norui pasidalint, kad pazadint nora skaityt mums labai padejo knygeles su raidelemis-lipdukais. nupiestas paveiksliukas, tarkim antis ir virs jo parasyta ANTIS, o apcioje vaikui reikia priklijuot raideles i tuscius langelius. tas letas procesas, kai vaikas vercia lapa iesko tinkamos raideles-lipduko, lygina su uzrasu, skaito kas jau priklijuota- mums suveike labai gerai. vaikas istisai klausia kas kur parasyta, pats bando rasyt. nors jis raides jau pries pora metu zinojo, bet tai tik ir buvo zinojimas del geros atminties, o dabar jau zingsnis kitas! tikiuosi,kad tuo neapsiribosim

. dar, pradejo piest kaip "paprastas" vaikas: peizazus, zmones, automobilius, o ne tik skalbykles

. tai ivyko ne staiga, bet ir be jokiu dideliu skatinimu ar pastangu

, zinoma, visada pagiriam.
beje, gal kas susidure su tokia problemele- kaip autistukui paaiskint zodzio 'jis' reiksme. t.y. kai apie ji kalbant sakom ne varda, o 'jis', visuomet priestarauja: as ne jis

Dar noriu paminet, kad sesute yra jo didziausia bendravimo ir zaidimu terapija

, jei ne ji - nezinau kaip iveiktu tokias bendravimo kliutis kaip aiskinimas, pasakojimas, dalijimasis ispudziais ir pan. aisku, visa tai tik su sesute kol kas, kiti vaikai vis dar O. beje, mums neuzilgo 6.