Kada reikėtų pakrikštyti vaiką?

Ot įdomu...nesusimąsčiau apie tai net....Tai vadinas,išeina,kad vaikas pasirenka netgi būti nuabortuotu....Savižudis koks.....Tai gal tiks jei liktų pas mamą netyčia pilve,užaugęs vistiek atimtų sau gyvybę...Uždaras ratas.Burtai kažkokie.O tai,jei tikėt reinkarnacija,gautūs,kad pats pasirenki,kuo būsi....Tai koks asilas sugalvotų gimt kiaule...ir būt paskerstas...?.BrrrrrrrrrrrrrrrŠiurpas ima jau......

jeigu pasirenka tėvus, gal nereiškia, kad pasirenka ir tikslų likimą?
Juk mama gali darytis abortą, bet gali ir apsigalvot paskutinių momentu, niekas gi nežino, kaip pasielgs kitas.

Na,tai taip,bet pagal tai,kad pasirenka dar negimęs tėvus,išeina kitaip....Tai gal jis pasorinks tėvus,kurie neketina krikštyt,bet paskiau ims ir persigalvos.Tai koks čia dar gali būt nusprendimas.

taip teisingai, toje pažymoje ir pasakyta , kad reikia į tos parapijos Krikštų knygą įtraukti įrašą, kad atsisako katalikų tikėjimo. Bet ne Krikšto.
Į parapijines Krikšto knygas visada įrašomi įregistruojami to tikinčiojo gyvenimo žingsniai, ar tai krikštas, ar tai santuoka, ar tai šventimai į kunigystę, vienuolystę . Lygiai taip pačiai pranešama, ir apie tikėjimo atsisakymą, nes kai tas žmogus numirs, o giminės jį gali dėl mados nešti bažnyčion ir prašyti už jį Mišias aukoti, tai kunigas atsivertęs tą knygą visus tuos įrašus mato ir tada gražiai atsisako laidoti tą mirusįjį, kuris atsisakė tikėjimo.

va matai, kaip gražiai pastebėjai, kad mama gali apsigalvoti paskutiniu momentu... O žinok, kiek daug žmonių paskutiniu momentu ima ir apsigalvoja kad gal verta ir Dievu imti pasitikėti ir Jo atsiprašyti, tada ką darys tas kuris atsisakė tikėjimo, juk jis praranda bet kokią galimybę tapti kataliku ar kokiu kitokiu.Tai vien dėl to ypač jaunystėje neverta taip maištauti ir atsisakinėti raštiškais pareiškimais tikėjimo, nes atgalios kelias beveik jau būna neįmanomas. Ar ne geriau kurį laiką tam suabejojusiam žmogui pralaukti. Netikės , na tai ir netikės, bet ne vieną atvejį pati pamačiau, kaip žmonės į gyvenimo pabaigą ima ir pradeda prašyti, kad kunigas peržengtų jų namų slenkstį, nors visą savo gyvenimėlį maištavo ir teigė, kad Dievas tai nulis jo gyvenime.
Neseniai mirė irgi vienas geras pažįstamas žmogus, bažnyčion kojos nekėlė, apie Komuniją ir Išpažintį nei žodžio, kunigų nekentė, tik jau kai gyvenimo saulėlydis pakrypo jau amžinybės kelin, staigai jis paprašė. PAKVIESKITE MAN KUNIGĄ. Na ir ką? žmogus susitaikė su savais artimais, su savim ir Dievu. Mirė ramus.
Bet ar ne geriau tos ramybės ieškoti ir jos turėti tada kai pilnom rieškučiom galim sveiki drūti džiaugtis gyvenimu. Kodėl žmogui taip rūpi jo grožis, prabangus gyvenimas, šukuosenos, figūra, o savo sielą dvasią šitaip skriaudžia? Šitiek pinigų iššvaisto magams būrėjams ekstrasensams, ir vistiek tos ramybės neranda.....
paprastas pavyzdėlis buvęs kunigas Rašytojas V. M.Putinas tais sovietiniais laikais prieš mirtį atliko išpažintį ir kas tada žinojo? tik patys artimiausi.
Ir jei pirmiausia žmogus nebūtų pakrikštytas jis visiškai neturi to takelio Dievop. Tai kam skriausti savo vaiką ir laukti kol jis pasirinks, o ar garantuoti ar tas vaikas išgyvens iki to savo pasirinkimo, juk niekada nežinome nei vienas ar sulauksim rytojaus.... kodėl tad savo mylimą vaiką reikia statyti į dvasinį pavojų?
Ot užsivedžiau.... žodžiu manau krikštas dar niekam nekenkė ir nekenks. Jei žmogus vėliau ir nebus tikintis.

