 2 men., as vis dar ieskausi darbo, bet nelabai sekasi, nes is tiesu ir laiko nelabai turiu, bunu su vaikais namie. Musu abu vaikai yra labai judrus ypac mazylis (jiems jau dabar, vyresneliui beveik 6, mazyliui 4), tai tikrai reikia labai daug kantrybes norint juos suvaldyti, o mano kantrybe su kiekviena vis labiau senka.
Siandien atsikelus vaikai pradejo pestis as pradejau del to isterikuoti, kas siaip man nebudinga, net pradejo i galva mintys listi, kad nebenoriu gyventi, pati suprantu , kad tai neiseitis, bet jau nebezinau ka daryti, kur kreiptis pagalbos? Tad atsiverciau si puslapi ir nusprendziau parasyti viska, kas taip ilgai gulejo mano sirdyje. Nezinau ar kam bus idomu skaityti mano laiska, gal kas pagalvos "si moterele nemate tikru problemu!", gal ir taip, bet as niekaip nebegaliu susigaudyti savyje, negaliu rasti idomios veiklos.
PLEASE!!! Padekit kas nors!!! Nes pastaruoju metu tik kiauras dienas lieju asaras, nebegaliu saves valdyti.
Gimus mazyliui prasidejo problemos. Vasara, pries gimstant mazyliui, vyras istojo i aukstaja baigti magistraturos...Rugseji gime sunelis, spalio pradzioje vyras isvaziavo i Vilniu i ivadine sesija 2sav... As likau namie su dviem mazyliais, salia nebuvo nei tevu, nes gyvename nuosaliame Lietuvos kampely, draugiu neturejau, nes ten gyvenom visai neseniai, na zodziu jokios pagalbos salia neturejau kapsciausi tas 2 savaites viena kaip tik galejau, tuo metu dar nebuvo sunku... Visi sunkumai prasidejo kai jauneliui suejo 3 savaites, jam pradejo vakarais pusti pilveli, tikrai buvo labai sunkus vakarai, kai mazyliui pucia pilveli rekia visa gerkle, o ir vyresnelis dar visai "kleckas", reikia ir pamaitinti, ir pamigdyti, ir dar priziureti kad niekur neuzliptu, nieko nenuverstu... Vyro daznai namuose nebudavo nes dirbo kriminalistu policijoje(dazni iskvietimai i ivikius, darbas beveik be iseiginiu), o kai budavo namie tai ir pailseti noredavo, o vaikus tikrai mylejo nebijojo ir sauskelniu pakeisti, ir pamaitinti, ir valgyti padaryti visai seimynai... tikrai labai geras tetis ir vyras, tik tiek, kad mazai budavo namie, vis darbas, darbas, darbas, o dar virsininkas tuo metu pasikeites, pradejo nervus gadinti, reikalauti nezinia ko... pradejo keistis ir mano vyras, pasidare uzdaresnis, niuresnis, nervingesnis, maziau demesio skirdavo visiems mums, maziau kalbedavosi su manim... vienu zodziu likau beveik visiskai viena.
