QUOTE(Moonte @ 2010 05 04, 10:20)
Galimas kompromisasa pavarde per bruksneli savo ir vyro. Su tokia gyvenu ir nieko, sunus kai daresi pasa, pasirinko ta pati varianta. Vienas nepatogumas ilgai rasyti reikia 
Neskaitėt pirmos žinutės
QUOTE(linute_lina @ 2010 05 03, 10:24)
Noriu po vestuviu pasilikti savo pavarde, vyro pavarde butu per bruksneli. Man mano pavarde labai svarbi, su ja uzaugau, ja man suteike tevai, kuriems esu uz daug ka dekinga ir kuriems dziugu, kad dukra nesioja ju pavarde (nes sunu neturi). Busimas vyras kategoriskas pries mano toki pasirinkima, tada sako, jai nenori kad butumeme kaip viena seima, liekame sugyventiniais, jam atrodo, kad tai didele nepagarba vyrui ir kad noriu visada islikti nepriklausoma -aite. Atrodo kitiem juokinga, o pas mus didele drama ir nesutarimai. Kaip jus manote?
QUOTE(Taistė @ 2010 05 04, 11:23)
Na taip, bet man kazkaip protu nesuvokiama, kad siais laikais gali kilti tokios problemos.
QUOTE(Taistė @ 2010 05 04, 11:13)
Temos autorei jos pavardė graži ir brangi. Kokių dar argumentų jums reikia?
Tevų namai irgi brangūs ir gražūs, sklidini jaukumo, bet ar kurdamos savo šeimą norime likti su tėvais?
Papildyta:
QUOTE(linute_lina @ 2010 05 04, 11:06)
bet kuo daugiau kapstaisi tuo sudetingiau.
Visdar nematau nieko sudėtingo apart to, kad abu būsimieji sutuoktiniai vienodo užsispyrimo, vienodo požiūrio į savo ego. Atitiko kirvis kotą. Įdomu kaip jie spręs kūdikio vardo klausimą. Gyvenamosios vietos keitimo klausimus. Sodybos pirkimo-nepirkimo, automobilio keitimo. Santykių aiškinimosi
očen očen interesno 
QUOTE(*Mirabella* @ 2010 05 04, 11:33)
Tevų namai irgi brangūs ir gražūs, sklidini jaukumo, bet ar kurdamos savo šeimą norime likti su tėvais?
na jei ta pačia intensija, tai reikia suprast, kad reikia kraustytis į vyro tėvų namus, o saviškių tiesiog išbraukt iš gyvenimo
pati beje turiu vyro pavardę... bet autorę visiškai suprantu... kiekvienas turim teisę rinktis, o šeima - tai kompromisai, o ne ultimatumai... nevesiu jei neatsisakysi savo tėvų pavardės
ką vėliau sugalvos Papildyta:
QUOTE(*Mirabella* @ 2010 05 04, 11:36)
Visdar nematau nieko sudėtingo apart to, kad abu būsimieji sutuoktiniai vienodo užsispyrimo, vienodo požiūrio į savo ego. Atitiko kirvis kotą. Įdomu kaip jie spręs kūdikio vardo klausimą. Gyvenamosios vietos keitimo klausimus. Sodybos pirkimo-nepirkimo, automobilio keitimo. Santykių aiškinimosi očen očen interesno
očen očen interesno o aš matau... panašu, kad jei autorė su viskuo sutiks... viskas bus gerai, bet jei ji drįs išreikšt savo nuomonę, kad sakykim vaiko vardas galėtų būt toks... manau išgirs tą patį... tiks tik vyro parinkti...
QUOTE(Lurdesita @ 2010 05 04, 11:39)
Papildyta:
o aš matau... panašu, kad jei autorė su viskuo sutiks... viskas bus gerai, bet jei ji drįs išreikšt savo nuomonę, kad sakykim vaiko vardas galėtų būt toks... manau išgirs tą patį... tiks tik vyro parinkti...
o aš matau... panašu, kad jei autorė su viskuo sutiks... viskas bus gerai, bet jei ji drįs išreikšt savo nuomonę, kad sakykim vaiko vardas galėtų būt toks... manau išgirs tą patį... tiks tik vyro parinkti...
Tai va va, čia visos ir kalba apie tai kaip jiems pavyks toliau gyventi. Bet žinote ką, svarstyti apie vyro trūkumus pradėti reikia, ne prieš keičiant pavardę o žymiai anksčiau. Jeigu moteriai neišeina priimti vyro tokio koks ji yra (nes perauklėti tikrai nepavyks, tai daugelio nuotakų klaidingas mąstymas), tada gal apskritai neverta tuoktis.
