Na, skaiciau ilgai (ir gal net kartais nuobodziai
). Ale iki galo perskaiciau, nes norejau ir savo "rtigrasi" ikisti
Del vyro ir moters draugystes. Galiu drasiai teigti, kad tokia BUNA. Kai dar buvau studencioke ir pradejau dirbti, susibiciuliavau su vienu kolega, kuris irgi ta pacia diena, kaip ir as, buvo priimtas i darba. Mus daug kas siejo: dirbom ta pati darba, buvom naujokai kolektyve, tai tiesiog nesamoningai daug laiko praleisdavom kartu tiek darbe, tike po jo (eidavom papietauti, o paskui po darbo kokio alus ikalti darbiniam stresui nuimti
) ir siaip daug ir visokiom temom bendravom. Antruju pusiu situacija irgi buvo panasi: as pykausi su savo draugu, jis itarinejo, kad jo drauge, kuri mokesi uzsieny, stato jam ragus, todel ir tom temom budavo apie ka pasikalbeti
Paskui pradejom kartu sportuoti, po sporto vaziuodavom pas mane pavalgyt ar kokiu kasio varzybu paziuret, i kokius renginius as ji irgi su savim tempdavausi kaip kompanjona (nes su antrosiomis pusemis vis tik issiskyrem abu), eidavom i bara bernu - mergu kabinti, o po kokiu vakareliu ar velai pasibaigusiu kasio varzybu jis kartais net ir nakvoti pas mane likdavo, ale nei karto nei vienam nei kitam jokiu "kudlotu minciu nekilo"
O paskui as laikinai pas save i buta priemiau gyventi savo drauge ir jie susikukavo
Taigi, musu bendravimas su tuo draugu visai nepasikeite net ir tada, kai jis turejo mergina - mano drauge. Zinoma, pas mus buvo labai palanki situacija tame, kad po darbo mes abu grizdavom i tuos pacius namus, kur jo laukdavo mergina, o manes drauge
Taigi musu bendravimas, kasio ziurejimas, ir vakarojimai tesdavosi, tik dazniausiai trise, o kai kambarioke isvaziuodavo, tai kaip ir senais laikais - dviese (na, as neakcentuoju, kad jie su mano drauge ir dviese daznai kur islekdavo ar namuose likdavo
). Net ir tada jis kartais likdavo nakvoti, kai mes budavom tik dviese
Ir NIEKO TARP MUSU NEVYKDAVO
Liudnoji istorijos dalis yra tame, kad su mano drauge jam kazkaip vis tik nieko rimto nepavyko
Ir, neslepsiu, buvo momentas, kai ji piktinosi, kad mes per daug laiko praleidziam kartu, bet kazkaip gyvenimas jau taip buvo viska suklostes, kad mes vis tik dirbom kartu (sedejom vienam kabinete, kartu pietaudavom ir net namo vaziuodavom kartu, nes, kaip jau sakiau, mes su ta drauge gyvenom kartu
), o ir bendru draugu per ta laika buvo atsirade ir siaip visokios kitokios veiklos (pvz sportavom kartu, o drauge - ne).
Zodziu, jie issiskyre (bet ne todel, kad jis bendravo su manim
, tiesiog jiems kazkaip nesiklijavo santykiai ), as susiradau drauga (irgi kolega is to pacio darbo
), mes toliau visi bedravom (ir kartu, ir atskirai), o kai as tekejau (uz to kito kolegos), tas mano draugas buvo musu vyriausias pabrolys
Tik dabar santikiai del objektyviu priezasciu truputi atveso, nes jis isvaziavo dirbti i kita miesta
Ale ir dabar as zinau, kaip ir su kuo jis gyvena, jis zino kaip gyvenam mes, kai buna Vilniuj visada susitinkam bent kavos isgerti ir pasiplepeti kaip senais laikais
Zodziu, prirasiau daug, ale isvada viena -
BUNA IR TIESIOG DRAUGYSCIU TARP VYRU IR MOTERU Patikrinta ir irodyta
as isvis buvau pamirsus sita tema ir daugumos nuomones taip pat pamirsau jau 
o istorija galima sakyti ir nesibaige.. bendrauti nieks nenustojo.. skirtis nieks nesiskyre.. visi sotus ir laimingi.. kas dar domina? 
buvom studentai, laiko buvo, dabar studente as viena belikus.. visi dirba.. laiko ne tiek.. ne vakaruskos galvoj.. beto, miestai skirtingi jau..
