Globėjų paplepėjimai, kasdienybė

Sveikutė,senai girdėta
O tokią pažymą aš gaunu antstolių kontoroje,ten parašai pareiškimą už kokį laiką ir kas tau nemoka alimentų,sumoki 6 litus ir tris mėnesius laisvas,o po to vėl tas pats...Bent mūsų rajone tokia tvarkelė

Šaunuolė esi,kad suspėji ir mokytis,ir visokius reikalus tvarkyti

Tai man pas bet kokį antstolį galima eiti? Gal ir kvaili klausymai bet kai nesi susiduręs, tai......O iš kur tas antstolis sužinos, kad man niekas nieko nemoka? Iš tikrųjų nelabai aš turiu laiko užsiiminėti tokiom nesamonėm Bet nieko nepadarysi- tokia jau čia Lietuvoi tvarka- rinkti popierius ir laukti....o svarbiausia visos reikalingos instancijos skirtingose miesto galuose Toks jausmas kad mes nedirbam, arba esam patys sau darbdaviai- kada norim išeinam iš savo darbelio.
P.S. Čia man depresija prasidėjo dėl namo statybų popierizmo, o dar tie globos reikalai, gerai kad nors nuo mokslų pora mėn pailsėsim.

Julyte man taspats statybu popieriai ir visa kita, dar magistrini rasau, saskrydi padedu organizuoti.Kartais krentu be samones i lova. Ryte atmerkus akis vel planuoju kaip suktis kad viskas butu kuo sklandziau. zodziu voveryte rate.
Del anstoliu tai nesirupink, tai jie surinks medziagyte kiek kadair kam sumokejo. Tu tik duomenis pateiksi ir pati fakta pasakysi.

Man tai pasakė pas kokį anstolį mano vaikų mamos byla, kuri vykdo išieškojimą. tai informuoja teismas, kuris priėmė nutartį priteisti alimentus arba vaikų namai. Dar civilinių bylų raštinėje pasako kam išsiuntė vykdomąjį raštą. Mano atveju, tai antstolė turėjo abiejų vaikų vykdomuosius raštus, davė vieną pažymą o paskui sako-( telefonu) Jūs turite pateikti vykdomuosius raštus, tai yra sumokėti po kažkiek tai litų. Kai tai daro valstybė- tau nekainuoja. taip ir nesupratau ar ji norėjo dvigubai uždirbti ar ką. Tai aš jai faksu raštą surašiau ką sužinojau- išsiuntimo numetrius kas iš kur jai išsiuntė vykdomuosius raštus ir ji duoda pažymas be klausimų. Aš jai pervedu į jos sąskaitą po 5 litus( pats pervedimas dar 4 litai) paskui rašau prašymą už kokius mėnesius man reikia pažymos , pridedu pažymą apie pervestus piniėlius ir laukiu paštu pažymos. ( mano anstolė Šilutėj, bet kai viskas normaliai, tai nesivarginau persivesti kur nors Klaipėdoj) Socialinis susimylėjo ir pažymą nešiu jau už pusmetį. Kažkaip kai įsigilino kad globoju svetimus vaikus, tai palengvino, nereikia kas trys mėn. vargti.

Ačiu merginos už paaiškinimus, jus tikrai palengvinot man ta visa reikalą. Stiprybės jums

Oi panos dabar as bedavosiuos rasysiu per kelis kartus bet trumpai.
Su mano globojama mergaite gyva beda. Pas mus tik antra savaite, o susipyko mirtinai su visais kiemo vaikais, nes musasi ir toooki zodineli paleido i apyvarta. Suregavau normaliai(mano nuomome) nes visvien vaikas juk gyvenimevisko mates ir tie zodziai ne is gero gyvenimo. Bet visa beda, kad ji pradejo skriausti mano mazaja. Pradzioj galvojau, kad tai atsitiktinai netycia, bet pagavom kaip sakoma nusikaltimo vietoj ir pagavau ne as o mano vyras. Pasikalbejau paaiskinau kas prie ko, kad jos kaip seses turi buti juk as tai vienodai visom laiko ir demesio skiriu. Kad kartais reikia mazesniai padeti. O ta ne ir viskas... Zodziu vyras pakaraupes. Vakar dar sako, kad jam toks jausmas kad puse metu mesturejom kita vaika. O dabar tikrai pasake, kadjos seimoje nenori. Nesnegalikenteti seima ir jos nariai del kito vaiko ispuoliu ir isteriju. Kaip jus mastot? As taipati matau, kad ji pasikeite, man irgi sirdi suspaude, kai mano vaikui prispaude pirstukus patalines dezes dangciu, nes ji nenorejo padeti atidaryti, o as paprasiau kad padetu, nes tuo metu dariau pusrycius. Arba tvarkau gelyna ir per pravira langa girdziu kaip mazoji praso pazaisti su ja barbem,o panele atreze, kad ji sliubdra ir tt. jei jos nepaliks ramybej ar eis skustis tai ja prie progos nudaus.
Bet zinot tiek raset apie pakantuma. Tai ir as bandau reaguoti ramiai aiskinti, o su lyg diena kazkaip ... toks jausmas, kad ta meile ir geris per kita gala tam laikui listi pradejo ... taip kad mielosios SOS padek... ka man daryti...