Žinoma juokinga iš vyro pusės, kad jis stato ultimatumus
Jums gal atrodo, kad aš šiuo atveju ginu vyro poziciją. Ne taip nėra, tiesiog aš esu už kompromisus, už supratimą, už toleranciją, už gebėjimą prisitaikyti. Yra tokių žmonių kurie to nesugeba ir niekada nesugebės, todėl arba reikia jį priimti tokį koks yra arba pasukti skirtingais keliais. Bet ir moteris šiuo atveju yra tokia pat kaip ir jos būsimasis.
QUOTE(*Mirabella* @ 2010 05 04, 11:54)
Tai va va, čia visos ir kalba apie tai kaip jiems pavyks toliau gyventi. Bet žinote ką, svarstyti apie vyro trūkumus pradėti reikia, ne prieš keičiant pavardę o žymiai anksčiau. Jeigu moteriai neišeina priimti vyro tokio koks ji yra (nes perauklėti tikrai nepavyks, tai daugelio nuotakų klaidingas mąstymas), tada gal apskritai neverta tuoktis.
Žinoma juokinga iš vyro pusės, kad jis stato ultimatumus Jums gal atrodo, kad aš šiuo atveju ginu vyro poziciją. Ne taip nėra, tiesiog aš esu už kompromisus, už supratimą, už toleranciją, už gebėjimą prisitaikyti. Yra tokių žmonių kurie to nesugeba ir niekada nesugebės, todėl arba reikia jį priimti tokį koks yra arba pasukti skirtingais keliais. Bet ir moteris šiuo atveju yra tokia pat kaip ir jos būsimasis.
Žinoma juokinga iš vyro pusės, kad jis stato ultimatumus
Jums gal atrodo, kad aš šiuo atveju ginu vyro poziciją. Ne taip nėra, tiesiog aš esu už kompromisus, už supratimą, už toleranciją, už gebėjimą prisitaikyti. Yra tokių žmonių kurie to nesugeba ir niekada nesugebės, todėl arba reikia jį priimti tokį koks yra arba pasukti skirtingais keliais. Bet ir moteris šiuo atveju yra tokia pat kaip ir jos būsimasis. na matot man šioje situacijoje neatrodo, kad autorė ir jos vyras tokie patys... ji siūlo kompromisą... imti abi pavardes... nes jai svarbi tėvų pavardė bet ji gerbia ir vyro šeimą... tad ima abi... o vyras stato ultimatumus... arba tik mano ... arba eik savais keliais... jei moteris sutiks imti tik jo... nors jai svarbi tėvų pavardė... kurioj vietoj čia kompromisas... čia nusileidimas kito ultimatumui... bent jau iš mano gyvenimiškos pozicijos
dėl tų pačių vardų vaikams... gal galit parašyt kaip jūs suprantat kompromisą
Lurdesita, gerai pagalvojus veikiausiai jūs teisi. Visdėlto moteris gal ir labiau linkusi į kompromisą...
Na o dėl vardų tai visokių variantų gali būti. Tiesiog vėl vyrui aptiks vienas varda,s moteriai kitas ir vėl plėšysis kaipkatė su šunimi. Mano šeimoj buvo taip, kad sesei išrinko vardą mama. Kai gimiau aš ji vėl išrinko vardą, tačiau tėčiui jis nepatiko, todėl mama nusileido todėl, kad buvo išrinkusi pirmajai dukrytei. Taigi tai ir buvo kompromisas.
Na bet tikria tia nera ta pavarde toks grandiozinis gyvenimo klausimas, kad ji reiketu komplikuoti. Sakau as priimciau vyro pavarde ir ramiai gyvenciau. Tie sentimentai, pagarba tevams, kazkokia pseudo psichologine pompastika...
Na o dėl vardų tai visokių variantų gali būti. Tiesiog vėl vyrui aptiks vienas varda,s moteriai kitas ir vėl plėšysis kaipkatė su šunimi. Mano šeimoj buvo taip, kad sesei išrinko vardą mama. Kai gimiau aš ji vėl išrinko vardą, tačiau tėčiui jis nepatiko, todėl mama nusileido todėl, kad buvo išrinkusi pirmajai dukrytei. Taigi tai ir buvo kompromisas.
Na bet tikria tia nera ta pavarde toks grandiozinis gyvenimo klausimas, kad ji reiketu komplikuoti. Sakau as priimciau vyro pavarde ir ramiai gyvenciau. Tie sentimentai, pagarba tevams, kazkokia pseudo psichologine pompastika...
QUOTE(*Mirabella* @ 2010 05 04, 12:12)
Lurdesita, gerai pagalvojus veikiausiai jūs teisi. Visdėlto moteris gal ir labiau linkusi į kompromisą...
Na o dėl vardų tai visokių variantų gali būti. Tiesiog vėl vyrui aptiks vienas varda,s moteriai kitas ir vėl plėšysis kaipkatė su šunimi. Mano šeimoj buvo taip, kad sesei išrinko vardą mama. Kai gimiau aš ji vėl išrinko vardą, tačiau tėčiui jis nepatiko, todėl mama nusileido todėl, kad buvo išrinkusi pirmajai dukrytei. Taigi tai ir buvo kompromisas.
