Įkraunama...
Įkraunama...

Kada reikėtų pakrikštyti vaiką?

QUOTE(Paksiene @ 2010 05 04, 11:44)
Sveikos,

Susidūriau su viena opia problema... Mano mergytei jau 6 mėnesiai. Tėvai sako, kad būtų jau pats laikas ją pakrikštyti, kad ji būtų apsaugota nuo piktojo veikimo. Kiek pačiai teko skaitinėti bibliją ten nėra tiksliai parašyta nuo kelių mėnesių ar metų reikia pakrikštyti vaiką. Ten kalbama apie širdies apsisprendimą t.y. kiek suprantu, kai vaikas yra pilnai sąmoningas ir tvirtai apsisprendžia tikėti į Dievą. Ką Jūs manote tuo klausimu?



Naturalu kad Biblijoj neparašyta, kaip bebūtų keista ,bet pirmieji krikščionys buvo Žydai, Jei jiems nekilo klausimas reikėtu pažiurėti kodėl. Krikštas tai naujosios sandoros su Dievu ženklas. Senasis sandoros ženklas, kaip aukščiau rašiusioji Kolegė papildė, duodamas buvo kūdikiams. O šiaip nėra jau tokių tikslių reglamentų kada krikštitis. Krikštas tai sakramentas- o ne maginis veiksmas- nuo vaiko priklausys kiek Jis Jam bus reikalingas.
Atsakyti
Aš manau, kad vaikui reikia pačiam apsispręsti, ar jis to apskritai nori - galbūt jis paaugęs norės kitos religijos (nežinia, kas po 10-20 metų bus populiaru), ir paauglystėje jums priekaištaus? Kaip tada jaustumėtės ir elgtumėtės - sakytumėte, kad vaiki, tu turi trdiciškai tikėti tuo, kuo mes, tavo tėvai tikime? Ne argumentas, ypač dabar, kai žmonės keičia religijas kaip kojines.

QUOTE(Paksiene @ 2010 05 04, 11:44)
Sveikos,

Susidūriau su viena opia problema... Mano mergytei jau 6 mėnesiai. Tėvai sako, kad būtų jau pats laikas ją pakrikštyti, kad ji būtų apsaugota nuo piktojo veikimo. Kiek pačiai teko skaitinėti bibliją ten nėra tiksliai parašyta nuo kelių mėnesių ar metų reikia pakrikštyti vaiką. Ten kalbama apie širdies apsisprendimą t.y. kiek suprantu, kai vaikas yra pilnai sąmoningas ir tvirtai apsisprendžia tikėti į Dievą. Ką Jūs manote tuo klausimu?

Atsakyti
QUOTE(Skirte @ 2010 05 08, 10:57)
Aš manau, kad vaikui reikia pačiam apsispręsti, ar jis to apskritai nori - galbūt jis paaugęs norės kitos religijos (nežinia, kas po 10-20 metų bus populiaru), ir paauglystėje jums priekaištaus? Kaip tada jaustumėtės ir elgtumėtės - sakytumėte, kad vaiki, tu turi trdiciškai tikėti tuo, kuo mes, tavo tėvai tikime? Ne argumentas, ypač dabar, kai žmonės keičia religijas kaip kojines.

taip taip taip taip.... vaikas turi viską apsispręsti pats ir kam tie tėvai reikalingi? g.gif
lai jis apsisprendžia kai susirgs sunkia liga ar jam operuotis ar ne, lai sprendžia ar jam eiti į mokyklą ar ne ar vaikščioti plikam ar ne, LAISVĘ VAIKAMS. biggrin.gif biggrin.gif biggrin.gif
Atsakyti
QUOTE(Jurgulė @ 2010 05 08, 23:32)
taip taip taip taip.... vaikas turi viską apsispręsti pats ir kam tie tėvai reikalingi? g.gif
lai jis apsisprendžia kai susirgs sunkia liga ar jam operuotis ar ne, lai sprendžia ar jam eiti į mokyklą ar ne  ar vaikščioti plikam ar ne, LAISVĘ VAIKAMS. biggrin.gif  biggrin.gif  biggrin.gif


