Kada reikėtų pakrikštyti vaiką? - Puslapis 7 - Religija

Luknė

Super senbuvis

Luknė

Super senbuvis

2010-05-16 20:41

16 gegužės 2010 - 20:41

QUOTE(Kiera @ 2010 05 15, 22:28)

<...>Musu mokykose moko arba etikos arba krikscionybes. apie kitas religijas jei ir uzsimena, tai tik pro pirstus. <...>
As manau, kad del religijos vaikas turetu apsisprest sulaukes pilnametystes, kai jau gali atsirinkti jam pateikiama informacija savarnkiskai.

<{POST_SNAPBACK}>

O kokia religija dar norėjo būti dėstoma mokykloje, tėvai norėjo, kad ji būtų dėstoma jų vaikams, bet taip ir nesulaukė, kad būtų dėstoma?

O gimtąją kalbą irgi vaikams reiktų rintis sulaukus pilnametystės, kad tik per prievartą nebūtų išmokyti ne tos, kurią norėtų?

QUOTE(Kiera @ 2010 05 15, 23:41)

<...> Prasot prisistatyt kokio as tikejimo - ogi nei vieno Jums zinomo <...>

<{POST_SNAPBACK}>

O kokio? O gal tai paslaptis? Jei paslaptis, tai kodėl?

QUOTE(Good_girl @ 2010 05 16, 03:31)

<{POST_SNAPBACK}>

O innacionalizacija neturi būti draudžiama? Kodėl vaikus čia lietuviais ugdo, jie turbūt amerikiečiais labiau norėtų būti? O pati priežiūra irgi gal visai ne koks gėris, juk daugybei žmonių labiau patinka kaltūnai (dredai), o išplauti ir dailiai sušukuoti plaukai? Gal žalojame juos mokydami skaityti, juk pasaulyje daugybė žmonių laimingai apseina be to?
Visgi manau, kad žmogus nesirenka savo tėvų, tautybės, kultūros ir turi teisę perimti iš savo tėvų ir protėvių viską, ką šie jau išbandę laiko geriausiu. Pašaliniai žmonės neturėtų nurodinėti tėvams ką perteikti savo mylimam vaikui , o ko ne.

Liusila

Patyręs dalyvis

Liusila

Patyręs dalyvis

2010-05-16 20:57

16 gegužės 2010 - 20:57

QUOTE(Kiera @ 2010 05 15, 22:41)

spaudimas nesukilo taip tolerantiskai atsakinejant?

Prasot prisistatyt kokio as tikejimo - ogi nei vieno Jums zinomo

O laikau save tikinciaja ir isreiskiau nuomone del kriksto laiko. Beje, jusu taip aiskiai reiskiamas favoritizmas dugiau panasus i lindima i viena vieta be muilo

Isgerkit ko raminncio, kad naktele ramiai praeitu

labanakt

<{POST_SNAPBACK}>

Tai ,kad jūsų tikėjime lendama su muilu,ar be muilo į tam tikras vietas manęs nedomina,o jums ,matyt vaistai nebepadeda,tad nesiųlykit ir kitiems.labai mandagus ir torentiškas jūsų pasisakymas.Likau nustebinta Jūsų tolerancijos.Ir gaila,bet tikrai nežinau,kas tai per jūsų tikėjimas,aš tokio neišpaįstu.Jei jau netirit,ko pasakyt eikit papoteriaut ir gult.Ramaus miegelio.
Papildyta:

QUOTE(Good_girl @ 2010 05 16, 02:31)

Aš atsakysiu į klausimą, kodėl man 'parūpo' svetimų vaikų krikštas. Manau, religinė indoktrinacija nuo mažumės turi būti draudžiama įstatymiškai, kaip draudžiamas tėvų smurtas prieš vaikus, arba draudžiama tėvų nepriežiūra. Manau, jei jau draudžiamas tėvų smurtas savo vaikų užpakaliui, tai juo labiau turėtų būti draudžiamas tėvų smurtas bejėgio ir savarankiškai mąstyti dar nesugebančio vaiko smegeninei. Suaugai - tikėk kuo tik nori, bet savo vaikams antimokslinių ir jokio pagrindo neturinčių paistalų nediek. Su krikščionybe čia problemų šiek tiek mažiau nei su islamu, kur vien paminėjus žodį Muhamed netinkamam kontekste pašnekovas išsprogdina akis ir yra pasiruošęs kautis. O visa tai dėl to, kad mamytė kokių 10 metų sekė tą pačią pasaką apie vieną o ne kitą herojų.

