Žingsnis į priekį link įvaikinimo

Mūsiškė jau dažnai klausia,kodėl motina taip ilgai neaplanko(tėvo nepasigenda) . Sakau,kad gal serga,ar pinigų autobusui neturi...
Bet sakydama kad jie vis tiek ją myli vis dažniau ėmiau galvot,ar neprisidarysiu sau bėdos

[quote=Vistik,2010 09 08, 08:34]
Tik, tai reiškia, netapsit tikrais tėvais, su kuriais jungia gražūs santykiai, dvasinis ryšys, kuriuos laikys savo šeima, pas kuriuos norės sugryžti. Liksit tik žmonės užauginę vaiką ir tiek. Kaip vienas užaugęs globotinis pasakė-aš vistiek neturiu šeimos, tai kas kad užaugino. Kiek šiuose žodžiuose tuštumos.
Aš manau, kad žmogui neužtenka, kad jį tik užaugintų ir viskas. Žmogui reikia šeimos ir toliau. Nesvarbu kad jis suaugęs ir savarankiškas. Pilnametyste niekas nesibaigia.

Nepatikėsi, bet nuo pačio užauginto globotinio io taip pat labai daug priklauso turės jis šeimą ar ne, tai yra pasiims, įeis ar jam reiks grūste tai įgrūsti ar ant auksinės lėkštutės atnešti. Nuo labai ankstyvo amžiaus reikia formuoti atsakomybę ir už savo veiksmus, tai yra kaip liaudis sako- kaip šauksi taip ir atsilieps, tai jeigu globojamas žmogus šūkauja velniai žino ką, tai kuom jam atliepti- turbūt velniai žino kuo.

Dar, aišku ,meškos paslaugą daro visokie patarėjai ir komentatoriai- ne mama ir ne mama ir panašiai. Jei jie netaps tikrais tėvais - bus superiniai įtėviai ir tas gražus dvasinis ryšys priklausys ne tik nuo jų. Kai aš apsiprendžiau būti gera globėja o ne vaidinti mamą- gaunasi superinis rezultatas kuris mane jau ir pačią kartais glumina šiai dienai.

ANDRO
neapsimetinėjau mama,bet jaučiu tookį grįžtamąjį ryšį
neanalizuojam mes mama- ne mama.Aš ESU mama.Ir joks popierėlis nepriverstų/neišmokytų mylėt labiau.Ji yra mano vaikas.Aš-jos mama.Bet mes žinom,kad kažkur yra motina-moteris,kuri ją pagimdė.Kai Pupa klausia,aš atsakau.Gal ne visai teisybę...
Svarbu,kad aplinkiniai to statuso neeskaluotų,o man visai nesvarbu,aš turiu nuostabią dukrą ir man gerai

Aš taip pat turiu šaunų trečią sūnų, jaučiu pakankamą grįžtamąjį ryšį ir kai pakutena klausimas " kam man to reikėjo", kažkaip pasidaro aišku kad reikėjo o tikras atsakymas bus vėliau. Nes būtent ant šito vaiko labai ryškiai viskas matosi- pažanga jo motyvacija viskam ką gauna tad yra prasmės duoti....

Jetau, tai aš ir atsakysiu sąžiningai, kad mastau, kad tie susitikimai nėra vaikui labai naudingi, pagaliau dar kokia pas kiekvieną situacija yra. Kad saugojau ją, kad nenorėjau jaudinti, kad tas ,,ieškojo mama'' nėra kažkas labai gražu, kaip galime išsivaizduoti, na ieškojo, pamatė, vėl dingo 5 m, ar naudinga, paskui vėl ieškos, kai sąžinė prabus? Pavyzdžiui prieš metus pareiškė norą mano Fėjos mama pamatyti ją, prašyme skambėjo- aš turiu teisę, kažkaip va apie savo pareigas ji netyčia pamiršo (nepaklausė kaip gyvena,kaip sekasi, ar gali pasimatyti, ar jos netraumuos, gal ko reikia), mes tuo metu pamažu jau buvom pradėję ramų gyvenimą, jau tas sunkus periodas praėjo, mergaitė jau buvo rami, savimi pasitikinti, svarbiausia kalba jos ėjo į gerą pusę, ir aš nesutikau su pasimatymu, nežinau kažkaip nuojauta buvo, kad nereikia, nenaudinga, neleidau,kad tai laikinas ir nerimtas tas noras, taigi daugiau jokio noro ji nerodė, o paskui dar antrą dukrą paliko, dabar ji vaikų namuose. Taigi ar gerai padariau, kad neleidau tada, nesugrūdau visokios informacijos tada dukrai,kad eisim kažkokios mamos, kurios ji neatsimena pamatyti, nes aklai vesti vaiko, jam nepaaiškinus aš tikrai nevesiu, vaikas ne daiktas, kad atvesiu ir pažiūrėkit kas norit.

