Įkraunama...
Įkraunama...

Žingsnis į priekį link įvaikinimo

QUOTE(Sunute @ 2010 09 08, 09:10)
Žinoma liksime įtėviais, tik kodėk TIK?

Jei būtų įmanoma, tikrai bendrautume su vaikų giminėmis. Kažko vengdami realios situacijos nepakeisime.

. Vaikui paaugusiam palikti vienam tvarkytis su savo praeitimi arba iš viso nesitvarkyti, o "gūžtis pačiam nuo savęs", t. y. net negalvoti apie savo biošaknis, nemanau, kad geriausia.


Tik, tai reiškia, netapsit tikrais tėvais, su kuriais jungia gražūs santykiai, dvasinis ryšys, kuriuos laikys savo šeima, pas kuriuos norės sugryžti. Liksit tik žmonės užauginę vaiką ir tiek. Kaip vienas užaugęs globotinis pasakė-aš vistiek neturiu šeimos, tai kas kad užaugino. Kiek šiuose žodžiuose tuštumos.
Aš manau, kad žmogui neužtenka, kad jį tik užaugintų ir viskas. Žmogui reikia šeimos ir toliau. Nesvarbu kad jis suaugęs ir savarankiškas. Pilnametyste niekas nesibaigia.

Kodėl neįmanoma?

Nelabai supatau kodėl jam vienam reikėtų tvarkytis, jei jis turi mamą ir tėtį? Tai, kad neiškau mamos , kad nesiekiu užmegzti santykių, tai nereiškia, kad aš nepadėsiu savo vaikui, jei tik jis norės susitikti, aš palaikysiu jį, bet pati neieškosiu.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Vistik: 08 rugsėjo 2010 - 08:50
QUOTE(Vistik @ 2010 09 08, 09:34)
Tik, tai reiškia, netapsit tikrais tėvais, su kuriais jungia gražūs santykiai, dvasinis ryšys, kuriuos laikys savo šeima, pas kuriuos norės sugryžti. Liksit tik žmonės užauginę vaiką ir tiek. Kaip vienas užaugęs globotinis pasakė-aš vistiek neturiu šeimos, tai kas kad užaugino. Kiek šiuose žodžiuose tuštumos.
Aš manau, kad žmogui neužtenka, kad jį tik užaugintų ir viskas. Žmogui reikia šeimos ir toliau. Nesvarbu kad jis suaugęs ir savarankiškas. Pilnametyste niekas nesibaigia.

Net jei bus dvasinė pilnatvė, šeimos santykiai, tėvais netapsite. Tapsite mylimais, brangiausiais žmonėmis, kurie užpildė tėvų nebuvimą.

Kodėl neįmanoma?


Nežinoma kur yra...
bendraujame su auklyte prie kurios dičkis buvo labai prisirišęs vaikų namuose


Nelabai supatau kodėl jam vienam reikėtų tvarkytis, jei jis turi mamą ir tėtį? Tai, kad neiškau mamos , kad nesiekiu užmegzti santykių, tai nereiškia, kad aš nepadėsiu savo vaikui, jei tik jis norės susitikti, aš palaikysiu jį, bet pati neieškosiu.


Ieškot, kol vaikas nenori, gal ir nėra reikalo didelio, bet jeigu NORI sociali močiutė, su kuria galima tartis dėl bendravimo ir susitarti, nori sesutės, tada problema sudėtingesnė. Kaip manote, ar rastumėt normalų paaiškinimą paaugliui, dėl ko atsisakėte. Su suaugusiomis sesutėmis vaikas neberas kontaktų (tokios paieškos labai sunkios), jei nebendraus augdamas. Ar pajėgsit suformuot gražius santykius su savo vaiku, jei iš jo atimsite jo gyvenimo dalį. Juk ir tėvų skyrybų būna atveju vaikai neatleidžia juos auginusiai motinai tėvo (kartais ir nelabai socialaus) ignoravimo (ypač jei šis norėjo bendrauti, o motina slėpė). Mūsų atveju santykiai dar sudėtingesni.

Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Sunute: 08 rugsėjo 2010 - 09:30
QUOTE(Sunute @ 2010 09 08, 08:10)
Žinoma liksime įtėviais, tik kodėk TIK? Aš nepretenduoju pakeisti biomamos. Jei būtų įmanoma, tikrai bendrautume su vaikų giminėmis. Kažko vengdami realios situacijos nepakeisime. Žinoma, gyvenimas paprastesnis nebendraujant.

drinks_cheers.gif taip, paprastesnis nebendraujant. ar jums per maža paprastumo ir aiškumo - yra šeima ir taškas? man su vaiku problemų ir taip užtenka, kad dar užsikraučiau jos ne visai stabilius giminaičius ant galvos. jie žino mano adresą. ir dėl to nesijaučiu visai rami savo namuose. patrtį bbendraujant su jos biošeima pasakojo auklėtojos. nemanau kad toks bendravimas jai būtų gerai dar kartą.
Atsakyti
QUOTE(Karusia @ 2010 09 08, 11:17)
drinks_cheers.gif taip, paprastesnis nebendraujant. ar jums per maža paprastumo ir aiškumo - yra šeima ir taškas? man su vaiku problemų ir taip užtenka, kad dar užsikraučiau jos ne visai stabilius giminaičius ant galvos. jie žino mano adresą. ir dėl to nesijaučiu visai rami savo namuose. patrtį bbendraujant su jos biošeima pasakojo auklėtojos. nemanau kad toks bendravimas jai būtų gerai dar kartą.

Ech paprastumo per maža nėr ir nelabai tikėtina...
Vat ir reikalas, kad už taško egzistuoja visas kompleksas ir santykiai su juo (dabar ar vaikui užaugus)

Kiekvienas atvejis vis kitoks...
Dar kart pabrėžiu, kad bendraujama turėtų būti (mano supratimu), jei močiutė sociali, galima sutarti įtakos vaikui klausimais. Man nepriimtinas varijantas nebandyti.
Tikrai nemanau, kad jums reikėtų bendrauti su vaiką žalojančiais giminaičiais. Galų gale tada yra ir atsakymai vaikui, dėl ko nebendravote./

