Pirma kas kilo perskaicius jusu laiska,tai pyktis ant gydytojos.Kaip is vis tokie "specialistai"gali dirbti
Tikrai sunku net ka ir pasakyti.Zodziai tikrai nieko nepakeis,bet kaip sakoma kas musu nenuzudo,tas sustiprina.Pasilikite nors kybirkstele vilties
Pirma kas kilo perskaicius jusu laiska,tai pyktis ant gydytojos.Kaip is vis tokie "specialistai"gali dirbti
Pirma kas kilo perskaicius jusu laiska,tai pyktis ant gydytojos.Kaip is vis tokie "specialistai"gali dirbti
Baisu dėl tokių gydytojų. 
Mano kraujas rezus-, vyro +. O kiek aš pastangų padėjau, kol įtikinau, kad būtina mane sekti dėl galimo kraujo rezus konflikto. Turėjau pirmą persileidimą, todėl tas netekties skausmas mane vertė būti labai atidžiai.
Dabar turiu dvi sveikas dukrytes. Pirmą dukrą dar gimdžiau pas tą pačią gydytoją, bet aš jai tiesiog "ant galvos lipau" su prašymais atlikti tyrimus, su klausimais. O po to kantrybė trūko, susiradau nuostabią gydytoją.
Ir tu, tik neprarask vilties, kad viskas bus gerai, nes viskas bus GERAI. Tik būtinai susirask patikimą gydytoją. Nėštumas ir gimdymas - ne ta būklė, kurioje galima rizikuoti. Reikia padaryti daugiau NEGU REIKIA. Sėkmės, atkaklumo ir stiprybės tau.
Mano kraujas rezus-, vyro +. O kiek aš pastangų padėjau, kol įtikinau, kad būtina mane sekti dėl galimo kraujo rezus konflikto. Turėjau pirmą persileidimą, todėl tas netekties skausmas mane vertė būti labai atidžiai.Dabar turiu dvi sveikas dukrytes. Pirmą dukrą dar gimdžiau pas tą pačią gydytoją, bet aš jai tiesiog "ant galvos lipau" su prašymais atlikti tyrimus, su klausimais. O po to kantrybė trūko, susiradau nuostabią gydytoją.
Ir tu, tik neprarask vilties, kad viskas bus gerai, nes viskas bus GERAI. Tik būtinai susirask patikimą gydytoją. Nėštumas ir gimdymas - ne ta būklė, kurioje galima rizikuoti. Reikia padaryti daugiau NEGU REIKIA. Sėkmės, atkaklumo ir stiprybės tau.
Perskacius istorija - pakraupau musu gydytoju aplaidumu... O mokausi as medicinoj... netikiu kad kolegos gali buti tokie ... neturiu zodziu ... bet tikiu tikrai tikiu kad viskas bus gerai... sirdele jaucia 
Dieve tu mano ,tikrai didelė užuojauta dėl netekties,stiprybės didelios tau ir linkėjimas kad ateityje susilauktumėte sveiko, gražaus,stipraus angeliuko 
,tikrai didelė užuojauta dėl netekties,stiprybės didelios tau ir linkėjimas kad ateityje susilauktumėte sveiko, gražaus,stipraus angeliuko
QUOTE(dinute @ 2005 12 16, 11:25)
taip,dauguma pasakojimu baigiasi laimingai,bet ne mano...