Na o dėl vardų tai visokių variantų gali būti. Tiesiog vėl vyrui aptiks vienas varda,s moteriai kitas ir vėl plėšysis kaipkatė su šunimi. Mano šeimoj buvo taip, kad sesei išrinko vardą mama. Kai gimiau aš ji vėl išrinko vardą, tačiau tėčiui jis nepatiko, todėl mama nusileido todėl, kad buvo išrinkusi pirmajai dukrytei. Taigi tai ir buvo kompromisas.
fu... jau galvojau kompromiso sąvoką blogai suprantu
taip jūsų tėvų atveju tai buvo kompromisas... beje ir mes su sese taip gavom vardus... man tėtis, sesei mama...
Papildyta:
QUOTE(*Mirabella* @ 2010 05 04, 12:12)
Na bet tikria tia nera ta pavarde toks grandiozinis gyvenimo klausimas, kad ji reiketu komplikuoti. Sakau as priimciau vyro pavarde ir ramiai gyvenciau. Tie sentimentai, pagarba tevams, kazkokia pseudo psichologine pompastika...
drįsčiau nesutikti... elementarus pavyzdys... mano tėvo tėveliai mirė kai jis buvo paauglys... tad mūsų su sese net planuose nebuvo... bet jie man tokie pat artimi kaip ir mano mamos tėveliai, nors su vienais aš labai artimai bendravau realiai, o su kitais tik per tėvelio prisiminimus... bet jie man vienodai brangūs ir mylimi... ir kai mes su sese lankom, rūpinamės senelių kapais, lankom gimtąsias vietas, rodom savo vaikams... mūsų pusbroliai ir pusseserės to nesupranta... taigi jie tuščia vieta nei mes jų matėm nei pažinojom... bet tai netiesa... nes jie man tokie pat artimi kaip ir tuos kuriuos turėjau galimybę realiai pažint
taip ir su pavarde... sakykim mūsų šeimoje mes buvom auginamos, kad ateis laikas ištekėsim turėsim vyro pavardes... turėsim ją gerbt kaip ir savo tėvų mums duota pavardę... ir jei tėveliai būtų paprašę... tikrai būčiau ją pasilikus ir priėmus vyro... iš pagarbos ir meilės savo šeimai... tiek tėvų, tiek vyro...
QUOTE
Vyro argumentas - as tau pagarba parodau nes imu tave i zmonas, o tu parodyk pagarba imdamas mano pavarde
nu nesuprantu...man cia tarsi trenkimas slapiu skuduru "pabus,pabusk"
*Mirabella*-jum tevai tuscia vieta?jokiu sentimentalumu nejauciat net gimtam kaimui , tevu gimtinei, isvykus is lietuvos,jos net neprisimintumet?
nevisi tokie pochuistai
is man tetes nevienos gimines neliko, is mamos puses gausus burys,ir kai nuvaziuoju i kaima visi i mane kreipiasi mamos mergautine pavarde.beto man mano tetes pavarde grazi,mamos nelabai
beto tikiu,kad vaikai uzaugia gali patys spresti,kokia jiems pavarde nesioti
mirabella, jei jūs romantikė, tai pasakų neskaitėt? sakot dievinat vyrą, bet pasakose juk vyrai kaip tik dievina princeses, dėl jų alpsta ir kovoja? o kaip vyras parodo, kad dievina jus? juk sakiau-net jo vaikai - tikimybė - perims jo pavardę---tai ne, jie dar nori, kad ir mes būtinai būtume -ienės. vyrams juk savintis savintis, ir savintis - kaip kitaip jie gins mus, savo nuosavybę?
tobula, kad galit nusilesit, kad ginčais nieko nepasiekėt. bet vadinasi, vyras jūsų ne toks ir protingas. jei kaip sakoma, duok durniui kelią, jūs visad nusileisdavot jam, galima pamanyti, kad jo, purkštuko, visad buvo viršus. nu tikrai, įdomu dievint tokį vyriškį. gerai kad vyriškų triusikų neliepia pirktis.
sakot dievinat vyrą, bet pasakose juk vyrai kaip tik dievina princeses, dėl jų alpsta ir kovoja? o kaip vyras parodo, kad dievina jus? juk sakiau-net jo vaikai - tikimybė - perims jo pavardę---tai ne, jie dar nori, kad ir mes būtinai būtume -ienės. vyrams juk savintis savintis, ir savintis - kaip kitaip jie gins mus, savo nuosavybę? tobula, kad galit nusilesit, kad ginčais nieko nepasiekėt. bet vadinasi, vyras jūsų ne toks ir protingas. jei kaip sakoma, duok durniui kelią, jūs visad nusileisdavot jam, galima pamanyti, kad jo, purkštuko, visad buvo viršus. nu tikrai, įdomu dievint tokį vyriškį. gerai kad vyriškų triusikų neliepia pirktis.