Mazylio problemos su pilvelio putimu baigesi, kai jam buvo 3,5 men. As tikrai jau buvau stipriai iskankinta per tuos 3 men. Netrukus prasidejo kitos problemos mazyliui, po gripo ir antibiotiku kurso prsidejo dispakterioze , siek tiek pagydzius lyg ir pagerejo. Suejus 6men. nuvezem mazyli pas gydytoja skiepams, musu gydytoja sirgo, tai ejome pas pavaduojancia gydytoja, si kaip priklauso atliko visas proceduras(pasvere, pamatavo ugi), paklause sirdutes darbo na ir pasake, kad vaikelis serga bronchitu, as ir issiziojau, galvoju, negi as serganti vaika vezciau skiepyti..., ir dar vos neapsauke manes kokia as mama, kad vezu serganti vaika skiepyti,tai vaiko net nepaskiepijo, o prirase kruvas vaistu, na zinoma ir antibiotiku ir prisake butinai 10 dienu gerti, as taip pat nesupratau, galvoju sau, "negi as tokia ziopla, kad nematau,kada vaikas serga, o kada sveikas"... na as kaip kokia "durnele" ir sugirdziau 10 dienu antibiotikus nuo bronchito, bet vaikelis nuo to nepasidare ne kiek sveikesnis, nes is tiesu jis ir nesirgo, tik po 10 dienu kurso tai jau tikrai susirgo, pradejo kilti temperatura, diena, nakti verkti, viduriuoti, o cia dar pries nosi savaitgalis ir Velyku sventes. Po savaitgalio mes is karto lekem su siuntimu i Klaipedos vaiku ligonine, ten pagulde mus savaitei, state lasalines, skysciams atstatyti, atliko keleta tyrimu, o del to nustatyto bronchito paaiskejo, kad vaikelis istiesu turi sirdutes uzesiuka,kurio per puse metuku niekas nebuvo pastebeje, o pavaduojanti gydytoja tai palaike bronchitu. Klaipedos vaiku ligonineje nuotykiu taip pat netruko, mus gyde skyriaus vedeja, kuri nezinau ar del to, kad is karto nieko nedavem, ar del aplaidumo, gydimo pabaigoje nustate, kad vaikelis greiciausiai netoleruoja pieno baltymo, ir rekomendavo maisto produktus su pieno baltymu pakeisti i produktus su sojos baltymu arba ozkos pienu.
Grizus is ligonines pora savaiciu buvo lyg ir nieko, kol viena nakti vaikelis vel nepradejo rekti is skausmo. Issikvieteme greitaja, felcere liepe sugirdyti 1,4 nospos, sugirdzius vaikelis nurimo, bet si problema pradejo kartotis kone kiekviena nakti, musu gydytoja liepe kai uzeis vel sugirdyk nospos.
Man tai jau nuo tokiu problemu tikrai nebuvo lengva, buvo gaila vaikelio, kad jis toks mazytis turi tiek skausmo kenteti. Apie musu problema is mano anytos suzinojo, vyro pusesere, kuri Vilniuje, mokesi medicinoje ir jau atlikinejo rezidentura, tai ji suzinojusi apie musu problemas paskambino man pasikalbeti, as pasikalbejau su ja, o ji patare nieko nelaukiant pasiimti is savo gydytojos siuntima ir vaziuoti i Vilniu, i Santariskiu klinikas. Na mes taip ir padarem... Nuvaziavus nezinojo registraturoje, kur mus siusti, pasiunte i neisnesiotu naujagymiu konsultacijos skyriu, kad mums ten ir nepriklause, bet mus gydytoja prieme, visu pirma gydytoja liepe nurengti mazyli nuogai, pamaciusi gydytoja musu mazyli nuoga tik pasake "Nu jo!", nes mazylis atrode kaip is koncentracijos stovyklos, ir tik pridure, "ar jus pasiruose gultis i ligonine?" mes , zinoma toki kelia is kito Lietuvos galo vaziavom viskam pasiruose. Pagulde. Atliko tikrai issamius tyrimus, pasirode, kad vaikelio organizmas pieno baltyma toleruoja, nes Klaipedos ligonineje del to neatliko jokio tyrimo, o paklause ar kas nors seimoje negreia pieno, as pasakiau , kad nemegstu pieno, tai toks tyrimas atliekamas Klaipedoje, pieno baltymo netoleravimui. Taip pat istyre visa organizma(nuo galvos iki koju), galu gale paaiskejo, kad vaikelio zarnyne nebebuvo nei vienos gerosios bakterijos, gydytoja tik pridure, "per 25 savo darbo metus vienoje vietoje tiek bloguju bakteriju dar nesu maciusi!", savaite pabuvome Vilniuje po atliktu tikrai issamiu tyrymu gydytoja mums paskyre gydyma, po kurio vaikucio sveikata tikrai pasitaise.
