ČAKAS,esi teisus ,kiekvieno saikingas naudojimas daugumoje pereina į alkoholizmą.
Anonimai nepatinka ?Yra dar kodavimai,ampulės,užkalbėjimai ,psichologine pagalba ir dar kažkokių metodų.Juk pramintu takeliu visuomet lengviau eiti.Tu pasirinkai arklių tramdymą savarankiškai -tavo valia .Linkiu sėkmės.Buk atsargus ir visuomet prisimink ,kad alkoholis yra klastinga liga.
Nežinau, ar kreipiuosi į teisingą temą, bet prašau patarimo, ką man daryti su savo tėvais, kurie pastaruoju metu pradeda vis daugiau išgerinėti (ypatingai tėtis). Esu suaugusi, kuriu savo gyvenimą, bet darosi baisu matyti, kaip kas dieną (per pastarąjį mėn. gal tik viena diena be alkoholio apsiėjo) jie stabiliai išgeria minimum vieną butelį vyno (o kur dar brendžiukai per kavos pertraukėles, koks butelaitis alaus). Tiesa sakant, žodis JIE nelabai tikslus. Greičiau tėtis. Jis nuo seno turi veikiausiai paveldėtą, o ir nuo palaidos jaunystės įgytą polinkį (jo tėtis ir senelis mirė nuo alkoholizmo), bet vis prisilaikydavo, būdavo tik per balius labai prisigeria ir tada jau stabiliai pachmielas kitą dieną. Na, retkarčiais ir ilgeliau pagerdavo (keletą dienų). Tačiau čia jau kitas braižas prasidėjo - sėdi sau vakarais prie TV ir intelektualus vaidina su gražiom taurėm. Seniau žiūrėjau pakankamai normaliai - mąsčiau visai graži poros tradicija pabendrauti žvakių šviesoje, dieną aptarti. Dabar jau nuo pietų visi tokie dalykėliai su tom pačiom gražiom taurėm. Keisčiausia, kad mama, seniau pykusi dėl jo jaunystės pijokysčių, dabar visiškai nieko nesako ir pati dar butelį ištraukia. O man jau bloga nuo viso to. Tik kol kas nieko nesakau, nes... neatrandu kaip čia jeims pasakyti, jog eina tiesiu keliu visiško alkoholizmo link... Patys, kaip matau, net nesusimąsto. O man norisi kažkaip gražiai, bet įtaigiai užsiminti, kad visgi nenormalu neprisiminti dienos be alkoholio...
Alkoholizmas yra baisi ir klastinga liga...
Esu asmeniskai susidurusi su tuo, noriu tiesiog papasakoti savo patirti...
Abu mano tevai alkoholikai, kad ir kaip man sunku tai pripazinti, vaikysteje maciau daug baliuku, isgerinejimu, mustyniu, isdauzytu langu ir t.t... Aisku tada buvau maza, tevai buvo labai jauni ir as nieko nesupratau. Po keliu metu tokio gyvenimo mama teva ismete is namu (aisku ne uz alkoholi, buvo isimaises ir trecias zmogus ir dar visokiu blogybiu), mama puole i depresija ir savaitem nesikele is lovos, siusdavo uz paskutines kapeikas i parduotuve su rasteliu kad parnesciau bonka... Po geru metu sutiko mama dabartini savo vyra, mano patevi, kuris man labiau kaip tevas, nes uzaugino. Mama susitvarke, kuri laika negere visai bet po to per metus bent karta taip uzgerdavo kur nors viena, kad pridarydavo visokiausiu nesaminiu, sudauze masina ir pan. Po keleto tokiu ivykiu uzsikodavo bet kodui pasibaigus trukt uz vadziu vel is pradziu, vis nustoja gert visai, paskui tik kokio sidriuko... Dabar ner taip kad ji gertu istisai, negeria ir per vakarelius kai visi aplink geria, jai nereik gert kasdien, bet ateina toks taskas kai negali saves sustabdyt ir prigeria viena, paskutinius du kartus (metu intervale) buvo atsidurus ligoninej. Dabar vel uzsikodavo... As myliu savo mama, niekada jos del to nekaltinau, zinau kadturi problema ir visada palaikau. Manau jai butu lengviau jei ir patevis nevartotu, na bet jis tokiu problemu neturi...