Taigi, valstybė turėtų uždrausti nepilnamečių krikštą ir kitus su bet kokia religine institucija siejamus 'sakramentus' ar praktikas, kurios susieją nepilnametį su tam tikra religija. Jei vaiko 'sutikimas' lytiniams santykiams yra laikomas niekiniu pagal BK, tai juo labiau vaiko 'sutikimas' būti prištampuotam prie kokios nors sektos turi nieko nereikšti.

<{POST_SNAPBACK}>

Gal ir gerai,kad yra vaikų pridavimo langelis, jei tėvai nupezę ir nesiruošia rūpintis savo vaiku,nes patys nesusigaudo savyje,nei savo sprendimuose.Jau dabar rašau griežtai ir man ,,dzin,, ką parašysit.

Kiera

Ištikimas dalyvis

Kiera

Ištikimas dalyvis

2010-05-16 21:34

16 gegužės 2010 - 21:34

uzuojauta

Luknė

Super senbuvis

Luknė

Super senbuvis

2010-05-17 07:28

17 gegužės 2010 - 07:28

QUOTE(Kiera @ 2010 05 16, 23:34)

uzuojauta

<{POST_SNAPBACK}>

Geriau būtų jei patikslintumėte savo mintį. Sunku susivokti, kam užuojauta, kodėl ir kokią matote alternatyvą, sprendimo būdus...

šnai

Atkaklus dalyvis

šnai

Atkaklus dalyvis

2010-05-17 08:55

17 gegužės 2010 - 08:55

QUOTE(Liusila @ 2010 05 12, 23:08)

Tikintis tai dar neaišku kuom,gal savo susikurtu patogiu Dievu.

<{POST_SNAPBACK}>

Kas yra patogus dievas? Klausiu ne dėl niautynių, nuoširdžiai įdomu.

QUOTE(dekor @ 2010 05 14, 01:54)

Nėra nebuties- reiškias yra atsakomybė.

<{POST_SNAPBACK}>

Drįsčiau paprieštarauti. Atsakomybė niekaip su religija nesusijęs dalykas. Bent jau ta atsakomybė, kaip aš ją suprantu. Gal religinis atsakomybės formulavimas buvo svarbu tada, kai formavosi samprata apie moralines vertybes, bet dabar visa tai gerokai išsigimę. Kaip nebūtų gaila.

O jei pakalbėt į temą, manyčiau, kad nereikia labai paprieštarauti senelių dalyvavimui vaiko krikšto klausimuose. Tai kas daugeliui mūsų šiandiena yra nesvarbu, yra labai labai svarbu tiems brangiems mūsų artimiesiems (gal kam kitaip, bet man jie brangūs ir labai labai trapūs, vis po truputį išeinantys). Man nesunku priimti tai, kuo jie gyveno ir kaip buvo auklėjami. Krikštytis neskauda, ir jei mano artimiesiems bus lengviau, ramiau dėl to, kad mano vaikai krikštyti, nei man, nei mano vaikams nuo to tikrai nebus blogiau. Tuo labiau, kad krikštas tikrai nėra antspaudas visam gyvenimui, jei jau kas taip formuluotų. Krikšto patvirtinimui yra pirmoji komunija. Galų gale visada yra galimybė atsisakyti krikšto, jei jis labai trukdo gyventi, ar atradus, priimti kitą religiją. Esmė tame, kad pirmiausia reikia susivokti savyje ir atsakyti į savo vidinius klausimus.

Liusila

Patyręs dalyvis

Liusila

Patyręs dalyvis

2010-05-17 09:48

17 gegužės 2010 - 09:48

QUOTE(šnai @ 2010 05 17, 09:55)

