QUOTE(GIEDRŪNĖ @ 2006 03 30, 14:23)
joo, ta boba vaiksciojantis siaubas baubas, atsargiai, saugokitas, kad tik nesusidurtumet su ja gatveje
joo, ta boba vaiksciojantis siaubas baubas, atsargiai, saugokitas, kad tik nesusidurtumet su ja gatveje
QUOTE(Mantė @ 2006 03 30, 18:02)
joo, ta boba vaiksciojantis siaubas baubas, atsargiai, saugokitas, kad tik nesusidurtumet su ja gatveje
as tai isviso nesuprantu tokio dalyko, kaip kad diedas sutinka boba ir viens be kito jie daugiau nieko nemato, nebereik nei broliu - seseru, nei tevu, nei draugu, ir kaip tada jie neatsibosta viens kitam 
QUOTE(Mantė @ 2006 03 30, 19:27)
as tai isviso nesuprantu tokio dalyko, kaip kad diedas sutinka boba ir viens be kito jie daugiau nieko nemato, nebereik nei broliu - seseru, nei tevu, nei draugu, ir kaip tada jie neatsibosta viens kitam
Kai sutiksi tą "diedą" su kuriuo norėsi sulaukti senatvės kartu-tai suprasi.
Aš irgi anksčiau negalėdavau suprast, kaip galima visą laiką būt su vienu ir tuo pačiu..ištisas paras..ir nenorėt išsiskirt nei minutei....dabar suprantu. 
QUOTE(Tylene @ 2006 03 31, 12:26)
Kai sutiksi tą "diedą" su kuriuo norėsi sulaukti senatvės kartu-tai suprasi. Aš irgi anksčiau negalėdavau suprast, kaip galima visą laiką būt su vienu ir tuo pačiu..ištisas paras..ir nenorėt išsiskirt nei minutei....dabar suprantu.
Aš irgi anksčiau negalėdavau suprast, kaip galima visą laiką būt su vienu ir tuo pačiu..ištisas paras..ir nenorėt išsiskirt nei minutei....dabar suprantu. man taip nebus!!! as nemegstu but prirista ir sedes visa laika su viena ir ta pacia asoba
visi mes skirtingi..
QUOTE(Mantė @ 2006 03 31, 15:53)
man taip nebus!!!
as nemegstu but prirista ir sedes visa laika su viena ir ta pacia asoba visi mes skirtingi..
as nemegstu but prirista ir sedes visa laika su viena ir ta pacia asoba
visi mes skirtingi..Nusispjauk per kairi peti ir pabelsk i medi...
Kad tik nepasijuoktu likimas i veida
QUOTE(Adile @ 2006 03 31, 15:56)
pasijuoks bus pasijuokta!! nuo likimo nepabegsi
QUOTE(Mantė @ 2006 03 31, 15:53)
man taip nebus!!! as nemegstu but prirista ir sedes visa laika su viena ir ta pacia asoba visi mes skirtingi..
visi mes skirtingi..gal ir nebus....o su asoba aš irgi nenorėčiau visą laiką sėdėti..netgi ne visą,o visai nenorėčiau...
O va, brangiausiasis mano- čia jau kitas reikalas.
Ir kuo ten viskas baigėsi?
Aišku, niekas neatsakys
Ale nepakęsčiau jei mano vyras turėtų draugių, su kuriom kur nors eitų, nepakęsčiau net jei išvis jų turėtų.
Pati vyrų draugų niekad neturėjau. Tie, kurie buvo, buvo ne draugai (tiksliau, norėjo kai ko daugiau, bet negavo, jauna dar buvau
).
Dabar tokių internetinių turiu daug, bet susitikinėt su jais po vieną, eit į kavines ar nakvot drauge į galvą nešautų... Taip, buvo, kad juos pakviečiau ateit į varžybas, porą, paskui anys mane pakvietė savo varžybų pažiūrėt, bet kai trečias pakvietė sudalyvaut savo treniruotėj, tai kažkaip galvojau galvojau ir visgi nenuėjau. Nemėgstu dviprasmybių.
O šiaip dar ir vyras mano mintis patvirtino.