Gal čia aš kažkaip nemoku užrašyt savo minčių, na stengiuosi.
Aš manau, kad privalu bendrauti su vaiko praeitimi, kiek tai nežaloja vaiko
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Sunute: 08 rugsėjo 2010 - 10:34
Sveiki,
gal zinote, kur kreiptis jei norime suzinoti kelinti ivaikintoju eileje esame? Anksciau rasiau Jurgitai Vaitkutei, bet dabar laiskai grizta.
I AZ 4u.gif Aciu!
Atsakyti
Aciu visoms uz issakytas mintis, nuomone...
Mes norejome ivaikinit vaika, taciau pasiule su nesutvarkytu statusu, tad kol kas paskirta laikina globa. Labai labai tikimes, kad viskas baigsis ivaikinimu.
Kiek teko bendrauti asmeniskai ir telefonu su vaiko mociute - pasirode normali moteris. Ji pakankamai jauna buti mociute, bet...yra kaip yra. Augina pati savo pirmokeli vaika ir dukros tris atzalas. Viso buvo keturi mazameciai vaikai. Maziausiaji atidave nes kaip pati sako - nepajegi susitvarkyti su tiek vaikuciu. Galbut ir taip, tikrai nesmerkiu...
Kur yra jos dukra, pati nezino jau keleta menesiu. Net nera tikra ar dukra informuota, kad mazasis jau ne pas ja....Taciau, kaip ji pasakojo, dukra budavo ir anksciau - tiesiog dingsta, palieka vaikus mamai priziuret, o pati atseit i parduotuve ir...savaitemis negrizta... nei vieno savo vaiko ji taip ir neauginusi, mociute globojusi visus.
Net nezinau kaip elgtis, kaip mintis deliotis, lyg ir suprantu mociute, jai irgi ne pyragai, bet velgi..o kas mus supras? Kaip ten bebutu, vis tik jinai - jos dukra, kad ir kokia bebutu. Kada nors ji gali sugristi pas mama i namus, ir tikrai negarantuoju, kad mociute(eigu mes palaikysime rysi) - nepasakys dukrai visko apie vaika. Kaip kazkuri rase, jausiuosi nesaugi savo namuose. Ne, sito as tikrai nenoriu. Nenoriu ir kad vaikas jaustusi nesaugiai. Labai pritariu kazkurios isakytoms mintims, dvi mamos, trys mociutes, ir vienas tetis. doh.gif
Visiskai rysiu su mociute galbut ir neatsisakau vis tik dar labai labai mazai laiko praejo, taciau nepakesiu jei kas savaite man skambins ir turesiu duoti ataskaitas.
Atsakyti
QUOTE(daiva8888 @ 2010 09 08, 14:05)
Aciu visoms uz issakytas mintis, nuomone...
Mes norejome ivaikinit vaika, taciau pasiule su nesutvarkytu statusu, tad kol kas paskirta laikina globa. Labai labai tikimes, kad viskas baigsis ivaikinimu.
Kiek teko bendrauti asmeniskai ir telefonu su vaiko mociute - pasirode normali moteris. Ji pakankamai jauna buti mociute, bet...yra kaip yra. Augina pati savo pirmokeli vaika ir dukros tris atzalas. Viso buvo keturi mazameciai vaikai. Maziausiaji atidave nes kaip pati sako - nepajegi susitvarkyti su tiek vaikuciu. Galbut ir taip, tikrai nesmerkiu...
Kur yra jos dukra, pati nezino jau keleta menesiu. Net nera tikra ar dukra informuota, kad mazasis jau ne pas ja....Taciau, kaip ji pasakojo, dukra budavo ir anksciau - tiesiog dingsta, palieka vaikus mamai priziuret, o pati atseit i parduotuve ir...savaitemis negrizta... nei vieno savo vaiko ji taip ir neauginusi, mociute globojusi visus.
Net nezinau kaip elgtis, kaip mintis deliotis, lyg ir suprantu mociute, jai irgi ne pyragai, bet velgi..o kas mus supras? Kaip ten bebutu, vis tik jinai - jos dukra, kad ir kokia bebutu. Kada nors ji gali sugristi pas mama i namus, ir tikrai negarantuoju, kad mociute(eigu mes palaikysime rysi) - nepasakys dukrai visko apie vaika. Kaip kazkuri rase, jausiuosi nesaugi savo namuose. Ne, sito as tikrai nenoriu. Nenoriu ir kad vaikas jaustusi nesaugiai. Labai pritariu kazkurios isakytoms mintims, dvi mamos, trys mociutes, ir vienas tetis.  doh.gif
Visiskai rysiu su mociute galbut ir neatsisakau vis tik dar labai labai mazai laiko praejo, taciau nepakesiu jei kas savaite man skambins ir turesiu duoti ataskaitas.

Pritariu. Ieškokite abiem priimtiniausio susitarimo.
Atsakyti
QUOTE(Vistik @ 2010 09 08, 08:21)
Ar tikrai? Ar jūs bendraujate su vaikų giminėmis, šiandien?
Mindudo, o jūs nebijote, kad sakykim per savo visus ieškojimus mamos, norėjimo palaikyti ryšį, pagaliau apie savo isivaizduojamą ir susikurtą  gražų jūsų dukros ir jos bio mamos bendravimą, jūs prarasit ryšį su savo dukra, tiesiog jis taip ir nesusiformuos kaip normalioje šeimoje tarp tėvų ir vaikų, kad jūs jam teliksit tik įtėviai, kad jis taip ir nepajaus kas yra šeima. Besiblaškydamas tarp jūsų ir biomamos. Na užaugs vaikas, bet ryšio nebus.
Na jūs surasit tą mamą, nuo mažumės bendrausit, o vaikas augs pasimetęs, jūs lyg tėvai, lyg ir ne, yra mama, ji vėlgi su savo nuomone, neaišku kokia, žalos vaikui lyg ir nedaro, bet va vaikas tai prie jos minčių linksta, o jums su juo kasdien bendraut ir gyvent reikia, o jis , tas vaikas , pasimetęs, kiti vaikai mamą ir tėtį turi, šeima tai vadinasi, o jis va tai turi tų mamų dvi, paskui dar tėčių keli yra, kiekvienas savo kalba.
Aš nematau egoizmo tame, kad vaikui sukuriama stabili aplinka. Jam apšilti reikia, jam save atrasti toje šeimoje reikia, jam ryšį reikia surasti su kol kas jam svetimais žmonėmis, tam reikia daug metų, sakau iš patirties, viskas nusistovi per kokius 2-3 m., ir tai labai trapu.
Įdomiausia, man tai kaip jūs isivaizduojate ateitį, na gerai, bendrauja su mažiuku ta mama, vaikas didesnis, mama gal ir susigrąžint norėtų, tas vaikas pas ją veržiasi, nors jūs matote,kad na blogu keliu eina, bet jis neklauso, jis klauso tik jos, ką darysit, nutrauksit bendravimą, ar atiduosit vaiką mamai, kad ir į landynę. Kaip elgsitės tada, kai bendravimas kenks, bet jūs gi šitiek dėl jo kovojote, šitiek tos mamos ieškojote, pagaliau jau net ne jūsų valioje bus jį nutraukti, vaikas per didelis? O jei nebutumete ieškojęs mamos, vaikas būtų užaugęs ir subrendęs stabilioje šeimos aplinkoje, žinodamas kad įvaikintas, bet be jokių abejotinos vertės pasimatymų. Pagaliau ar jūs nemanote, kad vaikui reikia išlaukti savo laiką, kai jis norės pamatyti tą savo šeimą, kai jis norės, o ne jūs.

