
Stiprybės. Gyvenimas, kartais labai žiaurus, jis palieka žaizdas, ilgas laikas jas apgydo, bet randai leika visam gyvenimui. Gal aš čia per žiauriai pasakiau, bet šiandien mano pažystama palaidojo 1 mėnesio sūnelį neišnešiotuką, o visi tikėjomes, kad jis gyvens
. Užuojauta visom kurios tai patyrė.

Labai jus užjaučiu,žinau,kaip tai yra skaudu,nes pačiai teko tai išgyventi....Palaikykit vienas kitą,užmiršt tikrai neįmanoma,bet reikia gyvent toliau ir tikėti,kad sekantis mažas kūdykėlis užpildys jūsų širdeles viskuo ko netekot.Sėkmės jums ir stiprybės

Lygiai prieš mėnesį gimė ir mūsų du mažučiai angeliukai, deja, negyvi...Nežinau, ar būna gyvenime siaubingesnių akimirkų nei gimdyti negyvus vaikučius; tėvams, seneliams, proseneliams laidoti savo vaikus, anūkus, proanūkius...Deja, gyvenimas tikrai žiaurus. Ilgam įstrigo, ką tik gimusių sūnelio ir dukrytės vaizdas, nors nuo morfijaus buvau šiek tiek apdujusi. Baisu, neišgirsti ką tik gimusio vaikučio verksmo, matyti, kaip tavo vaikučiai vyniojami ne į baltus, minkštus vystyklėlius, o suvyniojami į žydrą plėvelę ir sudedami į permatomą maišelį.
Mano angeliukai gimė beveik 27 sav. Buvo be galo laukti. Pastojau tik IUI dėka, tad nesu tikra, ar dar kada pavyks susilaukti vaikučių...
Esu dėkinga savo draugui (mes nesusituokę), kuris buvo kartu gimdymo metu ir, apskritai, visiems, kurie palaikė mane ir neleido palūžti (nors dabar jaučiu, kad suskydau: ašaros be sustojimo rieda skruostais ir sunkiai mintys rezgasi...)
Gydytojams neturiu jokių priekaištų, esu dėkinga už priežiūrą ir rūpestį, tiesiog ne visada viskas pavyksta taip, kaip norisi, nors ir kaip stengtumeisi...
Mano mažyliai taipogi neturi vardų...Net negalėjome suteikti tėvo pavardės, gimimo įraše nėra jokių duomenų apie tėvą. Skaudu, kad įstatymai neleidžia pripažinti tėvystės mirusiems vaikučiams, toks jausmas tarsi jie būtų buvę pradėti neaišku su kuo. Gimimo įraše nurodyta, kad duomenų apie tėvą nėra ir toks gimimo įrašas padarytas motinos pareiškimu, nors aš pati ir mano draugas norėjome suteikti ir tėvo pavardę, ir įrašyti kitus tėvo duomenis, ir vardus buvome sugalvoję...Registruodami vaikučių gimimą ir mirtį, pasijautėme labai keistai...Panašu, kad kol kas vienas kitą mylintys, bet nesusituokę žmonės yra nulis...
Mano angeliukai gimė beveik 27 sav. Buvo be galo laukti. Pastojau tik IUI dėka, tad nesu tikra, ar dar kada pavyks susilaukti vaikučių...
Esu dėkinga savo draugui (mes nesusituokę), kuris buvo kartu gimdymo metu ir, apskritai, visiems, kurie palaikė mane ir neleido palūžti (nors dabar jaučiu, kad suskydau: ašaros be sustojimo rieda skruostais ir sunkiai mintys rezgasi...)
Gydytojams neturiu jokių priekaištų, esu dėkinga už priežiūrą ir rūpestį, tiesiog ne visada viskas pavyksta taip, kaip norisi, nors ir kaip stengtumeisi...
Mano mažyliai taipogi neturi vardų...Net negalėjome suteikti tėvo pavardės, gimimo įraše nėra jokių duomenų apie tėvą. Skaudu, kad įstatymai neleidžia pripažinti tėvystės mirusiems vaikučiams, toks jausmas tarsi jie būtų buvę pradėti neaišku su kuo. Gimimo įraše nurodyta, kad duomenų apie tėvą nėra ir toks gimimo įrašas padarytas motinos pareiškimu, nors aš pati ir mano draugas norėjome suteikti ir tėvo pavardę, ir įrašyti kitus tėvo duomenis, ir vardus buvome sugalvoję...Registruodami vaikučių gimimą ir mirtį, pasijautėme labai keistai...Panašu, kad kol kas vienas kitą mylintys, bet nesusituokę žmonės yra nulis...
Aisku mums lengva sakyti Turekit vilti , bet Jus tiesiog turekit ja !!!
Patys net nepastebesite kaip ant ranku laikysite vaikuti AS TUO TIKIU
Patys net nepastebesite kaip ant ranku laikysite vaikuti AS TUO TIKIU

sarbiausia nenuleiskit abu su vyru ranku ir bandykite kai tik galesite, svarbiausia tiketi, kad viskas bus gerai, nes taip ir bus