Pagaliau ką reiškia ar domėjosi, ar ieškojo? Ar vienkartinis prašymas, kad noriu pamatyti, reiškia ,,domėjosi'' ir ,,ieškojo''? Ar ,mano atvėju, antrą dukrą palikusi mama ( juk turėjo ką auginti, kuo rūpintis, jei motinystė rūpi jai) tikrai yra tokia , kuriai rimtai rūpi jo vaikas augantis pas globėjus? Jei tai tik vienkartinis sąžinės nuraminimas tai mums netinka, mes į viską rimčiau žiūrim. Vaikas ne žaislas.

gavom paiulyma ir mes... kazkaip greitai...
labai keista kad aiskiai rasem kad norim mergaites - o pasiule berniuka. Nieko nesuprantu. Net nezianu ka daryti - pasimete.
is kur galima daugiau suzinoti apie vaikucio sveikata? raso kad sveikas, sekamas del igimto sifilio. augo pas globeja. savo seimoje neauges.

patarkit

Taip daznai buna, kad nori mergaites, pasiulo berniuka. Paskaicius internete nelinksmas daiktas atrodo tas igimtas sifilis, bet lygiai taip pat vaikutis gali buti ir visiskai sveikas. As jusu vietoj susitikciau su vaikuciu, gal vien po susitikimo viskas bus daug aiskiau. Siaip vertetu pasneketi su patyrusiais gydytojais, ar stebint vaika galima uzbegti uz akiu galimoms problemoms. Gal paskambinkit i koki centra kur gydomas sifilis - pvz. Dermatovenerologijos centra prie Vilniaus Santariskiu kliniku Moletu plente, gal butu galima su kuria nors gydytoja susitikti ir pakalbeti.

O kiek metu vaikui? Issiaskinkite kokie daryti tyrimai, nuvaziuokite su globeja, pas gidanti gydytoja. Vaikas is Jusu miesto? Tada zymiai greiciau galima viska suzinoti.
Svarbu kad butu daryti tyrimai sifiliu patvirtinimui TPHA(persirgtas), RPR(jeigu dabar serga). Del pasekmiu pakalbekite. O gal nieko rimto? Juk kiek zmoniu sirgo sifiliu bet issigyde .

mes atsisakeme berniuko, pasiliekam laukti mergaites. gal perdaug buvom tikri kad mergaite mums labiau tiks, ir mes jai aisku...

Kazkaip nesmagu....

Visiskai jus suprantu - mums buvo tas pats, labai laukem mergaites, isvaziavom atostogu ir skambutis - mazutis berniukas. Irgi jautemes nei siaip nei taip, dar ir nesitikejom, kad pasiulys toki maziuka, bet kadangi neisejo skubiai vaziuoti namo jo pamatyti, viskas issiprende savaime ir jis tapo kitos seimos vaikeliu. O mes sulaukem savo mergaites. Sulauksit ir jus savo dukreles, o veliau gal ir sunelio

Aš tai nesistebiu, Andro. Bet kaip kiekvienu atveju man džiugu ir kyla toks įstabus džiaugsmo pojūtis.

Kai susitaikai - tuomet ateina ramybė. kai priimi antros pagal eilę poziciją - ji irgi ateina... Ji ateina tada, kai pati nurimsti ir nustoji kovot su vėjo malūnais.

Kai ramybė ateina tau - ji ateina ir tavo vaikui.

Ar pas mane pačią tai vyksta? Manau, kad taip. Tik tai - labai lėtas procesas. Labai individualus. Labai sunku jį pastebėti. Bet viskas yra jaučiama.

Labai džiaugiuos tuo, kad apsisprendei būti gera globėja ir tiesiog būti šalia vaiko, kuriam esi labai reikalinga.

Mes laukem berniuko, ir turbut jeigu pasiulytu mergaite irgi atsisakytum...
Dabar toks jausmas kai lauki teismo, kad kiekviena diena taip ilgai tesiasi, kad tu negali pasiimti ta vaika su savimi. O dienos eina...Jau menuo praejo nuo pareiskimo pridavimo i teisma, zinau kad visos isvados jau gautos, tai kada gi pagaliau ta data paskirs?
Siandien sapnavau kad jisai jau pas mus namuose...