QUOTE(auguste.v @ 2009 07 01, 14:34)
skaitau jūsų pasisakymus ir toks keistas, graudus jausmas...na žaviuosi jūsų stiprybe, tikėjimu, viltim. labai linkiu, kad visos visos pastotumėte

...ir sau to linkiu...nepastoju nepilnus metus...bet tiek baimių turiu

nors skaitau daug geros literatūros, žinau, ką reiškia neigiamos mintys, nusiraminu, bet ir vėl po kiek laiko save nuodiju įvairiom fobijom. Man liko išsitirt tik kiaušintakių praeinamumą, bijau be galo be krašto, ir vyrą tirt bijau

dabar žiauriai bijau, kad man kiaušintakiai nebūtų užakę, nes jaučiu, kad karts nuo karto suduria ovuliacijos metu ir po jos šonus, pilvą., na subado laaaabai stipriai..
vyrą tirti pirmiausia reiktų

pigiausias ir greičiausias būdas sužinoti, na tik žinoma, baimė lieka - o jeigu su juo gerai, kas tada man?
aš irgi jusdavau va tokius skausmus, kaip rašai - pasidariau kiaušintakių praeinamumo testą (skaudus bjaurybė) - platūs kaip magistralės, jokio užakimo... taip kad nosį aukščiau. dar vienas patarimas - nusiramink, metai laiko - ne tokia ir bėda, va man 6 reikėjo... t.y. MB...