Na čia tai jau nesąmonę suskelėte, tai du skirtingi klausimai... Tikriausiai esat viena iš tų tikinčių krikščioniškų davatkų, kurios anei Biblijos, anei N. ir S. testamentų neperskaitėt, bet tikit, nes reikia! O krikštyti reikia, tik todėl kad taip visi daro, nes o ką gi mūsų riboto proto visuomenė pasakys apie tai. Pilna nesąmonė. manau, kai klausimas eina apie religiją, kurią PATS ŽMOGUS SAVARANKIŠKAI gali pasirinkti, tai čia manau, ir priklauso nuo kiekvieno asmeniškai. aš už tai, kad tegu vaikas pats pasirenka tikėjimą užaugęs- norės krikštysis, norės- ne.
Atsakyti
Mano nuomone, tėvų pareiga rūpintis, kad vaikas būtų sveikas, stiprus, išsilavinęs ir suprastų elementarias moralės ir dorovės normas (t.y. būtiniausi poreikiai ir įgūdžiai gyvenant visuomenėje) patenka į visiškai kitą kategoriją nei religijos pasirinkimas. Dėl kiekvieno iš jūsų nurodyto klaidingo pasirinkimo vaiko ateitis tampa miglota, jei tokia apskritai bus. Nėra jokio pagrindo manyti, kad religijos pasirinkimas turi bet kokią įtaką vaiko fiziniam ar protiniam vystymuisi. Taigi argumentas skystokas.


QUOTE(Jurgulė @ 2010 05 08, 22:32)
taip taip taip taip.... vaikas turi viską apsispręsti pats ir kam tie tėvai reikalingi? g.gif
lai jis apsisprendžia kai susirgs sunkia liga ar jam operuotis ar ne, lai sprendžia ar jam eiti į mokyklą ar ne  ar vaikščioti plikam ar ne, LAISVĘ VAIKAMS. biggrin.gif  biggrin.gif  biggrin.gif

Atsakyti
Internete radau įdomų pamokslą skirtą motinos dienai t.y. mums smile.gif

http://www.mesijas.l...tina-2010-05-02
Atsakyti
Krikštijama tada kai jaučiamas poreikis ir noras. Kai tėvai sąmoningai suvokia ką ir kodėl daro.
Mano vaikui 2,5 metų bet aš dar neapsisprendusi. Kyla daug klausimų. Man tai labai atsakingas momentas todėl nenoriu niekur skubėti. Šis veiksmas man turi būti išgyventas.
Seniau maniau kad vaikas pats pasirinks užaugęs, dabar požiūris šiek tiek pasikeitė. Be to, krikštas dar nepadaro vaiko tikru krikščionimi. Svarbi pirmoji komunija, o ją jau gali priimti užaugęs ir sąmoningas wink.gif
Atsakyti
QUOTE(*Nikė* @ 2010 05 10, 13:58)
Na čia tai jau nesąmonę suskelėte, tai du skirtingi klausimai... Tikriausiai esat viena iš tų tikinčių krikščioniškų davatkų, kurios anei Biblijos, anei N. ir S. testamentų neperskaitėt, bet tikit, nes reikia! O krikštyti reikia, tik todėl kad taip visi daro, nes o ką gi mūsų riboto proto visuomenė pasakys apie tai. Pilna nesąmonė. manau, kai klausimas eina apie religiją, kurią PATS ŽMOGUS SAVARANKIŠKAI gali pasirinkti, tai čia manau, ir priklauso nuo kiekvieno asmeniškai. aš už tai, kad tegu vaikas pats pasirenka tikėjimą užaugęs- norės krikštysis, norės- ne.