O su tevu istorija biski kitokia, nelanai daznai as ji iki 15 metu maciau, karta ar du i tris menesius, tad apie jo gyvenima nelabai ka ir zinojau, bet susikloste viskas taip kad mama isvyko i uzsieni o as likau gyvent pas teti. Kai 4 menesius jis praleido namie ir is lovos pasikeldavo tik i tulika, o is namu iseidavo tik i parduotuve supratau kad vyksta kazkas negero, i kalbas jis nesileido, naujoji zmona ir prigrasino kad iseis, o kai uzkniso jo verkimas tai ir buteli pati parnesdavo. As ir pati kai pamaciau ji besiraitanti perkreiptu is skausmo veidu begau ko nors parnest, kol viena diena radom ji be samones namie.
Dabar kai pagalvoju tai tokia savanaude buvau tada, nerupejo man niekas apart manes pacios... Kraupiausia budavo kai jo zmona man paskambindavo ir prasydavo patikrint ar kvepuoja dar, visada eidavau su tokia baime, o kas jei ne. Po to kai radom ji be samones, su gydytoju pagalba sutvarke, jau ilgokai negeria. Mano tevas pripazysta kad yra alkoholikas, bet nepripazysta jokiu gydymo budu, sako netiki ir viskas. Visada bijau kad prasides vel. Gyvendama du metus su juo pazinau savo teva ir jis man rupi kaip bebutu. Papasakojo kad su antra zmona issiskyre del alkoholio, nes ji tokiu pat problemu turi, tad abu skandino vienas kita alkoholyje.
Baisu yra matyt kai artimieji griauna sitaip savo gyvenimus. As ir pati vartoju alkoholi retkarciais, paauglystej aisku kaip ir visi nemokejau gert, turejau daug laisves tad keliai buvo atviri, keleta kartu buvo atveju ir iki samones netekimo, po tu kartu jei geriu tai saikingai, pajntu ta stop signala kada jau man gana, bet daznai kula minciu kad tapti priklausomu labai lengva, o tada sugriauni sau gyvenima.
Laurinut_, sunku yra padet zmonem turintiem alko problemu, turetum pasakyti savo teveliam kaip tau kaip zmogui is sono atrodo toks ju elgesys, daznai zmones nepastebi savo problemos kol ji nepasiekia kritinio tasko. O tada jau ju valia bus ar pripazins kad turi problema ar ne, nes jei zmogus nepripazins tu jam niekaip nepadesi, pirmas zingsnis yra pripazinimas kuris manau ir yra sunkiausias.
Esu asmeniskai susidurusi su tuo, noriu tiesiog papasakoti savo patirti...
Abu mano tevai alkoholikai, kad ir kaip man sunku tai pripazinti, vaikysteje maciau daug baliuku, isgerinejimu, mustyniu, isdauzytu langu ir t.t... Aisku tada buvau maza, tevai buvo labai jauni ir as nieko nesupratau. Po keliu metu tokio gyvenimo mama teva ismete is namu (aisku ne uz alkoholi, buvo isimaises ir trecias zmogus ir dar visokiu blogybiu), mama puole i depresija ir savaitem nesikele is lovos, siusdavo uz paskutines kapeikas i parduotuve su rasteliu kad parnesciau bonka... Po geru metu sutiko mama dabartini savo vyra, mano patevi, kuris man labiau kaip tevas, nes uzaugino. Mama susitvarke, kuri laika negere visai bet po to per metus bent karta taip uzgerdavo kur nors viena, kad pridarydavo visokiausiu nesaminiu, sudauze masina ir pan. Po keleto tokiu ivykiu uzsikodavo bet kodui pasibaigus trukt uz vadziu vel is pradziu, vis nustoja gert visai, paskui tik kokio sidriuko... Dabar ner taip kad ji gertu istisai, negeria ir per vakarelius kai visi aplink geria, jai nereik gert kasdien, bet ateina toks taskas kai negali saves sustabdyt ir prigeria viena, paskutinius du kartus (metu intervale) buvo atsidurus ligoninej. Dabar vel uzsikodavo... As myliu savo mama, niekada jos del to nekaltinau, zinau kadturi problema ir visada palaikau. Manau jai butu lengviau jei ir patevis nevartotu, na bet jis tokiu problemu neturi...