Dviem dalykais: pirma, aš jo klausiau, ar jis galėtų būti man neištikimas, pasakė, kad niekad gyvenime, nes jam tokie dalykai nepriimtini ir t. t. O paskui aš jo bežaidžiančio kompiuterinius žaidimus ir užsimiršusio paklausiau: sakau, jei tavęs akivaizdžiai geistų graži pana ir būtų ne prieš pasimylėti, tu sutiktum? Atsakymas buvo visiškai aiškus: taip. Ir pykti taip pat neišeina, nes tai visiškai natūralu.
O antra, aš nors ir ne visai naivi, bet pasielgiau gana naiviai su savo treneriu. Atėjau pažiūrėt trešos, nelankius metus, normaliai viskas, salė, mano vyras treniruojasi, žmonių gal dvidešimt, aš tą trenerį baisiausiai gerbiu kaip žmogų, kaip apie vyrą išvis gyvenime nebuvau pagalvojusi, o ir jis pats vedęs dešimt metų, visad laikiau juos šeimos idealu, nu ir jis buvo buvęs seminare, atėjo per pertraukėlę pasisveikint, po pirmos trešos, paklausė, kaip mano sveikata, paaiškinau, kas kaip, ir sakau, matosi, kad didelę pažangą padarėt, nes iš tiesų padarė, jokių gauruotų minčių neturėjau, blyn, žmogus pradėjo su manimi koketuoti
Ir praėjo nuo to koketavimo metai, iki šiol elgiasi idiotiškai, tai puola sakyt komplimentus ir bučiuot į skruostuką (nėščios žmonos ir mano vyro akivaizdoje), tai apsimeta, kad nemato (kad geiduliai nekiltų, matyt?)...
Tai vat vyras man ir išaiškino vyrų psichologiją. Aš durnė jos mat nežinojau. Taigi: vyrai nori visų bent kiek normaliau atrodančių moterų. Gražių visai visų.
Ir kaip jie supranta moterų psichologiją: jei moteris į jį žiūri, ji jo nori. Jei ji su juo kalba, ji jo labai nori. Jei ji pasakė jam komplimentą, ji pasiryžusi čia pat jam atsiduoti, nieko nepaisydama.
Tai vat, chebryte, nors ir ne musulmonų šaly gyvenam, bet matyt, teks apsimauti čadrą, žiūrėti į žemę ir nekalbėti su vyrais. Kitaip būsim aiškiai ne taip suprastos.
Tiesa, paskui aš dar tą vyro pasakojimą papildžiau, kad jei moteris žiūri, tai nori, jei nežiūri, tai nori, bet gėdinasi, jei tyli, tai nori ir bijo pasakyti, jei kalba, tai drąsi ir tuoj guls į lovą ir t. t., bet esmė aiški.
Ir tikrai liūdna, kad dažniausiai ne tik kad draugaut su vyru negali, tu kalbėt su juo normaliai kaip su žmogum negali - pagirt ar panašiai, kad jis ko neprisigalvotų.
Taigi toje istorijoje, jei aš draugės draugė, nakvojanti su vaikinu, esu kalė, nes jei net su juo nemiegu, tai jį gundau (kaip supratau, jai 27, tai nebent vienuolyne gyvenusi, jei nesupranta, kaip vyruką veikia, o ko gero puikiai supranta), jei esu viską pateisinanti vaikino pana, esu durna kaip bato aulas, bet gal tokia liksiu iki gyvenimo galo, tai ir neįsiskaudinsiu, o vyrukas yra absoliučiai normalus vyrų padermės atstovas, nemylintis nė vienos... Galbūt, kai pamils, jis taip nesielgs, o gal ir liks mergišius, nes niekad taip ir nepamils.
Aišku, niekas neatsakys
Ale nepakęsčiau jei mano vyras turėtų draugių, su kuriom kur nors eitų, nepakęsčiau net jei išvis jų turėtų.
Pati vyrų draugų niekad neturėjau. Tie, kurie buvo, buvo ne draugai (tiksliau, norėjo kai ko daugiau, bet negavo, jauna dar buvau
). Dabar tokių internetinių turiu daug, bet susitikinėt su jais po vieną, eit į kavines ar nakvot drauge į galvą nešautų... Taip, buvo, kad juos pakviečiau ateit į varžybas, porą, paskui anys mane pakvietė savo varžybų pažiūrėt, bet kai trečias pakvietė sudalyvaut savo treniruotėj, tai kažkaip galvojau galvojau ir visgi nenuėjau. Nemėgstu dviprasmybių.