ar aš apie Jus ką nors rašiau kokia esate JŪS? Ne.Gal galite man neklijuoti savo etikečių? Aš JUMS nieko blogo nepasakiau ir nepadariau. O ką aš perskaičiau ir ne tai gal JUMS neprivalau pasisakyti. Kiek čia dar nesąmonės ir kiek sąmonės dar argumentuotos nuomonės iš JŪSŲ neišgirdau . Žiauriai klystate, teigdama, kad visuomenė yra riboto proto.

smile.gif O dėl vaikų manau, kad esame tėvai įpareigoti rūpintis ir mylėti savo atžalas ir man ne vistiek ką vaikas pasirinks užaugęs.
Atsakyti
QUOTE(Jurgulė @ 2010 05 11, 22:42)
    smile.gif  O dėl vaikų manau, kad esame tėvai įpareigoti rūpintis ir mylėti savo atžalas ir man ne vistiek ką vaikas pasirinks užaugęs.


Visgi, religijos 'parinkimas' (tikslesnis žodis būtų 'priklijavimas visam gyvenimui', kaip ir vardo) nėra itin teisingas vaiko atžvilgiu, ir su rūpinimusi ir meile neturi nieko bendra. Nepriimsi Jėzaus? Degsi pragare, amžinai. Juk tai vienas iš kertinių krikščionybės principų. Meilė per prievartą, arba per bejėgių vaikų indoktrinaciją, nieko gero neduoda. Kodėl pvz. mergaitė turi turėt (tiksliau, privalėt) tikėti pvz senovės žydų (krikščionių) dievais, iš kurių visi vyrai, visi pasirinkti 12 iš 12 apaštalai vyrai, kunigai vyrai, ir labai jau vyriškas (paternalistinis) visas mokymas, moterį laikantis kažkokia antrarūše, jau pradedant sukūrimu grynai VYRO entertainment'ui? Galiausiai, jei ta indoktrinacija nebus griežta, ką toks plevėsuojantis tikėjimas vaikui gali duot? Juk pripažinkit, visų krikščionybės principų nesilaikot pati, pvz prieš santuoką greičiausiai mylėjotės be jokios sąžinės graužaties. Ar ne apgailėtina, kad vistiek vadinat tai nuodėme ir toliau taip elgiatės (o jei nevadinat - juo labiau)? O gal vistik patys principai krikščionybės yra šiek tiek bukavoti? Kam tie dvigubi standartai ir savęs apgaudinėjimas reikalingas? O kai vaikas pradės klausinėt nepatogių klausimų apie tą visą krikščionių dievų panteonėlį, ar mokėsit apsigint, kodėl jį į tai oficialiai įmurkdėt? Nejaugi vaikas negali būti geras ir be mitų apie viską visur matantį dangiškąjį tėvelį? Kokia čia moralė? Vaikas turi suprast, kad blogai elgtis negalima ne dėl kažkokių sankcijų baimės, ir ne dėl 'pliusiukų' rinkimo amžinam gyvenimui. Juo labiau, ne dėl noro patenkinti kažkokį tai senovės žydų ar arabų supermeną. Nuodėmių atleidimas per trečią asmenį (atpirkimo ožį) išvis yra daugiau anti-moralė nei moralė. Pagalvokit, ar tikrai norit savo vaiką taip auklėt. Krikštas nėra kažkoks žaidimas - bažnyčia į jį žiūri labai rimtai, ir sieja su juo labai konkrečias teises ir pareigas. O pažadų nevykdyti juk yra neteisinga.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Good_girl: 12 gegužės 2010 - 01:20
Good girl, esate dvasiškai sužeista. SM kaip terapija jums nepadės. Patarčiau kreiptis į specialistus. aš čia rimtai. iš asmeninės patirties sakau.
Atsakyti
QUOTE(Good_girl @ 2010 05 12, 02:15)
Visgi, religijos 'parinkimas' (tikslesnis žodis būtų 'priklijavimas visam gyvenimui', kaip ir vardo) nėra itin teisingas vaiko atžvilgiu, ir su rūpinimusi ir meile neturi nieko bendra. Nepriimsi Jėzaus? Degsi pragare, amžinai. Juk tai vienas iš kertinių krikščionybės principų. Meilė per prievartą, arba per bejėgių vaikų indoktrinaciją, nieko gero neduoda. Kodėl pvz. mergaitė turi turėt (tiksliau, privalėt) tikėti pvz senovės žydų (krikščionių) dievais, iš kurių visi vyrai, visi pasirinkti 12 iš 12 apaštalai vyrai, kunigai vyrai, ir labai jau vyriškas (paternalistinis) visas mokymas, moterį laikantis kažkokia antrarūše, jau pradedant sukūrimu grynai VYRO entertainment'ui? Galiausiai, jei ta indoktrinacija nebus griežta, ką toks plevėsuojantis tikėjimas vaikui gali duot? Juk pripažinkit, visų krikščionybės principų nesilaikot pati, pvz prieš santuoką greičiausiai mylėjotės be jokios sąžinės graužaties. Ar ne apgailėtina, kad vistiek vadinat tai nuodėme ir toliau taip elgiatės (o jei nevadinat - juo labiau)? O gal vistik patys principai krikščionybės yra šiek tiek bukavoti? Kam tie dvigubi standartai ir savęs apgaudinėjimas reikalingas? O kai vaikas pradės klausinėt nepatogių klausimų apie tą visą krikščionių dievų panteonėlį, ar mokėsit apsigint, kodėl jį į tai oficialiai įmurkdėt? Nejaugi vaikas negali būti geras ir be mitų apie viską visur matantį dangiškąjį tėvelį? Kokia čia moralė? Vaikas turi suprast, kad blogai elgtis negalima ne dėl kažkokių sankcijų baimės, ir ne dėl 'pliusiukų' rinkimo amžinam gyvenimui. Juo labiau, ne dėl noro patenkinti kažkokį tai senovės žydų ar arabų supermeną. Nuodėmių atleidimas per trečią asmenį (atpirkimo ožį) išvis yra daugiau anti-moralė nei moralė. Pagalvokit, ar tikrai norit savo vaiką taip auklėt. Krikštas nėra kažkoks žaidimas - bažnyčia į jį žiūri labai rimtai, ir sieja su juo labai konkrečias teises ir pareigas. O pažadų nevykdyti juk yra neteisinga.