Kas yra patogus dievas? Klausiu ne dėl niautynių, nuoširdžiai įdomu
Pabandysiu atsakyt.
Dievas yra tik vienas.O,jei žmogus nenori laikytis Dievo įsakymų,tai ir nesilaiko.Tuomet jiems Dievas pasidaro ,,nepatogus,,,nes draudžia tą,ar kitą daryti.Jei yra pilnas puikybės,nepripažįsta savo kaltės,tai kitam negali atleisti,negali ir pats su Dievu susitaikyt,tad susikuria sau savo ,,Dievą,,pats.Ir gyvena sau,nesuka dėl nieko galvos.Dar dergia kitus,gal iš pavydo,kad jie bent stengias gyvent pagal savo išpažįstamą tikėjimą.O patys tik ir sugeba matyt krislą kito akyje,o nemato rąsto savojoje.Nežinau,ar ką paaiškt pavyko.Na,žodžiu,jei gyvenime žmogui svarbiausia pinigai,tai jis ir garbins ,,aukso veršį,,Čia tik vienas pavyzdys.
Drįsčiau paprieštarauti. Atsakomybė niekaip su religija nesusijęs dalykas. Bent jau ta atsakomybė, kaip aš ją suprantu. Gal religinis atsakomybės formulavimas buvo svarbu tada, kai formavosi samprata apie moralines vertybes, bet dabar visa tai gerokai išsigimę. Kaip nebūtų gaila.( kažkur čia ta mano žinutė ,,nusigrūdo ne ten,,,bet jau tingiu pertvarkyt.Apacioje jau nebe mano mintys)Liusila

O jei pakalbėt į temą, manyčiau, kad nereikia labai paprieštarauti senelių dalyvavimui vaiko krikšto klausimuose. Tai kas daugeliui mūsų šiandiena yra nesvarbu, yra labai labai svarbu tiems brangiems mūsų artimiesiems (gal kam kitaip, bet man jie brangūs ir labai labai trapūs, vis po truputį išeinantys). Man nesunku priimti tai, kuo jie gyveno ir kaip buvo auklėjami. Krikštytis neskauda, ir jei mano artimiesiems bus lengviau, ramiau dėl to, kad mano vaikai krikštyti, nei man, nei mano vaikams nuo to tikrai nebus blogiau. Tuo labiau, kad krikštas tikrai nėra antspaudas visam gyvenimui, jei jau kas taip formuluotų. Krikšto patvirtinimui yra pirmoji komunija. Galų gale visada yra galimybė atsisakyti krikšto, jei jis labai trukdo gyventi, ar atradus, priimti kitą religiją. Esmė tame, kad pirmiausia reikia susivokti savyje ir atsakyti į savo vidinius klausimus.

<{POST_SNAPBACK}>

Papildyta:

QUOTE(šnai @ 2010 05 17, 09:55)

Kas yra patogus dievas? Klausiu ne dėl niautynių, nuoširdžiai įdomu.
Drįsčiau paprieštarauti. Atsakomybė niekaip su religija nesusijęs dalykas. Bent jau ta atsakomybė, kaip aš ją suprantu. Gal religinis atsakomybės formulavimas buvo svarbu tada, kai formavosi samprata apie moralines vertybes, bet dabar visa tai gerokai išsigimę. Kaip nebūtų gaila.

O jei pakalbėt į temą, manyčiau, kad nereikia labai paprieštarauti senelių dalyvavimui vaiko krikšto klausimuose. Tai kas daugeliui mūsų šiandiena yra nesvarbu, yra labai labai svarbu tiems brangiems mūsų artimiesiems (gal kam kitaip, bet man jie brangūs ir labai labai trapūs, vis po truputį išeinantys). Man nesunku priimti tai, kuo jie gyveno ir kaip buvo auklėjami. Krikštytis neskauda, ir jei mano artimiesiems bus lengviau, ramiau dėl to, kad mano vaikai krikštyti, nei man, nei mano vaikams nuo to tikrai nebus blogiau. Tuo labiau, kad krikštas tikrai nėra antspaudas visam gyvenimui, jei jau kas taip formuluotų. Krikšto patvirtinimui yra pirmoji komunija. Galų gale visada yra galimybė atsisakyti krikšto, jei jis labai trukdo gyventi, ar atradus, priimti kitą religiją. Esmė tame, kad pirmiausia reikia susivokti savyje ir atsakyti į savo vidinius klausimus.

<{POST_SNAPBACK}>

Kai pakrikštijame mažiuką kūdikėlį,aiško jo neatsiklausiame,bet kai jis paauga -priima Šv.Dvasią savo laisva valia per ,,sutvirtinimo sakramentą,,Tai jo kaip ir antrasis krikštas.Tad keisti tėvai,kurie nesirūpina savo vaiko dvasiniu gyvenimu.Jiems atrodo,kad krikštas yra kažkas baisaus,nepataisomo,ir,kad tą baisumą reikia aplenkt,arba krikšto datą,kaip kokį mirties nuosprendį,atidėt .