O su tevu istorija biski kitokia, nelanai daznai as ji iki 15 metu maciau, karta ar du i tris menesius, tad apie jo gyvenima nelabai ka ir zinojau, bet susikloste viskas taip kad mama isvyko i uzsieni o as likau gyvent pas teti. Kai 4 menesius jis praleido namie ir is lovos pasikeldavo tik i tulika, o is namu iseidavo tik i parduotuve supratau kad vyksta kazkas negero, i kalbas jis nesileido, naujoji zmona ir prigrasino kad iseis, o kai uzkniso jo verkimas tai ir buteli pati parnesdavo. As ir pati kai pamaciau ji besiraitanti perkreiptu is skausmo veidu begau ko nors parnest, kol viena diena radom ji be samones namie.
Dabar kai pagalvoju tai tokia savanaude buvau tada, nerupejo man niekas apart manes pacios... Kraupiausia budavo kai jo zmona man paskambindavo ir prasydavo patikrint ar kvepuoja dar, visada eidavau su tokia baime, o kas jei ne. Po to kai radom ji be samones, su gydytoju pagalba sutvarke, jau ilgokai negeria. Mano tevas pripazysta kad yra alkoholikas, bet nepripazysta jokiu gydymo budu, sako netiki ir viskas. Visada bijau kad prasides vel. Gyvendama du metus su juo pazinau savo teva ir jis man rupi kaip bebutu. Papasakojo kad su antra zmona issiskyre del alkoholio, nes ji tokiu pat problemu turi, tad abu skandino vienas kita alkoholyje.
Baisu yra matyt kai artimieji griauna sitaip savo gyvenimus. As ir pati vartoju alkoholi retkarciais, paauglystej aisku kaip ir visi nemokejau gert, turejau daug laisves tad keliai buvo atviri, keleta kartu buvo atveju ir iki samones netekimo, po tu kartu jei geriu tai saikingai, pajntu ta stop signala kada jau man gana, bet daznai kula minciu kad tapti priklausomu labai lengva, o tada sugriauni sau gyvenima.
Laurinut_, sunku yra padet zmonem turintiem alko problemu, turetum pasakyti savo teveliam kaip tau kaip zmogui is sono atrodo toks ju elgesys, daznai zmones nepastebi savo problemos kol ji nepasiekia kritinio tasko. O tada jau ju valia bus ar pripazins kad turi problema ar ne, nes jei zmogus nepripazins tu jam niekaip nepadesi, pirmas zingsnis yra pripazinimas kuris manau ir yra sunkiausias.
lauriut,Puksht, Jūsų pasakojimai nuoširdūs.Taip gyvenime yra ,kad savo klaidų nematome,o iš svetimų nepasimokome.Jūs jau matote, kad artimiesiems reikalinga pagalba,bet jie patys nemato.Iš savo patirties žinau,kad manęs mokyti niekas negalėjo tik aš kitus tegalėjau.Ritausi vis žemyn.
Vienintelis dalykas ką galit padėti- tai pamažu įteigti ,kad jau turi problemų su alkoholiu,sužadinti norą gyventi blaiviai.Tai reiktu daryti labai atsargiai- jokiu būdu nenurodant tiesiogiai,kad esi alkoholikas,eik gydytis ar panašiai.Manes žmona vis paklausdavo ar neatsibodo gert.Gal noriu męsti gerti .Pasiūlydavo pasižiūrėt į save veidrodyje.Vieną sykį po kelių savaičių užgėrimo aš prisipažinau ,kad noriu mesti gerti ir man buvo nesvarbu kur mane nuveš.Brolis pasiūlė į AA,atsidūriau ten .Man AA padėjo
išmokti gyventi blaiviai.