gyvenu ir laikausi krikščionybės ne blogiau už tave , kuri taip tobulai laikaisi moralės principų. 4u.gif Ir žinai ką ? aš turiu VILTĮ, o tu jos neturi. Nes esi persprogusi neapykantos kitam.
Gal pasidomėk kas yra moralė ir ką duoda žmogui tikėjimas, religija. O tada čia jau bla bla bla vapėk. Jei tau yra bloga kuo tai religija tai nereiškia kad ji turi būti bloga kitam asmeniui. Ir čia tavo pilstymas reikšmės neturi. Ne tu viena ne tu paskutinė kuri taip aršiai nusiteikusi tikėjimo bei religijos klausimais. Žmonės praeina, Dievas pasilieka ir jei ne iš meilės Jam, tai iš baimės ir neapykantos prieš JĮ purkštausi. Tu Jo niekada neišnaikinsi iš savo gyvenimo, ir visada muistysies kažkuo tai nepatenkinta ir nelaiminga.Nes neturi ramybės dėl to, kad nesugebi Dievo pakęsti. Nors Jo dėka tu čia ir egzistuoji. biggrin.gif
Jei tau dabar sukilo pyktis tai pagal moralės dėsnius nepyk. 4u.gif
RAMYBĖS TAU smile.gif
Atsakyti
QUOTE(Paksiene @ 2010 05 04, 11:44)
Sveikos. kiek suprantu, kai vaikas yra pilnai sąmoningas ir tvirtai apsisprendžia tikėti į Dievą. Ką Jūs manote tuo klausimu?

kaip matau pati atsakete i savo klausima. mirksiukas.gif
Atsakyti