Nebijau, nes mes jau esame šeima - Ji mūsų dukrytė, o mes jos tėvai. Taip ir gimimo liūdijime užrašyta. Bet tai visai netrukdo turėti dviejų mamų, dviejų tėčių: Tėvai kurie pradėjo, pagimdė ir tėvai kurie augino ir rūpinosi.
Juk gan dažnai būna, kad tėvai išsiskiria ir sukuria naujas šeimas ir kartu bendrauja, augina savo vaikus ir nebūna jokio konflikto - pasidalina savo pareigomis, jausmais... Tačiau jei atsiranda konfliktas, viskas turėtų būti sprendžiama vaiko labui ir visada yra priemonės tam išspręsti.
Kokiu keliu vaikas eina priklauso tiesiogiai nuo mūsų pačių. Daugiausia lemia santykiai su vaiku, jo auklėjimas, kartu praleistas laikas, meilė jam. Vaikas jaučia, kada yra mylimas ir nekeis to ką turi brangaus ir stabilaus į tai ko nežino ir nepažįsta... Jei jau vaikas nori kažką keisti, vadinasi esame mes kalti, nes Jis nesijaučia šeimoje saugus ir mylimas. Tad vaikas blogu keliu gali nueiti ir būdamas mūsų šeimoje. Galbūt toje landynėje jis rastų geresnį kelią, nes ten atrastų tikrą meilę ir rūpestį, kurios trūko įtėvių šeimoje... Todėl neturėtume mes bijoti prarasti to ką turime, bet turime savo elgesiu ir jausmais kurti vaikui pilnavertį ir gražų gyvenimą, kuriame jis pats norėtų gyventi ir į nieką nekeisti...
P.s.
Tai galioja ir sutuoktiniams: kai abu stengiasi dėl vienas kito laimės, šeimoje būna santarvė, meilė ir pilnatvė. Svarbu pirma pagalvoti apie mylimus žmones, o tik po to apie save... O tai ką duodi, sugrįžta šimteriopai...
Atsakyti
QUOTE(daiva8888 @ 2010 09 08, 14:05)
Aciu visoms uz issakytas mintis, nuomone...
Mes norejome ivaikinit vaika, taciau pasiule su nesutvarkytu statusu, tad kol kas paskirta laikina globa. Labai labai tikimes, kad viskas baigsis ivaikinimu.
Kiek teko bendrauti asmeniskai ir telefonu su vaiko mociute - pasirode normali moteris. Ji pakankamai jauna buti mociute, bet...yra kaip yra. Augina pati savo pirmokeli vaika ir dukros tris atzalas. Viso buvo keturi mazameciai vaikai. Maziausiaji atidave nes kaip pati sako - nepajegi susitvarkyti su tiek vaikuciu. Galbut ir taip, tikrai nesmerkiu...
Kur yra jos dukra, pati nezino jau keleta menesiu. Net nera tikra ar dukra informuota, kad mazasis jau ne pas ja....Taciau, kaip ji pasakojo, dukra budavo ir anksciau - tiesiog dingsta, palieka vaikus mamai priziuret, o pati atseit i parduotuve ir...savaitemis negrizta... nei vieno savo vaiko ji taip ir neauginusi, mociute globojusi visus.
Net nezinau kaip elgtis, kaip mintis deliotis, lyg ir suprantu mociute, jai irgi ne pyragai, bet velgi..o kas mus supras? Kaip ten bebutu, vis tik jinai - jos dukra, kad ir kokia bebutu. Kada nors ji gali sugristi pas mama i namus, ir tikrai negarantuoju, kad mociute(eigu mes palaikysime rysi) - nepasakys dukrai visko apie vaika. Kaip kazkuri rase, jausiuosi nesaugi savo namuose. Ne, sito as tikrai nenoriu. Nenoriu ir kad vaikas jaustusi nesaugiai. Labai pritariu kazkurios isakytoms mintims, dvi mamos, trys mociutes, ir vienas tetis.  doh.gif
Visiskai rysiu su mociute galbut ir neatsisakau vis tik dar labai labai mazai laiko praejo, taciau nepakesiu jei kas savaite man skambins ir turesiu duoti ataskaitas.