Artimieji,kurių šeimos nariai turi problemų su alkoholiu gali susipažinti ,gauti žinių kaip toliau elgtis per google al-anon
Atidžiai paskaitykite praeitoje mano žinutėje parašytą maldą,tegul bus Jūsų sėkmes pradžia ,bet ji sunkiai pasiekiama reikia kantrybės,pasišventimo.
Vienintelis dalykas ką galit padėti- tai pamažu įteigti ,kad jau turi problemų su alkoholiu,sužadinti norą gyventi blaiviai.Tai reiktu daryti labai atsargiai- jokiu būdu nenurodant tiesiogiai,kad esi alkoholikas,eik gydytis ar panašiai.Manes žmona vis paklausdavo ar neatsibodo gert.Gal noriu męsti gerti .Pasiūlydavo pasižiūrėt į save veidrodyje.Vieną sykį po kelių savaičių užgėrimo aš prisipažinau ,kad noriu mesti gerti ir man buvo nesvarbu kur mane nuveš.Brolis pasiūlė į AA,atsidūriau ten .Man AA padėjo
išmokti gyventi blaiviai.
Artimieji,kurių šeimos nariai turi problemų su alkoholiu gali susipažinti ,gauti žinių kaip toliau elgtis per google al-anon
Atidžiai paskaitykite praeitoje mano žinutėje parašytą maldą,tegul bus Jūsų sėkmes pradžia ,bet ji sunkiai pasiekiama reikia kantrybės,pasišventimo.
Jau į pabaigą vasarėlė.Teko pabuvoti ne vienoje vietoje su bendraminčiais turinčiais norą męsti gerti.Daugumoje vien noro męsti gert mažoka.Reikia išsiaiškinti šios ligos priežastis,kilmę,susitaikyti su ta mintimi ,kad esi valdomas alkoholio.
Jau atšvenčiau 15 metų blaivaus gyvenimo jubiliejų.Kai pamąstau koks esu ir koks buvau...Yra skirtumas kaip juoda ir balta:)
Laukiau ilgai, niekas neberašo, gal jau viskas gerai,išmokote gyventi blaivūs? kaip sekasi?
Jau atšvenčiau 15 metų blaivaus gyvenimo jubiliejų.Kai pamąstau koks esu ir koks buvau...Yra skirtumas kaip juoda ir balta:)
Laukiau ilgai, niekas neberašo, gal jau viskas gerai,išmokote gyventi blaivūs? kaip sekasi?
Su penkioliktu gimtadieniu 
Sveiki visi:) Jau ruduo . Į pabaigą derliaus nuėmimo darbai. Laikas baigti pasiruošti žiemai.Po truputi atsiranda laisvesnio laiko prisėsti prie kompiuterio.
Norėčiau toliau pratęsti diskusijas alkoholizmo tema.Tai kam aktualu nelikite nuošalėje.Tie kas turite tiesioginių problemų rašykite asmenines žinutes, jei trukdo viešuma.
Norėčiau toliau pratęsti diskusijas alkoholizmo tema.Tai kam aktualu nelikite nuošalėje.Tie kas turite tiesioginių problemų rašykite asmenines žinutes, jei trukdo viešuma.
QUOTE(alregos @ 2011 05 19, 21:02)
ČAKAS,esi teisus ,kiekvieno saikingas naudojimas daugumoje pereina į alkoholizmą.
Anonimai nepatinka ?Yra dar kodavimai,ampulės,užkalbėjimai ,psichologine pagalba ir dar kažkokių metodų.Juk pramintu takeliu visuomet lengviau eiti.Tu pasirinkai arklių tramdymą savarankiškai -tavo valia .Linkiu sėkmės.Buk atsargus ir visuomet prisimink ,kad alkoholis yra klastinga liga.
Anonimai nepatinka ?Yra dar kodavimai,ampulės,užkalbėjimai ,psichologine pagalba ir dar kažkokių metodų.Juk pramintu takeliu visuomet lengviau eiti.Tu pasirinkai arklių tramdymą savarankiškai -tavo valia .Linkiu sėkmės.Buk atsargus ir visuomet prisimink ,kad alkoholis yra klastinga liga.