šnai

Atkaklus dalyvis

šnai

Atkaklus dalyvis

2010-05-17 10:16

17 gegužės 2010 - 10:16

QUOTE(Liusila @ 2010 05 17, 10:48)

Dievas yra tik vienas.O,jei žmogus nenori laikytis Dievo įsakymų,tai ir nesilaiko.Tuomet jiems Dievas pasidaro ,,nepatogus,,,nes draudžia tą,ar kitą daryti.Jei yra pilnas puikybės,nepripažįsta savo kaltės,tai kitam negali atleisti,negali ir pats su Dievu susitaikyt,tad susikuria sau savo ,,Dievą,,pats.Ir gyvena sau,nesuka dėl nieko galvos.Dar dergia kitus,gal iš pavydo,kad jie bent stengias gyvent pagal savo išpažįstamą tikėjimą.O patys tik ir sugeba matyt krislą kito akyje,o nemato rąsto savojoje.Nežinau,ar ką paaiškt pavyko.Na,žodžiu,jei gyvenime žmogui svarbiausia pinigai,tai jis ir garbins ,,aukso veršį,,Čia tik vienas pavyzdys.

<{POST_SNAPBACK}>

Jūsų požiūrį supratau. O kaip jūs vertinate tuos, kuriems realiai tas "aukso veršis" yra tikrasis garbinimo objektas, bet tuo pačiu, jie labai deklaruoja savo religingumą? Tikrai nesuklysiu sakydama, kad tokių asmenų pilna mūsų tarpe. Net ir tarp pačių bažnyčios tarnų, tokių yra. Ar tokie "tikintieji" yra vertesni, nei žmonės, kurie teigia kad jiems dievo nereikia, bet iš principo jų moralės normos ir gyvenimo būdas sutampa su dievo įsakymais ir jo mokymu? Ar manote, kad tai taip pat dėl patogumo? O kaip vertinate kitas religijas?

Liusila

Patyręs dalyvis

Liusila

Patyręs dalyvis

2010-05-17 10:34

17 gegužės 2010 - 10:34

QUOTE(šnai @ 2010 05 17, 11:16)

<{POST_SNAPBACK}>

Įdomus jau pats pasakymas,,nereikia Dievo,,.Taip kaip man dabar nereikia kailinukų,nes šilta.Bet aš juos turiu,jie yra.Taip ir su Dievu.Aš tikiu,kad jis yra,nesmerkiu nei vieno,kurie mano kitaip,nes tai nuo visokiausių gyvenimo aplinkybių priklauso.Juk pasirinkdami vieną,ar kitą religiją,mes nesirenkam aklai,kaip kad višta grūdo.O pasirinkimas ir rodo,kas tau yra svarbiausia,kuo tiki,kuo kvėpuoji.O deklaruot galima kaip tik kam patogiau.Apie tokius deklaruotojus net nekalbu.Visokių yra ir bus.O jei bažnyčios tarnai klystantys,kaip ir mes visi,tai mano santykis su Dievu dėl to nesikeičia.Tų kitų religijų yra ne viena,dvi ,trys.....tai skaičiai su keliais nuliais,tad negaliu apie visas kalbėt vienu sakiniu.man tik keista,kad tų kitų relig.pakraipų atstovai realiai nenutuokdami dedasi daug žinantys.Aš tikrai negalėčiau taip drąsiai kažko teigt,įrodinėt apie kitokias religijas.Man esminis dalykas yra Iš Dievo malonės gauti sakramentai.O daugeliui katalikų tikėjimas yra labai sunkus.Sunku net stengtis.Todėl pasirenka tikėjimą lengvesnį.Bet aš tikrai nesmerkiu.Be to pažįstu žmonių,kurie tikrai atitinka tavo aprašytuosius,tikinčius kabutėse.Dėl jų gaila.Ir visų,kuriems nereikia Dievo.

Luknė

Super senbuvis

Luknė

Super senbuvis

2010-05-17 13:28

17 gegužės 2010 - 13:28

QUOTE(šnai @ 2010 05 17, 12:16)