Jūsų baimės nepagrįstos. Vaikai greitai prisiriša prie mylinčių nuolat šalia esančių žmonių. Tarp jūsų formuojasi ryšys, kurio taip lengvai niekas nesugriaus. Be to vaiko močiutė atsisakė savo valia, tad ji ir nepretenduoja į Jūsų vietą. Bet daugelis močiučių rūpinasi anūkėliais, lepina juos, o tėvai nustato ribas kiek leisti bendrauti, kiek leisti dalyvauti auklėjime, nes Jie yra vaiko tėvai ir atsako už vaiko vystymąsi. Tačiau visai neleisti matytis su seneliais manau nėra gerai, nes Jų pagalbos kartais irgi prisireikia... Šiuo atveju močiutė nėra nei jūsų nei vyro mama, tačiau yra artima jūsų vaikui, tad jei nedrausite matytis su vaiku savo tėvais, manau, kad nevertėtų to daryti ir su biomočiute. O kiek to ryšio palaikysite, kokia forma, manau yra jūsų bendro sutarimo reikalas. Jei nepatinka, kad skambinėja, pasakykite, bet tada paskambinkite patys, kai to norėsite...
O dėl mamos bijoti visai nereikia, nes Ji svetimas žmogus. Mama - tai tik vardas. Panašiai kaip mūsų mazgė, kai buvo dar mažesnė visus vadindavo mamom arba tėčiais (nes dar nelabai žinojo daugiau žodžių), bet kai kas bandydavo paimti, susigūšdavo pas mamą glėbyje... Tad kai baigsis įvaikinimo procesas, jūs būsite pilnaverčiai tėvai ir bijoti biomamos, kuri išmėtė visus savo vaikus, neverta, nes jausmai ir įstatymai bus Jūsų pusėje...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mindudo: 10 rugsėjo 2010 - 09:54
Mindudo
ar kai vaikinotės,keitėt vaikelio vardą,pavardę?
Atsakyti
QUOTE(Skiautelė @ 2010 09 10, 10:59)
Mindudo
ar kai vaikinotės,keitėt vaikelio vardą,pavardę?

Pavardę, bet išsaugojom visų senų doumentų kopijas ir sudėjome į dukrytės albumą... Tai tarsi buvo atėjimo į mūsų šeimą žingsnis. Vardas suteiktas mamos mums patiko ir jį palikome. Būtume keitę jei tik būtų koks labai jau schmoll.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mindudo: 10 rugsėjo 2010 - 10:07
Bet ar vis tik turite atsakymą vaikui, kuris jau suaugęs ir ir ieškodamas savo šaknų paklaus: negi manimi nesidomėjo, negi manęs neieškojo?

Ką jam sąžiningai atsakysite?
Atsakyti