buvo like 2men iki vestuviu,kai as suzinojau kad laukiuosi.neneigsiu,laimes buvo pilnos kelnes.apsilankiau pas gydytoja,nes truputi kraujavau.po apziuros pasake,kad turiu daug guleti ir kad laukiuosi dvinuku.pamenu grizusi pasakiau vyrui ir mes abu buvom labai laimingi.iki vestuviu dar kelis kartus apsilankiau pas gydytoja,nes vis dar kraujavau,bet viskas buvo gerai.po vestuviu ir medaus menesio apsilankiau vel pas gydytoja ir ji pasake,kad dvyniams gimda per maza.achoskopija nustate,kad vienas vaikelis mire.po apziuros praejo dar kelios dienos ir del vel prasidejusio kraujavimo mane pagulde i ligonine.gulejau beveik savaite:echo,leidziami ir geriami vaistai,apziuros ir gydytojos grubumas.na bet kraujavimas liovesi.prasidejo lankymaisi pas gydytoja ir genetikos centre.kiekvienas apsilankymas vis keisdavo gimdymo data.taip nukeliavom nuo sausio vidurio iki kovo pradzios. vaikelis augo,spardesi ir dziugino savo busimus tevelius.mano kraujo grupe -,tai as pradejau gydytojai kalbeti,kad ligtais vyro kraujo grupe +.praejo kelios savaites kol gydytoja sugalvojo,kad reikia padaryti vyrui kraujo tyrima.tada prasidejo antikuniu tyrimai.antikuniu vis daugejo,o gydytoja sake kad cia nieko tokio.mums jau buvo 26 savaites(na pagal dokumentus 29,nes gydytoja nenorejo is naujo pildyti kazkokiu dokumentu),kai viena ryta atsibudus ant ikloto radau kazkoki gabaleli kazko.na aiku namie prasidejo panika.nuvaziavau pas gydytoja su tuo kazkuo idejusi i buteliuka,bet ji pasake kad cia nieko tokio ir issiunte namo.po keliu dienu vel turejau apsilankyti pas gydytoja,nes jau reikejo pradeti dekretines.na israse man ta lapuka del dekretiniu.o as sedziu ir reikalauju kad man darytu echo.man kele nerima tai kad man krito svoris.po ilgu prasymu,ji sutiko mane nusiusti padaryti echo.va tada ir prasidejo kosmaras.po keliu minuciu suzinojau,kad taip lauktas sunelis mires.
po paros pradejo skatinti gimdyma,nes vaikas jau buvo mires savaite ir man buvo prasidejus infekcija.8.45 prasidejo saremiai.pakankamai atsidarius kakleliui gydytojai nusprende kad jau galiu gimdyti ir liepe eiti iki lifto paciai.nuo palatos iki lifto vos 20 metru.vyro ir mamos glebi nualpti spejau 2 kartus,po to dar lifte karteli atsijungiau.bet visiems nusispjauti.vyras paeme mane ant ranku ir nese iki gimdyklos.saremiai kas 2min.is skausmo jau nezinojau ka daryti.tarp saremiu snaudziau isikibus mamai i ranka.pagimdziau 10.45.gime berniukas,21cm,560g.
mazas musu angelelis.dar nespejus atsigauti po morfijaus dozes i gimdykla iejo kazkokia moteris ir paklause ar noresim pasiimti vaikeli.aisku buvo viena,kad tikrai vaika imsim ir laidosim patys.
buvo skaudu,kad angeleliui negalim duoti vardo,nes to neleidzia istatymai.vyras tvarke dokumentus ir buvo pakraupes,nes atejus del mirties liudijimo buvo aprektas darbuotojos.
po laidotuviu jau praejo 2savaites,bet su vyru vis dar negalim atsigauti.sunku laidoti savo vaika.tuo labiau,kai gimdyma priemes gydytojas prasitare,kad tai mane priziurejusios gydytojos kalte.
ir dar vienas dalykas,vis dar nezinau ar kada galesiu tureti vaiku...
bet visada reikia tiketis geriausio...
buvo like 2men iki vestuviu,kai as suzinojau kad laukiuosi.neneigsiu,laimes buvo pilnos kelnes.apsilankiau pas gydytoja,nes truputi kraujavau.po apziuros pasake,kad turiu daug guleti ir kad laukiuosi dvinuku.pamenu grizusi pasakiau vyrui ir mes abu buvom labai laimingi.iki vestuviu dar kelis kartus apsilankiau pas gydytoja,nes vis dar kraujavau,bet viskas buvo gerai.po vestuviu ir medaus menesio apsilankiau vel pas gydytoja ir ji pasake,kad dvyniams gimda per maza.achoskopija nustate,kad vienas vaikelis mire.po apziuros praejo dar kelios dienos ir del vel prasidejusio kraujavimo mane pagulde i ligonine.gulejau beveik savaite:echo,leidziami ir geriami vaistai,apziuros ir gydytojos grubumas.na bet kraujavimas liovesi.prasidejo lankymaisi pas gydytoja ir genetikos centre.kiekvienas apsilankymas vis keisdavo gimdymo data.taip nukeliavom nuo sausio vidurio iki kovo pradzios.