<{POST_SNAPBACK}>

Stengiuosi kitų žmonių nevertinti, o jei tai kartais darau, mane už tai graužia sąžinė. Manau nėra vertesnių žmonių nes kiekvieno žmogaus vertė belalinė, o didesnės begalybės nebūna. Kiekvieno kelias skirtingas, bet manau kiekvienas Dievo esame mylimas taip pat karštai. Juk Jėzus gyvybę ne už šventuosius atidavė, jiems to nereikėjo, Jis už paklydėlius ir nusidėjėlius liejo kraują, nusižemino iki vergo mirties. Gal paklydėliai vertesni už šventuosius? Manau irgi ne. Mes visi Dievo mylimi ir laukiami.
Labai tiksliai pastebėjote apie moralės normas. Man tai sufleruoja, kad Dievo įstatymai žmogui įrašyti jo sieloje sukuriant ir pripažįstam ar ne veikia, kaip bet kurie gamtos dėsniai. Pripažįstam mes traukos dėsnį ar ne jis veikia taip pat. Pripažinsim mes, kad žmogus ilgisi kažko didesnio ar ne vis tiek taip yra, tik skirtingai vadinama: ilgisi Dievo, ilgisi idealų, absoliuto, harmonijos...
Kitų religijų irgi stengiuosi nevertinti, man tai per sudėtinga, o gal net neteisinga. Man nuostabu kiek panašumų yra toje daugybėje religijų, kurias išpažįsta žmonės./ Kaip pažvelgus gilyn, kiekviena rodo kelią ten pat tik kitais būdais. Aš žinau, kuris teisingiausias man, o kuris geriausias kitam žmogui negaliu pasakyti. Galiu tik rekomenduoti tą , kuris man tinka, nes jį jaučiu, žinau, manau, kad jis gali tikti visiems. Ar jį rinksis- kiekvieno reikalas ir ne man spręsti, kas geriau.

šnai

Atkaklus dalyvis

šnai

Atkaklus dalyvis

2010-05-18 09:15

18 gegužės 2010 - 09:15

Malonu ir įdomu su judviem diskutuoti. Ačiū

Liusila

Patyręs dalyvis

Liusila

Patyręs dalyvis

2010-05-18 20:57

18 gegužės 2010 - 20:57

QUOTE(šnai @ 2010 05 18, 10:15)

Malonu ir įdomu su judviem diskutuoti. Ačiū

<{POST_SNAPBACK}>

Malonu,kad suprantam vieni kitus,kad galim ramiai bendraut.

Good_girl

Ištikimas dalyvis

Good_girl

Ištikimas dalyvis

2010-05-19 00:17

19 gegužės 2010 - 00:17

QUOTE(Kiera @ 2010 05 16, 09:07)

Svarbu, kad butu pasirenkamas samoningai, sugebant racionaliai mastyt ir niekieno neverciamas, sulaukus pilnametystes

<{POST_SNAPBACK}>

Apie ta ir kalbu. Nepilnamečiams - jokio 'prirašymo' prie jokios sektos. O mokslas nėra 'tikėjimas', mokslas privalomai dėstomas mokyklose ir su 'tikėjimu' nieko bendra neturi. Mokslas moko ne tikėti, o abejoti ir tikrinti.
Papildyta:

QUOTE(Luknė @ 2010 05 16, 20:41)

O innacionalizacija neturi būti draudžiama? Kodėl vaikus čia lietuviais ugdo, jie turbūt amerikiečiais labiau norėtų būti?

<{POST_SNAPBACK}>

Palyginimas nevykęs. Pilietybė ir kalba savaime nesuteikia jokios pasaulėžiūros ir 'neuždaro' mąstymo būties klausimais. Tuo tarpu tikėjimas grūda nuo kūdykystės vaikui nesąmoningas istorijas apie pasaulio sukūrimą, žmogų kaip dievo atvaizdą ir panašų bredą. Tame yra PRAKTINIAI sunkumai - ypač musulmonų tarpe, tu gali paaugliui mokykloje kad ir kuolą ant galvos tašyt - jis vis tiek netikės jokiu moksliniu atradimu, kuris prieštarauja jo religijai.
Papildyta:

QUOTE(Luknė @ 2010 05 16, 20:41)

Visgi manau, kad žmogus nesirenka savo tėvų, tautybės, kultūros ir turi teisę perimti iš savo tėvų ir protėvių viską, ką šie jau išbandę laiko geriausiu. Pašaliniai žmonės neturėtų nurodinėti tėvams ką perteikti savo mylimam vaikui , o ko ne.

<{POST_SNAPBACK}>

Perteikimas (čia per gražus žodis, greičiau - kalimas galvon nuo kūdykystės tol, kol negrįžtamai patiki) vaikui antimokslinių paistalų, kurie yra akivaizdus melas, nėra jokia 'geriausia' patirtis. Tėvai negali ugdyt savo vaikų rasistais, šovinistais, negali ugdyt ir bukagalviais.

Atsakyti į cituojamus pranešimus

Dalintis