Pagal jus, kone kiekvienas žmogus, nors retkarčiais išgeriantis taurę vyno, yra alkoholikas? Tokiu atveju, visa Prancūzija, Italija, kur įprasta taurę vyno vakare išgert, yra gilioj gilioj prarajoj. Aišku, yra tokių, kurie kasdien gurkšnoja ir sustot nebegali, nors viskas lyg ir normaliai atrodo, bet tikrai ne kiekvienas tampa alkoholiku.
Aš nesakau ir negaliu tvirtint ,kad dauguma saikingai geriančių tampa alkoholikais.tik dauguma ,net išgerdami kasdien save laiko saikingai geriančiais.Nereikia žiūrėti į Italiją ar Prancūzija ,kur vynas yra geriamas po valgio ir silpni vynai. Pas mus daugumoje geriami spirituoti ir stiprūs, o valgis pamirštamas.
Ne sykį esu rašęs ,kad didžiausia problema pamatyti save,savo būseną.Sunkiausia prisipažinti sau ,kad esu alkoholikas, nors kiti jau senai mato ir pirštais rodo- jau esi priklausomas nuo alkoholio.
. Save visą laiką laikiau , kad saikingai geriu,kai smigdavau net kelis kartus per dieną.Savaitės reikėdavo atsigaut,kad galėčiau jaustis kąžkiek panašesnis į žmogų...
Ne sykį esu rašęs ,kad didžiausia problema pamatyti save,savo būseną.Sunkiausia prisipažinti sau ,kad esu alkoholikas, nors kiti jau senai mato ir pirštais rodo- jau esi priklausomas nuo alkoholio.
. Save visą laiką laikiau , kad saikingai geriu,kai smigdavau net kelis kartus per dieną.Savaitės reikėdavo atsigaut,kad galėčiau jaustis kąžkiek panašesnis į žmogų...
Sveiki. Ieškau patarimo. Šiuo metu man brangus žmogus yra alkoholikas. Kiek buvau susidūrusi ne tiesiogiai (draugių šeimos, pažįstami ir t.t.) situacija būdavo ta, kad būdavo blaivių dienų, savaičių, net mėnesių, o po to pasipildavo gėrimo maratonai. Dabar pamačiau kitokią situaciją. Žmogus geria nuolat. Ne iki samonės netekimo, (nors tikiu, kad gal būna ir taip) bet nuolat. Visuomenėje puikiai save kontruoliuoja. Dažnas net neįtartų, kad yra išgėręs, bet nuolat turi su savimi alkoholio ir gurkšnoja. Artimai jį pažįstu ne taip seniai, todėl kiek laiko tai tęsiasi, kiek pastangų dėta tai suvaldyti nežinau. Žinau, kad suvokia savo problemą, ieško išeičių, gal labiau priežasčių, buvo rebilitacijoje, tačiau grįžus situacija ta pati. Esam kelis kart apie tai šekėję. Nesišvaisto jis man kažkokiais pažadais, kad "daugiau taip nedarysiu". Aš nebandau jam zyzt, kad negertų. Puikiai pats viską supranta, žino mano nuomonę ir mano panašūs komentarai žmogų tik suerzintų, o tada aišku nusiraminimui dar papildomas gurkšnis padėtų... Kartą manęs paprašė ateinant nupirkti jam gėrimo. Jaučiausi tikrai ne kaip, bet nupirkau. Galėjau atsisakyt, bet ką tai būtų pakeitę? Būtų užtrukęs 10 min. daugiau kol pats nusipirks. Tiesiog paprašiau, kad manęs daugiau to neprašytų. Na.. nieko naujo nepaskysiu, žinau, kad jo pasaulio neišgelbėsiu. Bet noriu patarimo, kaip man elgtis šalia tokio žmogaus.
QUOTE(alregos @ 2011 10 03, 20:52)
Aš nesakau ir negaliu tvirtint ,kad dauguma saikingai geriančių tampa alkoholikais.tik dauguma ,net išgerdami kasdien save laiko saikingai geriančiais.Nereikia žiūrėti į Italiją ar Prancūzija ,kur vynas yra geriamas po valgio ir silpni vynai. Pas mus daugumoje geriami spirituoti ir stiprūs, o valgis pamirštamas.