Jurgita&P, is aprasymo susidaro ispudis, kad jusu mergaite elgiasi kaip zmogus, kuris nesijaucia saugus ir mylimas, kuris netinkamais budais iesko savo vietos naujoje aplinkoje, ir kuriam reikia pagalbos.
Man atrodo, nepakenktu psichologo konsultacijos del jusu mergytes. Jei esate Vilniuje, galiu rekomenduoti gera specialista

Pažistamas vaizdelis. Šiaip pas mus situacija per puse metų pasikeitė į gerąją pusę. Ką aš dariau? Ogi nieko.....tik tiek, kad pradėjau su ja bendrauti atskirai, na pvz. važiuoju į turgu, pas drauge, su kokiais dokų reikalais pasiemu tik ja viena (žinoma kitą karta važiuoja kitas vaikas), tikslas toks kad pradėjau bendrauti su kiekvienu vaiku atskirai, kol bunam dviese, yra gera proga pasikalbėti, paklausinėti- IŠGIRSTI, manau čia labai svarbus dalykas- išgirsti- ir ne tik vaikui, bet ir kiekvienam žmogui šito truksta. Ir aš dabar stengiuosi ne klausti "Kodėl tu taip padariai", stengiuosi nebe akcentuoti jų išdaigų ir rezultatas tikrai geresnis. Tik nepagalvokit, kad aš gera kantri mama, ir pabarti ir už ausies paimti moku. Bet prie gero noro, iš vaikų galima išmokti kantrybės, kurios man truksta.

Pritariu Julytei.Pas mus irgi visko buvo,buna ir ko gero bus.Taciau su kiekvienu vaiku pabendraut atskirai tikrai yra naudinga.Kai pati pradejau taikyt praktiskai isitikinau ,kad tai labai veiksminga.Pirmiausia ka pastebejau ,kad mano pametinukai nustojo tarpusavi pestis,nors tai buvo kasdienis dalykas.Ir siai taip bendraujant su vaku ,jis daugiau pasipasakoja(turiu savo vyresnelius).Be to kai lankem ivaikinimo kursus ten juos vedes psichologas patare butent taip elgtis,ovaiko negera elgesi,ypac visokius reikalavimus,ignoruoti.Be to ir vyras stengiasi su kiekvienu pabendraut nors po koki 10min.irgi pliusas didelis.

Kaip nebutu keista, bet ta taktika as jau seniai praktikuoju. Is vyro to nereikalauju, nes jis jau toks. Nesismulkinsiu, bet mes su pastaruojulaikukaip tik daug kur vaziuojam, nes maze darzelyje, vyresnele su kiemo draugais. Na o belieka globotine, kuri su visais susipykusi slampineja aplink, tai kartu ir vaziuojam visur, nes gyvenam uzmiesti . Bet pvz.jei nevaziuoji, o as gaminu maista sakau ateik drauge pabandysim ka nors sukurti, pamokysiu. Pastoviai girdziu ta pati, kad dirbti ji nenori, nes nepatinka, juk vaiko per prievarta neversi. Bandai zaidimo formagudruolesusivokia prie ko linkstama iskartomiego uzsimano arba i tualeta ir po to "dingau" padaro.
As gal kartosiuos, bet sakau kad manyciau kad ji kazko yra prisifantazavusi ir jei kas vyksta ne pagal jos plana ji skriaudzia mano mazaja. Apie psichologa jau ir as galvoju. Tik deja mes is Kretingos. O vyras uzsispyre, kad negali tokio vaiko paimti i seima ir viskas, nebeina perkalbeti. Pasizadejo globoti rupintis, bet nebepasitiki mergaite. Kazkoks kosmaras ko ne diena vistiek kazkokia problema islys. Net nezinau kaip besielgti... rimtai noriu uzmigti ir daugiau nebeatsikelti. Matyt pavargau.

