Žingsnis į priekį link įvaikinimo

#565
QUOTE(alfija @ 2011 02 10, 10:34)
žinau tikrai, kad su melu toli nenukeliaus biggrin.gif . Kaip ten bebūtų aš šiokia tokia gydytoja, kad galėčiau pasakyti jo 22 žmogui tokių baisių diagnozių niekas nesako, iki nevaisinumo diagnozės reik dar paeit, kad tai jau būtų verdiktas, žinau kad net vių kitų vidaus organų sutrikimus bando taisyti, žodžiu žinau daug. Ir dar žinau, kad tik dėl diagnozės kokia ji bebūtų- vaikų nei globoti nei įsivaikinti griežtai negalima.  smile.gif
Papildyta:
atstokit nuo manęs, gerai?

šiokia tokia gydytoja, dar ir jaunesnėms merginoms nustato nevaisingumą .Pav. Ternerio sindromas . Atstoju, daugiau nė žodžio....
Atsakyti
#566
QUOTE(Gytukė @ 2011 02 10, 10:49)
šiokia tokia gydytoja, dar ir jaunesnėms merginoms nustato nevaisingumą .Pav. Ternerio sindromas . Atstoju, daugiau nė žodžio....


aha. nėra taip, kad visos jos nevaisinos, bet turint šitą sindromą - geriau jau jokių vaikų smile.gif
Atsakyti
#567
Noriu pasidalint su mylimvaikus.
mano asmenine nuomone, jums dar per anksti įsivaikinti. Užjaučiu, jei negalite turėti savo vaikų. Ir mums taip nutiko. Bet būtinai reikia laiko išgyventi tą skausmą, iki dugno. Mums tas užtruko, nei daug nei mažai smile.gif 15 metų. Matyt taip reikėjo, gal jums kitaip. Sakau, kad reikia išgyventi, nes tai subrandina kitam žingsniui. Nes patikėkit, auginti pažeistą vaikutį (o jie visi vienaip ar kitaip pažeisti) yra labai labai labai sunku. Aš galvojau, kad esu tam pasiruošus, bet toli gražu nesitikėjau, kad bus taip sunku. Tik po mėnesio pirmą kartą pats apsikabino, po trijų mėnesių jau antrą, trečią kartą. Čia nebus taip, kaip norite: jis neduos jums meilės, o duoti turėsite jūs, ir labai daug, nors jis jus gali visaip vadinti, klykti, mušti, neprisileisti ir t.t. Taigi, jei nesate išgyvenę savo netekties, geriau to nebandyti, nes ne jis jus turi guosti. Tiesiog galite palūžti.
Atsakyti
#568
QUOTE(rutikė @ 2011 02 10, 09:57)
Noriu pasidalint su mylimvaikus.
mano asmenine nuomone, jums dar per anksti įsivaikinti. Užjaučiu, jei negalite turėti savo vaikų. Ir mums taip nutiko. Bet būtinai reikia laiko išgyventi tą skausmą, iki dugno. Mums tas užtruko, nei daug nei mažai smile.gif 15 metų. Matyt taip reikėjo, gal jums kitaip. Sakau, kad reikia išgyventi, nes tai subrandina kitam žingsniui. Nes patikėkit, auginti pažeistą vaikutį (o jie visi vienaip ar kitaip pažeisti) yra labai labai labai sunku. Aš galvojau, kad esu tam pasiruošus, bet toli gražu nesitikėjau, kad bus taip sunku. Tik po mėnesio pirmą kartą pats apsikabino, po trijų mėnesių jau antrą, trečią kartą. Čia nebus taip, kaip norite: jis neduos jums meilės, o duoti turėsite jūs, ir labai daug, nors jis jus gali visaip vadinti, klykti, mušti, neprisileisti ir t.t. Taigi, jei nesate išgyvenę savo netekties, geriau to nebandyti, nes ne jis jus turi guosti. Tiesiog galite palūžti.

