QUOTE(Good_girl @ 2010 05 12, 02:15)
Visgi, religijos 'parinkimas' (tikslesnis žodis būtų 'priklijavimas visam gyvenimui', kaip ir vardo) nėra itin teisingas vaiko atžvilgiu, ir su rūpinimusi ir meile neturi nieko bendra. Nepriimsi Jėzaus? Degsi pragare, amžinai. Juk tai vienas iš kertinių krikščionybės principų. Meilė per prievartą, arba per bejėgių vaikų indoktrinaciją, nieko gero neduoda. Kodėl pvz. mergaitė turi turėt (tiksliau, privalėt) tikėti pvz senovės žydų (krikščionių) dievais, iš kurių visi vyrai, visi pasirinkti 12 iš 12 apaštalai vyrai, kunigai vyrai, ir labai jau vyriškas (paternalistinis) visas mokymas, moterį laikantis kažkokia antrarūše, jau pradedant sukūrimu grynai VYRO entertainment'ui? Galiausiai, jei ta indoktrinacija nebus griežta, ką toks plevėsuojantis tikėjimas vaikui gali duot? Juk pripažinkit, visų krikščionybės principų nesilaikot pati, pvz prieš santuoką greičiausiai mylėjotės be jokios sąžinės graužaties. Ar ne apgailėtina, kad vistiek vadinat tai nuodėme ir toliau taip elgiatės (o jei nevadinat - juo labiau)? O gal vistik patys principai krikščionybės yra šiek tiek bukavoti? Kam tie dvigubi standartai ir savęs apgaudinėjimas reikalingas? O kai vaikas pradės klausinėt nepatogių klausimų apie tą visą krikščionių dievų panteonėlį, ar mokėsit apsigint, kodėl jį į tai oficialiai įmurkdėt? Nejaugi vaikas negali būti geras ir be mitų apie viską visur matantį dangiškąjį tėvelį? Kokia čia moralė? Vaikas turi suprast, kad blogai elgtis negalima ne dėl kažkokių sankcijų baimės, ir ne dėl 'pliusiukų' rinkimo amžinam gyvenimui. Juo labiau, ne dėl noro patenkinti kažkokį tai senovės žydų ar arabų supermeną. Nuodėmių atleidimas per trečią asmenį (atpirkimo ožį) išvis yra daugiau anti-moralė nei moralė. Pagalvokit, ar tikrai norit savo vaiką taip auklėt. Krikštas nėra kažkoks žaidimas - bažnyčia į jį žiūri labai rimtai, ir sieja su juo labai konkrečias teises ir pareigas. O pažadų nevykdyti juk yra neteisinga.
gyvenu ir laikausi krikščionybės ne blogiau už tave , kuri taip tobulai laikaisi moralės principų.

Ir žinai ką ? aš turiu VILTĮ, o tu jos neturi. Nes esi persprogusi neapykantos kitam.
Gal pasidomėk kas yra moralė ir ką duoda žmogui tikėjimas, religija. O tada čia jau bla bla bla vapėk. Jei tau yra bloga kuo tai religija tai nereiškia kad ji turi būti bloga kitam asmeniui. Ir čia tavo pilstymas reikšmės neturi. Ne tu viena ne tu paskutinė kuri taip aršiai nusiteikusi tikėjimo bei religijos klausimais. Žmonės praeina, Dievas pasilieka ir jei ne iš meilės Jam, tai iš baimės ir neapykantos prieš JĮ purkštausi. Tu Jo niekada neišnaikinsi iš savo gyvenimo, ir visada muistysies kažkuo tai nepatenkinta ir nelaiminga.Nes neturi ramybės dėl to, kad nesugebi Dievo pakęsti. Nors Jo dėka tu čia ir egzistuoji.
Jei tau dabar sukilo pyktis tai pagal moralės dėsnius nepyk.
RAMYBĖS TAU