QUOTE(=== @ 2010 12 04, 14:26)
juk daug lengviau, kai vaikas nebijo žmonių, nerėkia jums įsikibęs į sijoną ar panašiai.
Jos nuomone, vaikas taip elgiasi todėl, kad būtent jaučiasi saugiai, todėl be jokios baimės tyrinėja aplinką ir žmones ir nebijo iš savo akiračio trumpam paleisti tėvų
yra būtent sunkiau, nes vaikas net minioje lengvai eina su svetimu žmogumi. Skiautelė tikrai teisi - 3 metų vaikas, augęs normalioje aplinkoje, tikrai neina su svetimu, pirmąkart matomu žmogumi, kiek esu sutikusi šeimoje augusių vaikų, tokio amžiaus - drovisi, bijo.
ar gali saugiai jaustis vaikas, trečią savaitę gyvendamas iki tol nematytoje aplinkoje, su iki tol matytais kelis kartais žmonėmis?
Apie atpratinimą - tiesiog imi ir nusineši. be kalbų ir pasiaiškinimų. man tai dar problema buvo, kad visi siūlė vaikui saldainius. vėlgi - nežinia kur buvusius ir pan. juolab, kad vaikas alerguoja jiems. vat paimi ir paaiškini, kad mes iš svetimų - saldainių neimam. juodžiausias jumoras buvo, kai tai mano 'kūdytei" (veidas irgi liesas), pasišiaušusiai (kol atsiauginom liaunus plaukelius) pašaliniai siūlydavo pinigų. ypač ligoninėje
pasibaigė noras eiti pas svetimus, kai ji tiesiog išsigando girto dėdulės, kuris pažadėjo ją, užsiožiavusią, nusinešti namo

po šiai dienai bijo girtų.
Apie ribas. iš pradžių norisi palepinti vaiką, perlepinti, daugiau leisti, nes vargšas to neturėjo, to nematė, to nepatyrė... bet čia gal aš apie save?
nors. kai parsivežiau, daug buvo derinimosi prie jos, jos lepinimo, NEdraudimo - vien dėl gerų santykių kūrimo. Tarkime, globos namuose rekomendavo nekeisti dienotvarkės, kai pradėjom eiti į darželį - irgi, savaitgaliais išlaikyti panašią. mums problema - pietų miegas. Atlaikiau lygiai tris kartus

Paskui pamąsčiau, kad gal nepervargs, dvi dienas nepamiegojusi, bet gal geriau taip nepyksim. ir pamiega. natūraliai - rytais

Toks įspūdis, kad vaikas geriau jaučasi, kai jos dienotvarkė - pagal jos laikrodį