taip taip drinks_cheers.gif ir, myliuvaikus, dar daug visko (tiesiog neapsimoka rašyt, nes dar negalite suprasti). Jei taip atsitiks, kad įvaikinsite vaikutį, stiprybės. Yra tikimybė, kad tai Jus labai subrandins, bet jei palūšite...pagalvokit apie tai, ką tektų išgyventi mažyliui.
Vienas tik geras reikalas Jūsų atveju, kad jaunystėje daugiau energijos ir sveikatos.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Sunute: 10 vasario 2011 - 10:33
#569
del nevaisingumo manau kiekvienas tai isgyvena skausmingai , bet kas gali pasakyti kada tokia seima jau yra pasiruosusi isivaikinti vaikeli....tokia seima manau po gydytojo diagnozes iskart nepuola vaikintis vaikelio nes ta netektis isgyvenama pradzioje neigimu,paskiau saves kaltinimu pripazinimu ir priezasties ieskojimu ir gydimu, tik tada suvokusi jog praejo jau penkeri metai ir rezultato jokio priima toki sprendima kad seima kuria sudaro 2 zmogeliukai nieko verta, kad meile duodama vieno kitam butu galima dalinti ir i dar kelias dalis...taigi ar galima tiketis kad vaikas uzpildys tas spragas manau galima tik susivokus kad pirmoji pagalba bus teikiama butent vaikui ir tik tada po nieks nezino kiek laiko ji gris tau...
Atsakyti
#570
QUOTE(Marlyn @ 2011 02 10, 11:35)
del nevaisingumo manau kiekvienas tai isgyvena skausmingai , bet kas gali pasakyti kada tokia seima jau yra pasiruosusi isivaikinti vaikeli....tokia seima manau po gydytojo diagnozes iskart nepuola vaikintis vaikelio nes ta netektis isgyvenama pradzioje neigimu,paskiau saves kaltinimu pripazinimu ir priezasties ieskojimu ir gydimu, tik tada suvokusi jog praejo jau penkeri metai ir rezultato jokio priima toki sprendima kad seima kuria sudaro 2 zmogeliukai nieko verta, kad meile duodama vieno kitam butu galima dalinti ir i dar kelias dalis...taigi ar galima tiketis kad vaikas uzpildys tas spragas manau galima tik susivokus kad pirmoji pagalba bus teikiama butent vaikui ir tik tada po nieks nezino kiek laiko ji gris tau...


apie ką aš ir sakau, kad tokiam amžiuje nevaisingumo diagnozės nėra. Jos nėra. Jos nepriima ir su ja niekas nesusitaiko. O tol kol nesusitaiko- tol nėra.
Atsakyti
#571
QUOTE(Germinė @ 2011 02 07, 23:18)
Atsiprašau,jei klystu,bet jei juokaujat,tai čia tikrai ne ta tema

Būtent tai ir bandžiau pasakyti iš kart po 'mylimvaikus' žinutės.Kadangi globėjų temoj rašė,kad jiems abiems po 22metus,prisiregistravo SM prieš pusvalandį,bet rašo,kad jau seniai skaito mūsų temas...Kažkaip man labai paaugliškai viskas pasirodė.Netikra.Nepatikėjau
Kad pora pajustų trečio šeimos nario trūkumą,turi praeiti ne vieni metai.Mums reikėjo beveik dešimties,nors auginome du mano biologinius vaikus.O čia-vos pilnametystės sulaukę žmones.Kiek metų jie gali būti vedę?Ar turi būstą?Specialybę?Darbą?
Atsakyti
#572
QUOTE(Marlyn @ 2011 02 10, 10:35)
del nevaisingumo manau kiekvienas tai isgyvena skausmingai , bet kas gali pasakyti kada tokia seima jau yra pasiruosusi isivaikinti vaikeli....tokia seima manau po gydytojo diagnozes iskart nepuola vaikintis vaikelio nes ta netektis isgyvenama pradzioje neigimu,paskiau saves kaltinimu pripazinimu ir priezasties ieskojimu ir gydimu, tik tada suvokusi jog praejo jau penkeri metai ir rezultato jokio priima toki sprendima kad seima kuria sudaro 2 zmogeliukai nieko verta, kad meile duodama vieno kitam butu galima dalinti ir i dar kelias dalis...taigi ar galima tiketis kad vaikas uzpildys tas spragas manau galima tik susivokus kad pirmoji pagalba bus teikiama butent vaikui ir tik tada po nieks nezino kiek laiko ji gris tau...