QUOTE(dinute @ 2005 12 16, 12:25)
taip,dauguma pasakojimu baigiasi laimingai,bet ne mano...
buvo like 2men iki vestuviu,kai as suzinojau kad laukiuosi.neneigsiu,laimes buvo pilnos kelnes.apsilankiau pas gydytoja,nes truputi kraujavau.po apziuros pasake,kad turiu daug guleti ir kad laukiuosi dvinuku.pamenu grizusi pasakiau vyrui ir mes abu buvom labai laimingi.iki vestuviu dar kelis kartus apsilankiau pas gydytoja,nes vis dar kraujavau,bet viskas buvo gerai.po vestuviu ir medaus menesio apsilankiau vel pas gydytoja ir ji pasake,kad dvyniams gimda per maza.achoskopija nustate,kad vienas vaikelis mire.po apziuros praejo dar kelios dienos ir del vel prasidejusio kraujavimo mane pagulde i ligonine.gulejau beveik savaite:echo,leidziami ir geriami vaistai,apziuros ir gydytojos grubumas.na bet kraujavimas liovesi.prasidejo lankymaisi pas gydytoja ir genetikos centre.kiekvienas apsilankymas vis keisdavo gimdymo data.taip nukeliavom nuo sausio vidurio iki kovo pradzios.
vaikelis augo,spardesi ir dziugino savo busimus tevelius.mano kraujo grupe -,tai as pradejau gydytojai kalbeti,kad ligtais vyro kraujo grupe +.praejo kelios savaites kol gydytoja sugalvojo,kad reikia padaryti vyrui kraujo tyrima.tada prasidejo antikuniu tyrimai.antikuniu vis daugejo,o gydytoja sake kad cia nieko tokio.mums jau buvo 26 savaites(na pagal dokumentus 29,nes gydytoja nenorejo is naujo pildyti kazkokiu dokumentu),kai viena ryta atsibudus ant ikloto radau kazkoki gabaleli kazko.na aiku namie prasidejo panika.nuvaziavau pas gydytoja su tuo kazkuo idejusi i buteliuka,bet ji pasake kad cia nieko tokio ir issiunte namo.po keliu dienu vel turejau apsilankyti pas gydytoja,nes jau reikejo pradeti dekretines.na israse man ta lapuka del dekretiniu.o as sedziu ir reikalauju kad man darytu echo.man kele nerima tai kad man krito svoris.po ilgu prasymu,ji sutiko mane nusiusti padaryti echo.va tada ir prasidejo kosmaras.po keliu minuciu suzinojau,kad taip lauktas sunelis mires.
po paros pradejo skatinti gimdyma,nes vaikas jau buvo mires savaite ir man buvo prasidejus infekcija.8.45 prasidejo saremiai.pakankamai atsidarius kakleliui gydytojai nusprende kad jau galiu gimdyti ir liepe eiti iki lifto paciai.nuo palatos iki lifto vos 20 metru.vyro ir mamos glebi nualpti spejau 2 kartus,po to dar lifte karteli atsijungiau.bet visiems nusispjauti.vyras paeme mane ant ranku ir nese iki gimdyklos.saremiai kas 2min.is skausmo jau nezinojau ka daryti.tarp saremiu snaudziau isikibus mamai i ranka.pagimdziau 10.45.gime berniukas,21cm,560g.
mazas musu angelelis.dar nespejus atsigauti po morfijaus dozes i gimdykla iejo kazkokia moteris ir paklause ar noresim pasiimti vaikeli.aisku buvo viena,kad tikrai vaika imsim ir laidosim patys.
buvo skaudu,kad angeleliui negalim duoti vardo,nes to neleidzia istatymai.vyras tvarke dokumentus ir buvo pakraupes,nes atejus del mirties liudijimo buvo aprektas darbuotojos.
po laidotuviu jau praejo 2savaites,bet su vyru vis dar negalim atsigauti.sunku laidoti savo vaika.tuo labiau,kai gimdyma priemes gydytojas prasitare,kad tai mane priziurejusios gydytojos kalte.
ir dar vienas dalykas,vis dar nezinau ar kada galesiu tureti vaiku...
bet visada reikia tiketis geriausio...
buvo like 2men iki vestuviu,kai as suzinojau kad laukiuosi.neneigsiu,laimes buvo pilnos kelnes.apsilankiau pas gydytoja,nes truputi kraujavau.po apziuros pasake,kad turiu daug guleti ir kad laukiuosi dvinuku.pamenu grizusi pasakiau vyrui ir mes abu buvom labai laimingi.iki vestuviu dar kelis kartus apsilankiau pas gydytoja,nes vis dar kraujavau,bet viskas buvo gerai.po vestuviu ir medaus menesio apsilankiau vel pas gydytoja ir ji pasake,kad dvyniams gimda per maza.achoskopija nustate,kad vienas vaikelis mire.po apziuros praejo dar kelios dienos ir del vel prasidejusio kraujavimo mane pagulde i ligonine.gulejau beveik savaite:echo,leidziami ir geriami vaistai,apziuros ir gydytojos grubumas.na bet kraujavimas liovesi.prasidejo lankymaisi pas gydytoja ir genetikos centre.kiekvienas apsilankymas vis keisdavo gimdymo data.taip nukeliavom nuo sausio vidurio iki kovo pradzios.

