Teko bendrauti su vaikinu, kuris "karts nuo karto" (kitaip turbūt nebūna) parūkydavo žolės. Varydavo tą pačią propagandą kaip visi "pučiantys" - nieko čia blogo, atsipalaiduoju, mažiau žalos nei nuo alkoholio, moksliškai įrodyta, kad gydo ligas ir t.t. Būtų lengva nurašyti tai, kaip vieną iš vaikino ydų (kas mūsų be jų), bet ilgainiui tai pradėjo iš pamatų griauti santykius. Parūkęs jis atsijungdavo nuo realybės tiek, kad jam absoliučiai niekas nebūdavo svarbu. Pvz, susirašinėjam sms'ais dėl rytdienos susitikimo ir jis... dingsta, nebeatsako į mano žinutes, ryte paaiškėjo, kad kaip tik tuo metu rūkė. Susitikimas nuplaukia. Arba turėjau rimtą krizę ir jis žinojo, kad man be galo reikės vakare palaikymo ir... nulis dėmesio, nei skambina, nei rašo. Ryte paaiškina, kad buvo sunki diena, parūkė ir iš galvos išgaravo, kad man reikėtų parašyti (nors aš pati vakare bandžiau su juo susisiekti). Ilgainiui tos jo karts nuo karto pasitaikantis abejingumas man tapo pernelyg dažnas (nors įprastai jis būdavo labai dėmesingas ir atidus), o jis nejautė poreikio atsiprašinėti, nes "jam reikėdavo atsipalaiduoti". Taikiai išsiskyrėm, nes supratau, kad man su tokiu neprognozuojamu vaikinu nepakeliui.
Dėl žolės žalos daug skaičiau. Nemažai info apie žolės naudą patvirtina tyrimai - ir vėžio gydyme, ir skausmo slopinime ji gali būti naudinga, atmetus jos šalutinius poveikius. Bet absoliutus melas yra tai, kad ji nėra žalinga, tiesiog jos žala nėra tiek pastebima. Pati praktiškai pamačiau, kad ji siaubingai silpnina atmintį - žmogus esminių detalių po savaitės ar kelių neprisimena, lygiai kaip nepamena ir susitarimų, jei jie nėra gyvybinės svarbos. Toliau. Anksti pradėjęs vartoti žmogus "užsifiksuoja" vaikiškoje emocinės brandos stadijoje, t.y. jų emocinės reakcijos vaikų lygio ("mano poreikiai svarbiausi", "kodėl aš turiu galvoti apie kitus?", nemoka kontroliuoti impulsyvių reakcijų, nedaro atsakingų sprendimų ir t.t.). Be to, tokie žmonės dažnai neturi impulso veikti, kurti, gyventi, jie tokie "atsipūtę" viso gyvenimo metu, plaukia pasroviui užuot ryžtingai veikę, kovoję už save, savo ir savo artimųjų gerovę. Pasirodo, tai irgi labai tikėtinas žolės poveikis.
Žodžiu, pati sau rūkančio žolę vyro tikrai nepalinkėčiau ir tai vertinčiau kaip didžiulį vyro trūkumą, bet, neabejoju, kad yra merginų, kurios prie tokio prisitaikytų (ypač jei pačios rūko žolę).
Papildyta:
QUOTE(jellg @ 2011 09 23, 23:44)
Priklausomybė nuo žolės yra viena lengviausių priklausomybių.
Priklausomybė kaip nėštumas - ji yra arba jos nėra, ji yra patologinė būsena, kuri tikrai nepadeda žmogui gyventi pilnaverčio gyvenimo. O lengva ar sunki priklausomybė - nėra tokių terminų.