kokie 5 metai? pagal rašiusiąją - abu praktiškai - paaugliai... koks krūvis vaikui - gydyti suaugusiųjų traumas, jeigu tokios yra...
o panašiau, kad rašo šiaip paauglė, išsigandusi ko nors.. kokios nors diagnozuotos ligos. kokio nors paaiškinimo iš vaikino pusės. alia nenaudokim prezervatyvų. arba panašiai.
net biologiniam vaikui reikia subręsti. o čia - traumuotas...
Atsakyti
#573
QUOTE(alfija @ 2011 02 10, 12:44)
apie ką aš ir sakau, kad tokiam amžiuje nevaisingumo diagnozės nėra. Jos nėra. Jos nepriima ir su ja niekas nesusitaiko. O tol kol nesusitaiko- tol nėra.

na apie tai gali spresti tik ta seima kuri tai isgyveno, manau kad susitaikyti su tuo gal ir niekada nepavyks ...tik va kokioje padetyje atsiduria nevaisingos seimos kurios suvokia atejus laikui susilaukti palikuoniu. Savu susilaukti pasirodo negali, kreipiasi pagalbos, cia siaubingai dideles proceduru kainos jiems stoja siena, valstybe gydymo nefinansuoja , ir sulauki atsakymo "pilni vaiku namai beglobiu vaiku", tada eina seima ivaikinimo keliu kur sulaukia atsakymo "nevaisingumas nepriezastis isivaikinti" jus tam nepasiruose o gal ir niekada nebusite, kas turi teise spresti kada bus...reziume taip jau susikloste kad jums nelemta isgirsti zodzio mama ...kad nesedesite naktimis prie karsciuojancio vaikelio, kad neguosi savo mergytes kai berniukas sudauzys jai sirdi...nes kaskas nusprende kad jus tam niekada nebusite pasiruose...

kalbu nebutent apie Mylimvaikus kalbu apie nevaisingas seimas kurios subrendusios seimos pagausejimui ir net jau "per.."
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Marlyn: 10 vasario 2011 - 11:08
#574
Marlyn,netiesa,kad kažkas nusprendžia ir viskas.Kas turi tvirtą nusistatymą,tas siekia,kol pasiekia.O jei dėl kokios išvados iš kart nuleido rankas-gal ir gerai,nes jei nuleis rankas augindami vaiką?Jei ims ir nuspręs,kad neverta dėti pastangų,nes jiems papuolė vaikas su blogais genais?
Kursuose socialinė pasakojo apie atmestą vienos moters kandidatūrą po vizito į jos namus:diena,bet užtrauktos portjeros,visur prieblanda.Prie mirusios mamos nuotraukos dega žvakė.Moteriškė šneka lėtai,be emocijų.Tik paklausta apie žvakę pradeda graudintis-labai ilgisi mamos,jai liūdna vienai.Dėl to ir nori vaikelio.Socialinė pareiškia užuojautą ir atsargiai teiraujasi apie tragišką netektį.Pasirodo,mamelė mirus prieš gerą desėtką metų...
Taip išeina,kad vaikas reikalingas pabandyti užkamšyti spragas,atsiradusias po mamos mirties?O kaip su jo emocinėm spragom?Ką jam duotų moteriškė,užšalusi amžinam gedėjime?
Atsakyti
#575
QUOTE(Marlyn @ 2011 02 10, 11:04)
jus tam nepasiruose o gal ir niekada nebusite, kas turi teise spresti kada bus...reziume taip jau susikloste kad jums nelemta isgirsti zodzio mama ...kad  nesedesite naktimis prie karsciuojancio vaikelio, kad neguosi savo mergytes kai berniukas sudauzys jai sirdi...nes kaskas nusprende kad jus tam niekada nebusite pasiruose...

kalbu  nebutent apie Mylimvaikus kalbu apie nevaisingas seimas kurios subrendusios seimos pagausejimui ir net jau "per.."