po paros pradejo skatinti gimdyma,nes vaikas jau buvo mires savaite ir man buvo prasidejus infekcija.8.45 prasidejo saremiai.pakankamai atsidarius kakleliui gydytojai nusprende kad jau galiu gimdyti ir liepe eiti iki lifto paciai.nuo palatos iki lifto vos 20 metru.vyro ir mamos glebi nualpti spejau 2 kartus,po to dar lifte karteli atsijungiau.bet visiems nusispjauti.vyras paeme mane ant ranku ir nese iki gimdyklos.saremiai kas 2min.is skausmo jau nezinojau ka daryti.tarp saremiu snaudziau isikibus mamai i ranka.pagimdziau 10.45.gime berniukas,21cm,560g.
mazas musu angelelis.dar nespejus atsigauti po morfijaus dozes i gimdykla iejo kazkokia moteris ir paklause ar noresim pasiimti vaikeli.aisku buvo viena,kad tikrai vaika imsim ir laidosim patys.
buvo skaudu,kad angeleliui negalim duoti vardo,nes to neleidzia istatymai.vyras tvarke dokumentus ir buvo pakraupes,nes atejus del mirties liudijimo buvo aprektas darbuotojos.
po laidotuviu jau praejo 2savaites,bet su vyru vis dar negalim atsigauti.sunku laidoti savo vaika.tuo labiau,kai gimdyma priemes gydytojas prasitare,kad tai mane priziurejusios gydytojos kalte.
ir dar vienas dalykas,vis dar nezinau ar kada galesiu tureti vaiku...
bet visada reikia tiketis geriausio...
saulyte as tave suprantu ir labai noreciau kad tavo skausma pagydyti,padeti bet tai neimanoma nes sirdele visam gyvenimui suduzusi...as tau nuosirdziai linkiu daug stiprybes ir tavo vyrui...turesit jus vaikeli pamatysi jusu angeliukas jums pasius is dangaus antra save tik kitame kune!


Ką gi...Sujaudino ši liūdna istorija iki sielos gelmių, pabaigiau skaityti jau žliumbdama kaip reikiant. Koks kartais neteisingas gyvenimas.
Bet Jūs būkite stiprūs, turėkit viltį- to aš Jums linkiu iš visos širdies. Ir dar pasimelsiu, kad Mažasis ANGELIUKAS atsiūstų kitą ANGELIUKĄ, kuris suteiks džiaugsmą o ne begalinį liūdesį.....
Bet Jūs būkite stiprūs, turėkit viltį- to aš Jums linkiu iš visos širdies. Ir dar pasimelsiu, kad Mažasis ANGELIUKAS atsiūstų kitą ANGELIUKĄ, kuris suteiks džiaugsmą o ne begalinį liūdesį.....
tikrai labai liudna ir dar labiau pikta...ivardink prasau ta gydytoja, kaskaip baisu papulti pas tokias, arba bent kur ji dirba.
Labai nuosirdziai linkiu ir jums ir porai netekusiai dvynuku, kad sulauktumt stebuklo dar syky, o gal ir ne viena, bejegiskai jauciuosi tokiose situacijose vien tik paskaicius, o ka jau kalbet, kai patyret jus tai
Labai nuosirdziai linkiu ir jums ir porai netekusiai dvynuku, kad sulauktumt stebuklo dar syky, o gal ir ne viena, bejegiskai jauciuosi tokiose situacijose vien tik paskaicius, o ka jau kalbet, kai patyret jus tai