Ne sykį esu rašęs ,kad didžiausia problema pamatyti save,savo būseną.Sunkiausia prisipažinti sau ,kad esu alkoholikas, nors kiti jau senai mato ir pirštais rodo- jau esi priklausomas nuo alkoholio.
. Save visą laiką laikiau , kad saikingai geriu,kai smigdavau net kelis kartus per dieną.Savaitės reikėdavo atsigaut,kad galėčiau jaustis kąžkiek panašesnis į žmogų...
Ne sykį esu rašęs ,kad didžiausia problema pamatyti save,savo būseną.Sunkiausia prisipažinti sau ,kad esu alkoholikas, nors kiti jau senai mato ir pirštais rodo- jau esi priklausomas nuo alkoholio.
. Save visą laiką laikiau , kad saikingai geriu,kai smigdavau net kelis kartus per dieną.Savaitės reikėdavo atsigaut,kad galėčiau jaustis kąžkiek panašesnis į žmogų...
Tada ne taip supratau jūsų praeitą žinutę. Bet nuskambėjo, lyg ir taurė vyno per savaitę (kas man atrodo saikingas gėrimas) jau reiškia, kad žmogus alkoholikas. Beje, nemanau, kad yra skirtumas tarp silpno vyno ir stipraus, skirtumas yra požiūryje: ar alkoholio reikia, be jo negalima ištvert, ar jis tiesiog tradicija, bendravimas, ritualas (Italijos ar Prancūzijos pvz).
todėl ,kad to reikia... Iš šalies jau matyt ,kad polinkis alkoholizmui jau didelis ,jau tapęs priklausomu.Dar save pradžioje valdydavau ,eidavau į darbą ir dirbau Su laiku vis daugiau išgerdavau organizmas daugiau reikalavo...
Padėti tegali tiek, tik gražiai kalbant ,padėti sužadinti norą męsti gerti.
Stirniukai,mano nuomonė - saikingai geriantis jau turi potraukį į alkoholizmą.Bet yra kita sąvoka sveikas žmogus,kuris gali išgerti ir jis neturi potraukio į alkoholizmą,kad ir po taurę vyno kasdien.Polinkis į alkoholizmą dar neišaiškintas ,ar paveldėjimas,gal jau užkoduota mūsų genuose.vienas ,kitas ir tankiau išgerdamas netampa priklausomu.Pvz.(iš asmeninių pasisakymų) ...buvau absoliutus absistentas iki 28 metų negėriau visiškai,aišku ragavęs buvau ir man tai nepatiko.Apsivedžiau ir retkarčiais pradėjau palaikyt kompaniją žmonai po taurelę kitą .prigijo ir nereikėjo net metų ,kad tapčiau alkoholiku, pradėjau vartoti viską kas dega,spirituotą...
Taip ,kad tiesa, jog alkoholis yra labai klastinga ir sunkiai prognozuojama liga...
Padėti tegali tiek, tik gražiai kalbant ,padėti sužadinti norą męsti gerti.
Stirniukai,mano nuomonė - saikingai geriantis jau turi potraukį į alkoholizmą.Bet yra kita sąvoka sveikas žmogus,kuris gali išgerti ir jis neturi potraukio į alkoholizmą,kad ir po taurę vyno kasdien.Polinkis į alkoholizmą dar neišaiškintas ,ar paveldėjimas,gal jau užkoduota mūsų genuose.vienas ,kitas ir tankiau išgerdamas netampa priklausomu.Pvz.(iš asmeninių pasisakymų) ...buvau absoliutus absistentas iki 28 metų negėriau visiškai,aišku ragavęs buvau ir man tai nepatiko.Apsivedžiau ir retkarčiais pradėjau palaikyt kompaniją žmonai po taurelę kitą .prigijo ir nereikėjo net metų ,kad tapčiau alkoholiku, pradėjau vartoti viską kas dega,spirituotą...
Taip ,kad tiesa, jog alkoholis yra labai klastinga ir sunkiai prognozuojama liga...