Marlyn, kaip manai, aš šiame skyriuje nėra nei vienos šeimos, kuri negalėjo susilaukti biologinių vaikų? visoms iš karto užkirstas kelias? juk taip nėra schmoll.gif tačiau įvaikinimui reikia subręsti - ir emociškai, išgedėti savo gedulą, ir pasirengti duoti. o čia - labai jauni žmonės. apsisvajoję, o tai tas pats, kas apsvaigę. mažumą.

Germinė - mano pažįstama buvo įsisvajojusi apie 'gerą, ramią mergaitę, va, pasėdėtų kartu vakarais"... jai link 50. pamačiusi Braškę, kuri, kaip paaiškinau, savo grupėje buvo ramiausias vaikas, biški fantazija atšoko... nežinau kaip kiti vaikai elgtųsi kitoje aplinkoje, bet darželio grupėje braškė - viena judriausių ir energingiausių.........
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Karusia: 10 vasario 2011 - 11:27
#576
QUOTE(Marlyn @ 2011 02 10, 12:04)
na apie tai gali spresti tik ta seima kuri tai isgyveno, manau kad susitaikyti su tuo gal ir niekada nepavyks ...tik va kokioje padetyje atsiduria nevaisingos seimos kurios suvokia atejus laikui susilaukti palikuoniu. Savu susilaukti pasirodo negali, kreipiasi pagalbos, cia siaubingai dideles proceduru kainos jiems stoja siena, valstybe gydymo nefinansuoja , ir sulauki atsakymo "pilni vaiku namai beglobiu vaiku", tada eina seima ivaikinimo keliu kur sulaukia atsakymo "nevaisingumas nepriezastis isivaikinti" jus tam nepasiruose o gal ir niekada nebusite, kas turi teise spresti kada bus...reziume taip jau susikloste kad jums nelemta isgirsti zodzio mama ...kad  nesedesite naktimis prie karsciuojancio vaikelio, kad neguosi savo mergytes kai berniukas sudauzys jai sirdi...nes kaskas nusprende kad jus tam niekada nebusite pasiruose...

kalbu  nebutent apie Mylimvaikus kalbu apie nevaisingas seimas kurios subrendusios seimos pagausejimui ir net jau "per.."


Marlyn, kaip čia dabar taip kad neįsiskaudintumėt smile.gif . visiškai ne taip viskas vyksta einant iki įsivaikinimo. Pirmiausia eina labai ilgas kelias diagnozės priėmimo, net jei ir neturi pinigų gydymuisi, vis viena praeina tas ilgas laikotarpis, kaip ir tos kuri gydosi. Po to seka gedėjimo laikotarpis- toks tarsi palaidotų vaikų, vilčių, arba kitaip sakant savęs priėmimas tokio koks esi. Ir jei tai visa pasiseka praeiti- tik tada nevaisingos poros įsivaikina sėkmingai bet kokį vaiką( su bet kokiom problemom) ir amžius dažnai nebūna- naujagimis.
Daug dažniau vaikus įsivaikina vaisingos poros, nes jiems yra daug mažiau vidinių barjerų.

O šiaip, tai yra labai labai gerai, kad kažkas nuspręndžia, gali blaiviai įvertinti, kad pora nepasiruošus įvaikinimui ir atsako jam. Pirma tai išelbėja bent tris žmones nuo klaidos, antra- duoda šansą augti ir tobulėti, bręsti ir niekas nedraudžia dar ir dar kartą pabandyti smile.gif
Atsakyti