Dieve, ir kodėl taip būna
, negaliu kaip graudu ir negara ant širdies paliko paskaičius, stiprybės abiems tėveliams


....baisu
, liūdna
užuojauta jūsų šeimynėlei
tikiu,kad galėsi turėti mažiuką sawo
Papildyta:
o dieve kokia neteisybė....
neturiu žodžių...ir kas galvoja tokius įstatymus


užuojauta jūsų šeimynėlei

tikiu,kad galėsi turėti mažiuką sawo

Papildyta:
QUOTE(spurrga @ 2007 02 04, 18:36)
Lygiai prieš mėnesį gimė ir mūsų du mažučiai angeliukai, deja, negyvi...Nežinau, ar būna gyvenime siaubingesnių akimirkų nei gimdyti negyvus vaikučius; tėvams, seneliams, proseneliams laidoti savo vaikus, anūkus, proanūkius...Deja, gyvenimas tikrai žiaurus. Ilgam įstrigo, ką tik gimusių sūnelio ir dukrytės vaizdas, nors nuo morfijaus buvau šiek tiek apdujusi. Baisu, neišgirsti ką tik gimusio vaikučio verksmo, matyti, kaip tavo vaikučiai vyniojami ne į baltus, minkštus vystyklėlius, o suvyniojami į žydrą plėvelę ir sudedami į permatomą maišelį.
Mano angeliukai gimė beveik 27 sav. Buvo be galo laukti. Pastojau tik IUI dėka, tad nesu tikra, ar dar kada pavyks susilaukti vaikučių...
Esu dėkinga savo draugui (mes nesusituokę), kuris buvo kartu gimdymo metu ir, apskritai, visiems, kurie palaikė mane ir neleido palūžti (nors dabar jaučiu, kad suskydau: ašaros be sustojimo rieda skruostais ir sunkiai mintys rezgasi...)
Gydytojams neturiu jokių priekaištų, esu dėkinga už priežiūrą ir rūpestį, tiesiog ne visada viskas pavyksta taip, kaip norisi, nors ir kaip stengtumeisi...
Mano mažyliai taipogi neturi vardų...Net negalėjome suteikti tėvo pavardės, gimimo įraše nėra jokių duomenų apie tėvą. Skaudu, kad įstatymai neleidžia pripažinti tėvystės mirusiems vaikučiams, toks jausmas tarsi jie būtų buvę pradėti neaišku su kuo. Gimimo įraše nurodyta, kad duomenų apie tėvą nėra ir toks gimimo įrašas padarytas motinos pareiškimu, nors aš pati ir mano draugas norėjome suteikti ir tėvo pavardę, ir įrašyti kitus tėvo duomenis, ir vardus buvome sugalvoję...Registruodami vaikučių gimimą ir mirtį, pasijautėme labai keistai...Panašu, kad kol kas vienas kitą mylintys, bet nesusituokę žmonės yra nulis...
Mano angeliukai gimė beveik 27 sav. Buvo be galo laukti. Pastojau tik IUI dėka, tad nesu tikra, ar dar kada pavyks susilaukti vaikučių...
Esu dėkinga savo draugui (mes nesusituokę), kuris buvo kartu gimdymo metu ir, apskritai, visiems, kurie palaikė mane ir neleido palūžti (nors dabar jaučiu, kad suskydau: ašaros be sustojimo rieda skruostais ir sunkiai mintys rezgasi...)
Gydytojams neturiu jokių priekaištų, esu dėkinga už priežiūrą ir rūpestį, tiesiog ne visada viskas pavyksta taip, kaip norisi, nors ir kaip stengtumeisi...
Mano mažyliai taipogi neturi vardų...Net negalėjome suteikti tėvo pavardės, gimimo įraše nėra jokių duomenų apie tėvą. Skaudu, kad įstatymai neleidžia pripažinti tėvystės mirusiems vaikučiams, toks jausmas tarsi jie būtų buvę pradėti neaišku su kuo. Gimimo įraše nurodyta, kad duomenų apie tėvą nėra ir toks gimimo įrašas padarytas motinos pareiškimu, nors aš pati ir mano draugas norėjome suteikti ir tėvo pavardę, ir įrašyti kitus tėvo duomenis, ir vardus buvome sugalvoję...Registruodami vaikučių gimimą ir mirtį, pasijautėme labai keistai...Panašu, kad kol kas vienas kitą mylintys, bet nesusituokę žmonės yra nulis...
o dieve kokia neteisybė....

neturiu žodžių...ir kas galvoja tokius įstatymus