O šiaip dar ir vyras mano mintis patvirtino.
Dviem dalykais: pirma, aš jo klausiau, ar jis galėtų būti man neištikimas, pasakė, kad niekad gyvenime, nes jam tokie dalykai nepriimtini ir t. t. O paskui aš jo bežaidžiančio kompiuterinius žaidimus ir užsimiršusio paklausiau: sakau, jei tavęs akivaizdžiai geistų graži pana ir būtų ne prieš pasimylėti, tu sutiktum? Atsakymas buvo visiškai aiškus: taip. Ir pykti taip pat neišeina, nes tai visiškai natūralu.
O antra, aš nors ir ne visai naivi, bet pasielgiau gana naiviai su savo treneriu. Atėjau pažiūrėt trešos, nelankius metus, normaliai viskas, salė, mano vyras treniruojasi, žmonių gal dvidešimt, aš tą trenerį baisiausiai gerbiu kaip žmogų, kaip apie vyrą išvis gyvenime nebuvau pagalvojusi, o ir jis pats vedęs dešimt metų, visad laikiau juos šeimos idealu, nu ir jis buvo buvęs seminare, atėjo per pertraukėlę pasisveikint, po pirmos trešos, paklausė, kaip mano sveikata, paaiškinau, kas kaip, ir sakau, matosi, kad didelę pažangą padarėt, nes iš tiesų padarė, jokių gauruotų minčių neturėjau, blyn, žmogus pradėjo su manimi koketuoti
Ir praėjo nuo to koketavimo metai, iki šiol elgiasi idiotiškai, tai puola sakyt komplimentus ir bučiuot į skruostuką (nėščios žmonos ir mano vyro akivaizdoje), tai apsimeta, kad nemato (kad geiduliai nekiltų, matyt?)...Tai vat vyras man ir išaiškino vyrų psichologiją. Aš durnė jos mat nežinojau. Taigi: vyrai nori visų bent kiek normaliau atrodančių moterų. Gražių visai visų.
Ir kaip jie supranta moterų psichologiją: jei moteris į jį žiūri, ji jo nori. Jei ji su juo kalba, ji jo labai nori. Jei ji pasakė jam komplimentą, ji pasiryžusi čia pat jam atsiduoti, nieko nepaisydama.
Tai vat, chebryte, nors ir ne musulmonų šaly gyvenam, bet matyt, teks apsimauti čadrą, žiūrėti į žemę ir nekalbėti su vyrais. Kitaip būsim aiškiai ne taip suprastos.
Tiesa, paskui aš dar tą vyro pasakojimą papildžiau, kad jei moteris žiūri, tai nori, jei nežiūri, tai nori, bet gėdinasi, jei tyli, tai nori ir bijo pasakyti, jei kalba, tai drąsi ir tuoj guls į lovą ir t. t., bet esmė aiški.
Ir tikrai liūdna, kad dažniausiai ne tik kad draugaut su vyru negali, tu kalbėt su juo normaliai kaip su žmogum negali - pagirt ar panašiai, kad jis ko neprisigalvotų.
Taigi toje istorijoje, jei aš draugės draugė, nakvojanti su vaikinu, esu kalė, nes jei net su juo nemiegu, tai jį gundau (kaip supratau, jai 27, tai nebent vienuolyne gyvenusi, jei nesupranta, kaip vyruką veikia, o ko gero puikiai supranta), jei esu viską pateisinanti vaikino pana, esu durna kaip bato aulas, bet gal tokia liksiu iki gyvenimo galo, tai ir neįsiskaudinsiu, o vyrukas yra absoliučiai normalus vyrų padermės atstovas, nemylintis nė vienos... Galbūt, kai pamils, jis taip nesielgs, o gal ir liks mergišius, nes niekad taip ir nepamils.
Gyvenimiskos istorijos 
QUOTE(stripulis @ 2007 07 27, 01:35)
jei moteris žiūri, tai nori, jei nežiūri, tai nori, bet gėdinasi, jei tyli, tai nori ir bijo pasakyti, jei kalba, tai drąsi ir tuoj guls į lovą ir t. t.
Iš viso pasakojimo, tai tik šitas prajuokino
O visa kita - paistalai 