Atleisk, bet tai visiška nesąmonė.

Pasiruošus mokytis Tiesus viešas klausimas - kokia ten alegorinė prasmė to biblinio pimpalų mėsininkystės dieviško reikalavimo (ir sankcijos nustatymo už to nevykdymą)? Jei ir toliau išsisukinėsit, turėsiu pagrindą įtarti, kad nežinot, kuom tikit, tsakant, nesigaudot savo pačios garbinamoje rašliavoje.

Pacituosiu tiksliai (verčiu pati, tiksliai):
"Ir dievas tarė abraomui: <...> štai mano susitarimas su tavimi, kurio tu ir tavo palikuonys privalės laikytis. Kiekvienas vyras jūsų tarpe turi būti apipjaustytas. Jūs turite apsipjaustyti savo penių odeles (circumcise the flesh of your foreskins), ir tai bus kaip ženklas mūsų susitarimo. Ateities kartų kiekvienas vyras turi būti apipjaustytas kai jis yra aštuonių dienų amžiaus, įskaitant ir vergą, gimusį tavo namuose ar nusipirktą už pinigus iš užsieniečio" (toliau eina sankcija - na o jei ne - toks neapsipjaustęs turi būti atskirtas nuo jo artimųjų). Genesis, 17:9-14

Kelinta diena psiskaitineju sitas....diskusijas taip sakant,(beje daugumoje religijos ir ezoterikos temose).....nu ir visai dziugu...Good girl gal ir ne visai nutašyta pagal geriausias SM tradicijas,bet kalba itin daug tiesos,be to visai sekmingai atsilaiko pries patyrusias senbuves sektantes....Saunuole mergina.....Linkiu jai ir toliau tokio pat atkaklumo.....Beje, as pati itin tikiu Auksciausiuoju,nors baznycioje per savo gyvenima esu buvusi du kartus (priverstinai).

Tai reiškia labai liudnai vertini- Ji čia,vargšė, pati didžiausia sektantė - tokio istabaus religinio darinio kaip "mokslinis ateizmas" - Man tai idomu kaip Ji sau sugeba paaiškinti tą faktą kai priešindama Krikščionybę su mokslu, nepasivargino perskaityti nei vienos religiotyros knygos?kuri tiesiogiai tas religijas ir narinėja... Žavingas racionalumas ir erudicija..

Mano klausimas galioja ir tau O kai atsakysi, galėsim ir apie tavo mėgstamą religijotyrą padiskutuot

o tai kuri vieta tau čia neaiški? Apijaustymas yra Abraomo sandoros su Dievu ženklas.

na , kol tavo smegenėlėse tik pimpiliukai taškosi, tai nėra ką su tavimi išviso kalbėtis. pereik į skyrių " Už miegamojo durų" ir galėsi užsiimti oralinėmis temomis kiek tik nori, kad tau jų taip trūksta.
Pati neatsakai į klausimą, kaip manote, kada reikėtų krikštyti vaiką? taigi mergyt per tvorelę opa pa ir dar mokinkis.
Tu net ir vertėja esi labai prasta.....nedaryk gėdoms tėtukui ir mamytei.