Mieloji, kaip aš Tave užjaučiu. Man buvo panašiai, tik atsižvelgiant į tai,kad Dainius mažesnis už mano dukrą, tai ir problema buvo mažesnė. Bet kai man nebūnant namie vyro akivaizdoje Dainius išrovė Rugilei saują plaukų iš kirpčiukų( grivkos) tai vyras sako- negalėsiu jo priimt, nesitikėk. O jau jis buvo beveik mūsų, dokai sutvarkyti. Kai mano akivaizdoje jis grūdo pirštus tiesiog Rugilei į akis, atrodė kad iškabinti nori- man vos neprisireikė greitosios nes prilupau 2 metų ne savo vaiką. Gavo per pirštus, per subinę. Tiesiog maniau kad į kardiologinį turėsiu atsigulti.Maniau kaimynai priduos mane vaikų teisėm, bet kur.Bet tuom baigėsi smurtavimas prieš Rugilę. Ji šalia Dainiaus jau net mašinoje nesėdėdavo-jis trenkdavo kuo papuolė po ranka. Jokie cacavimai nepadėjo. Dabar darželyje dar jis kartais prisimena ką moka, bet tai daugiau savigyna, priekabių pats jau beveik nebeieško. Dabar kai grupėje yra šustresnių už jį, tai nesirauna.Bet čia tik mano Dainiaus atveju. Eglė liko svetima mūsų šeimoje, tiesiog neprigijo. Tačiau atnaujinus ryšius su jos tetos šeima, pamačiau kokia ji ten laiminga ir turbūt aš ją paleisiu. O Dainius liks, liks mūsų vaiku. Rugilė sako- nelaukiu Eglės, nenoriu kad grįžtų. Kaip paklausiu kaip Dainius, tai sako- normaliai.Didieji net neabejoja,kad Dainius tikras mūsų vaikas.Nežinau ką Tau Jurgita patarti, bet lieka optimaliausias variantas- pasikalbėti su mergaite, ne tokia ji maža kaip atrodo ir pasakyti,kad Tu jai padėsi būti gera ir tokia kokią ją kiti mylės, jeigu ji to norės išmokti. Tai darbas.Bet jei ji neturi net jos amžiui atitinkamos motyvacijos pas jus gyventi- beviltiška.Mano Eglė jau turėjo tam tikrų neigiamų savybių, tiesiog nenuoširdumo, nemeilės kitiems, ko mano vaikai netoleruoja.Tavajai tokias teorijas sunkoka suprasti, bet pradėti jas aiškinti teks. Aš pažadėjau sau, kad Dainiui neleisiu kenkti mano šeimos nariams, bei mano namų paversti pragaru.
Patikėk- aš irgi kartais norėdavau neatsikelti. O vaikai jau buvo paimti. O dar vyro abejonės, viską išnešiau ant savo nervų.( dabar tai jau eisiu skrandį tirt, nes tiesiog ten dega)Vyras vis ieškojo netyrų mano motyvų, pritardavo kitų nuomonei kad aš tai padariau iš didelių ir tuščių ambicijų, priš kitus turėdavo teisintis kai paklausdavo_ "kaip biznis"

O dabar pasidžiaugsiu- astrologė rytoj man pateiks Dainiaus astrologinį paveikslą. Bet jau spėjo pasakyti,kad tai talentingas menui vaikas, turintis sėkmę, protingas ir tai kad jo ir mano kaip našlaičio ir įmotės derinys- pats geriausias dalykas jo ir mano gyvenime. Tiesiog atsirado jėgų toliau gyventi....

Aciu Andro. Tiesa pasakius taves ir laukiau. Laukiau ka man pasakysi. Pradejau abejoti, bet kartu kaip minejau sirdi drasko. Bet snekejimas nebepadeda. Kiek gali sypsotis ir stabdyti vaika po to liuliuoti tai grazu taip negrazu. Nemusiau ir nemusiu. Bet nenoriu, kad mano mazyle kentetu, ji verkia is skausmoir sako tik Andzelikos neisvezk, o ta sypsosi ir toliau skriaudzia. Nes paskutini kartakaikalbejomes tai visipenki susede, buvau perpykusi tai ir leptelejau, kad jei ji nenori gyventi pagal musu seimos taisykles ji gris i globos namus. Nepadeda.. Toliau viskas vyksta kaip vyko.
Oi Andro ir man teks i Ligonine gult, nes jau visiskai issekau.