Visos sios pro blemos mums uztruko beveik 10men. Vaikelio sveikata lyg ir pasitaise, bet as likau tikrai ne sava. Per tuos 10 men. praradau gyvenimo dziaugsma, nuolat jauciau silpnuma, nuovargi, viskas pasidare neidomu, jei tik buciau galejusi kiauras dienas buciau galejusoi guleti lovoje..., bet zinoma nebuvo kada, nes augo 2 linksmuoliai berniukai.
Suejus mazyliui 1,5metuku as grizau, po dekretiniu atostogu, i darba. Mano darbas, tai vaiku darzelyje aukletoja. Pries dekretines atostogas darbas man visai patiko, bet grizus po triju metu pertraukos, as jau matyt, tikrai buvau labai pavargusi nuo savo vaiku, tad darbas man nebeteike jokio malonumo, i darba ejau kaip i katorga. Tai ir mano pacios psichologines problemos tik didejo.
Pries metus mano vyras isvaziavo i uzsieni uzdarbiauti, nes mums tikrai labai reikejo pinigu. Tad likau as viena su dviem vaikais, su savo psichologinem problemom ir nemielu darbu. Drauge turejau tik viena, bet bijodavau su ja nuosirdziai pasikalbeti, gal nelabai pasitikejau. Tai ir laikiau viska savy, o nuo to tikrai geriau nesidare.
Truputi daugiau kaip pries puse metu jau visai pasidare blogai, uzsidariau visiskai savy, beveik nebendravau su niekuo nei darbe, nei po darbo..., niekas ir nepaklausdavo kaip as jauciuosi, daznai budavo net darbe, kad uzmigdziusi vaikus pietu miego atsiguldavau i laisva lovyte ir prazliumdavau visa pietu miega, prazliumdavau ir savaitgaliais usidariusi namie su vaikais. Viena diena nutariau gana slepti viska savy, kreipsiuos i gydytoja. Gydytoja pasiunte pas psichitre. apsilankius pas psichiatre, ji isklause mane, paskyre gydyma, na ir jau daugiau kaip puse metu gydausi. Vasara atostogu metu lyg ir buvo pagereje, nes ir vyras liepos pabaigoje gryzo atostogu is uzsienio. grizus vyrui nutarem, kad negalime gyventi atskirai, nes tai nei man su vaikais gerai, nei jam. Tad po vasaros atostogu as isejau is darbo ir rugsejo pabaigoje isvaziavome i uzsieni visa seima.
Cia jau gyvename daugiau kaip 2 men., as vis dar ieskausi darbo, bet nelabai sekasi, nes is tiesu ir laiko nelabai turiu, bunu su vaikais namie. Musu abu vaikai yra labai judrus ypac mazylis (jiems jau dabar, vyresneliui beveik 6, mazyliui 4), tai tikrai reikia labai daug kantrybes norint juos suvaldyti, o mano kantrybe su kiekviena vis labiau senka.
Siandien atsikelus vaikai pradejo pestis as pradejau del to isterikuoti, kas siaip man nebudinga, net pradejo i galva mintys listi, kad nebenoriu gyventi, pati suprantu , kad tai neiseitis, bet jau nebezinau ka daryti, kur kreiptis pagalbos? Tad atsiverciau si puslapi ir nusprendziau parasyti viska, kas taip ilgai gulejo mano sirdyje. Nezinau ar kam bus idomu skaityti mano laiska, gal kas pagalvos "si moterele nemate tikru problemu!", gal ir taip, bet as niekaip nebegaliu susigaudyti savyje, negaliu rasti idomios veiklos.
PLEASE!!! Padekit kas nors!!! Nes pastaruoju metu tik kiauras dienas lieju asaras, nebegaliu saves valdyti.