vaikelis augo,spardesi ir dziugino savo busimus tevelius.mano kraujo grupe -,tai as pradejau gydytojai kalbeti,kad ligtais vyro kraujo grupe +.praejo kelios savaites kol gydytoja sugalvojo,kad reikia padaryti vyrui kraujo tyrima.tada prasidejo antikuniu tyrimai.antikuniu vis daugejo,o gydytoja sake kad cia nieko tokio.mums jau buvo 26 savaites(na pagal dokumentus 29,nes gydytoja nenorejo is naujo pildyti kazkokiu dokumentu),kai viena ryta atsibudus ant ikloto radau kazkoki gabaleli kazko.na aiku namie prasidejo panika.nuvaziavau pas gydytoja su tuo kazkuo idejusi i buteliuka,bet ji pasake kad cia nieko tokio ir issiunte namo.po keliu dienu vel turejau apsilankyti pas gydytoja,nes jau reikejo pradeti dekretines.na israse man ta lapuka del dekretiniu.o as sedziu ir reikalauju kad man darytu echo.man kele nerima tai kad man krito svoris.po ilgu prasymu,ji sutiko mane nusiusti padaryti echo.va tada ir prasidejo kosmaras.po keliu minuciu suzinojau,kad taip lauktas sunelis mires.po paros pradejo skatinti gimdyma,nes vaikas jau buvo mires savaite ir man buvo prasidejus infekcija.8.45 prasidejo saremiai.pakankamai atsidarius kakleliui gydytojai nusprende kad jau galiu gimdyti ir liepe eiti iki lifto paciai.nuo palatos iki lifto vos 20 metru.vyro ir mamos glebi nualpti spejau 2 kartus,po to dar lifte karteli atsijungiau.bet visiems nusispjauti.vyras paeme mane ant ranku ir nese iki gimdyklos.saremiai kas 2min.is skausmo jau nezinojau ka daryti.tarp saremiu snaudziau isikibus mamai i ranka.pagimdziau 10.45.gime berniukas,21cm,560g.
mazas musu angelelis.dar nespejus atsigauti po morfijaus dozes i gimdykla iejo kazkokia moteris ir paklause ar noresim pasiimti vaikeli.aisku buvo viena,kad tikrai vaika imsim ir laidosim patys.
buvo skaudu,kad angeleliui negalim duoti vardo,nes to neleidzia istatymai.vyras tvarke dokumentus ir buvo pakraupes,nes atejus del mirties liudijimo buvo aprektas darbuotojos.
po laidotuviu jau praejo 2savaites,bet su vyru vis dar negalim atsigauti.sunku laidoti savo vaika.tuo labiau,kai gimdyma priemes gydytojas prasitare,kad tai mane priziurejusios gydytojos kalte.
ir dar vienas dalykas,vis dar nezinau ar kada galesiu tureti vaiku...
bet visada reikia tiketis geriausio...
Stiprybes jums abiems. TIkrai tikiu, kad jums pasiseks ateityje tureti dar vaikeli.
dieve, kaip baisu.....
Stiprybes ir gero gydytojo!
Stiprybes ir gero gydytojo!
labai nuosirdziai tave uzjauciu as ir manau kitos SM.laikykis
kvaila,butu sakyti kad zinau kaip jauties..bet isivaizduoju kad sirdis plysta tikiuosi galesi dar tureti vaiku ir susilauksi grazaus pumpurelio,nepraraskit su vyru vilties!
Labai uzjauciu del mazylio praradimo. Tikek, akd viskas bus gerai ir neuzilgo dziaugsiesi vaikeliu 
baisus gydytoju aplaidumas 
juos, kaip neatsakingai elgiasi..o tau stiprybes dideliausios, neprarask vilties, ir galbut jau neuzilgo dziaugsiesi savo mazyliu
gaila...
nebepirma tokia istorija girdziu ir bijau, kad atejus laikui nepapaulciau pas tokius zveris...nei viena nenoretu...
kokioj ligoninej tas andzmogis dirba???
nebepirma tokia istorija girdziu ir bijau, kad atejus laikui nepapaulciau pas tokius zveris...nei viena nenoretu...
kokioj ligoninej tas andzmogis dirba???
Didelės stiprybės jums abiems, ir labai apmaudu,kad dar yra tokių daktarų, kurie pro pirštus žiūri į tokį atsakingą darbą.
liūdna, būkit stiprūs, abu su vyru- kartu
