Sveikos merginos
Vile, ziurek, matomai pas tave viduj kur kas daugiau jausmu ir minciu, negu tu parasai ar parodai. Ar gali realiai papasakot kas tada tau atsitiko, kokie simptomai buvo, ant kiek buvo viskas rimta. Man rodos jus nesuprantat vienos kita, nes kalbat apie skirtingas baimes, nerimus ir simptomus.

Pvz., kai tau yra lengva depresija, nerimas, tu blogai miegi, sapnuoji kosmarus - tai viena, kai negali gyvent, galvot, tave kalatoja 24 val per diena, tave istinka nuolatiniai PA, kai nejauti streso, bet gyveni jame visa para, kai negali apie nieka daugiau galvot, nes visas tavo gyvenimas virto viena didele baime, kosmaru, kai atsiranda depersonalizacija, kai nematai dienu, savaiciu, menesiu, kai gyvenimas slysta pro pirstus ir tu nevaldai sutacijos - sitoj situacijoj saves itikinimas ir homeopatija jau neveiksmingi.

Pati daug iskenciau - taop, nebuvo man kol kas tikru lygu, kaip tau, bet gyvenau baimeje, buvo laiku, kai nebesuprasdavau kas vyksta, kai nebegalejau likt viena nei minutes, kai nuo ryto iki vakaro mane krate nuo nervu, kai negalejau dirbt, kas sekunde skambindavau mamai ir kalbedavaus valandom, nes kai tik padedavau rageli, jauciau tokia nerealia, viskaapimancia baime, kad visa isprakaitavus begiojau is vieno kambario kampo i kita.

Tada negalima buvo kalbet apie homeopatija ir darba su savim, nes tai buvo pamisimas, tai buvo daugiau nei depresija ar stresas, nervai ar baimes, baime tada tapo mano gyvenimu. Kokia butent tavo istorija, Vile, papasakok. Bet ne bendrais zodziais: baime, nerimas, ligu simptomai, skausmai. Ko bijojai, kodel, kas skaudejo, ar tau buvo depersonalizacija.

Ir dar - tu sakai, kad hemija tave visiskai atstate... Ar baimes nebegrizo?

Ka gerei ir kiek laiko?
Ir dar, maciau kad persirgai gelta. Uzvien noreciau paklaust kokie yra simptomai ir nuo ko galima susirgt? Ant kiek turi but tos akys geltonos, ar kartu geltonuoja oda ir nagai ir tai realiai matoma? Ar butinai turi but temperatura? labai geltonas slapimas, ir labai sviesios ismatos?

Kaip rasiau neseniai, pastebejau siek tiek pageltonavusias akis, pas gydytoja neejau, tik parasiau savo psihoterapeutei, kaip ji mano ar reiktu nueit. Ji pasake, kad jei nepraeis ar sustipres per savaitgali, pirmadieni nueit pas daktara. Ziuriu dabar i veidrodi ir nezinau - eit ar ne. Nes nesuprantu ar akys geltonokos, ar cia jos raudonokos tokios, labai bijau vel pasirodyt gydytojai neurastenike ir hipohondrike

Patark ka nors
Sis savaitgalis, beje, praejo visai nieko. Taip, sukosi galva, taip buvo nerimas, ir depersonalizacijos jausmas, bet daugeli kartu as sakiau sau - As sveika! Turiu dziaugtis gyvenimu! Nuejau dukart i kinoteatra - labai patiko!!!

Ziurejom romantines komedijas - Atsarginis planas (Back Up Plan) ir Naktinis pasimatymas. Atsargini plana ziuresiu butinai dar karta, taip patiko!!! Jei nebuvot, siulau nueit - ir juokinga, ir romantiska be galo, ir siuzetas geras, ir aktoriai puikus, ir pamokantis toks, o jau koks grazus pagrindinis herojus!!!

Je tau, je tau

Antras filmas irgi visai nieko, pozityvus, linksmas, juokiausi iki asaru
Tik va siandien man pasireiske vos ne PA, neuroze tai tikrai. Su drauge nuejom i parka pasivaiksciuot. jau taip atsargiai ejau, kad jokiu erkiu nepririnkt... Einant atgal prie masinos jauciu kaip dilgele per ranka man, ziuriu, kazkoks tipo vabzdys, ar muse, ar dar kas, nespejau suprast, pradejau mojot ranka, bijau visu vabzdiu, sleikstu, o cia dar jis kandzioja mane. Tada pajuntu dar viena ikandima kaip dilgele. Vabzdys nuleke i zolia su tokiu baisiu zuzejimu. Net nepamaciau kas ten buvo toks. Ziuriu, rankoj du tokie nuo ikandimo spogiukai, kaip nuo uodu, kai issikasai jas, aplink viskas raudona, mane iskart visa prakaitu ispyle, galva sukasi, sirdis rodos sutoja, vos nedusint PA pradejo. Iskart manau, o jei man alergija tokiems vabzdiams, o jei jis buvo nuodingas, o jei uzkrestas kuo, o jei... o jei... Ir jau jauciu kad man bloga, nuotaikos nera, visa drebu, isprakaitavus, rodos viskas sokas istinka nuo ikandimo, segenys atsijungia ir t.t. Vos vos kazkaip atsipalaidavau po kiek laiko, o po keliu valandu ne zymes neliko nuo ikandimo. Na ir kas tai? Nu tikru tikriausia neurastenija ir menkiausio streso neatlaikimas. Ir kaip tokiam zmogui gyvent? Gi bet kokia smulkmena veda mane is proto, vercia mastyt kad jau galas man, mirstu.. Taip ilgai neistversiu
Bet, baigsim geraja nata - savaitgalis visai nieko