Įkraunama...
Įkraunama...

Nerimas, itampa ir baimes - 2!

[quote=vile999,2010 06 20, 20:23]
[quote=Arletė,2010 06 20, 18:37]

Aš tai manau ,kad vaistais gydymas yra laikinas (pvz xanaxais ir pan. ) ,reikia mums priežastį nakinti o ne simptomus ką daro visos šios tabletkės cool.gif
tokie kaip xanax, lexotanil ne gydo, jie tik kuriam laikui nusplopina simptomus ax.gif
[/quote]
ką ir sakau ir apskritai kiek teko susidurti visi antidepresantai tokie...
Atsakyti
[quote=Arletė,2010 06 20, 22:59]
ką ir sakau ir apskritai kiek teko susidurti visi antidepresantai tokie...


nu siaip xanax, lexotanil, tai ne antidepresantai... rolleyes.gif
AD ir neuroleptikai yra tikrieji gydomieji tokiu atveju vaistukai.

as cia kalbesiu is savo varpines, tai man AD padejo, bet aisku teko pavargt, kol priderino tinkamus 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo vile999: 21 birželio 2010 - 09:27
[quote=vile999,2010 06 21, 10:23]
[quote=Arletė,2010 06 20, 22:59]
ką ir sakau ir apskritai kiek teko susidurti visi antidepresantai tokie...
nu siaip xanax, lexotanil, tai ne antidepresantai... rolleyes.gif
AD ir neuroleptikai yra tikrieji gydomieji tokiu atveju vaistukai.

as cia kalbesiu is savo varpines, tai man AD padejo, bet aisku teko pavargt, kol priderino tinkamus 4u.gif
[/quote]
labukas mergaites 4u.gif o is kur suprasti kad netinkami AD?man sirdis baladojasi,pagalvojau nuo vaistu,bet buvo 10 dienu pertrauka vistiek tas pats...is ko suprantat kad ne tie vaistai?
Atsakyti

sveikos 4u.gif Man atrodo, kad Lapkė labai moka apibūdinti daugelio nerimaujančių dėl visko būsenas ir jausmus thumbup.gif Aš taip pat panašiai dėl visko imu į galvą, kartais tai nutolsta, kartais, ypač po streso, pervargimo, sustiprėja. Bet aš negeriu chemijos, nes labai bijau pašalinio poveikio doh.gif Iš karto sau pritaikau..Man reikia labai susirgti, kad vartočiau cheminius vaistus. O su savo nerimu, jautrumu paprasčiausiai susitaikiau...Esu tokia, ir priimu save su visais trūmumais ir teigiamomis savybėmis. Kai susitaikai su tuo, ateina tokia pusiau ramybė...
Atsakyti
QUOTE(Jurgitele25 @ 2010 06 21, 14:25)
labukas mergaites 4u.gif o is kur suprasti kad netinkami AD?man sirdis baladojasi,pagalvojau nuo vaistu,bet buvo 10 dienu pertrauka vistiek tas pats...is ko suprantat kad ne tie vaistai?

Reik save stebėti. Pavyzdžiui man geriant AD būdavo rytinis pykinimas ,bet toooks ,kad vos pajėgdavau kur nueiti ... Galvodavau nuo AD numečiau juos, tada buvo tas pats ,gal kiek dar labiau ... poto ilgiau pagėrus AD praėjo pykinimas- manau pykino nuo nervu ligos ...Gal ir tau taip? 4u.gif
Atsakyti
Sveikutes merginos, labai malonu jus vel cia matyt drinks_cheers.gif Vel pagyvejo forumas thumbup.gif

As zinau, kad Xanax nieko negydo, tik uzejus dideliam nerimui slopina. As ji geriu laaaabi retai, kai atsitinka PA, arba pvz., kai koja operavo. mirksiukas.gif O siaip Coaxil tik ir geriu, jis silpniausias is AD, todel jokiu visiskai salutiniu poveikiu nera. As geriu jau 4 menesius, pasakiau gydytojai, kad gal ir uztektu, mazinam po trupiti (niekada nemazinu pati uzsigalvojus), nes pavargsti kasdien prisimint, kad reikia isgert, nuo siek tiek alkoholio apsvaigi nerealiai ir t.t. Gydytoja pasake. kad gerai. Zinau, kad AD reikia gert gan ilgai, nemaziau 1 - 2 men., bet mazinsiu as po siek tiek, is pradziu menesi po 2 tab., po to menesi po 1 tab., taip ir subegs man 5-6 men. istyso gerimo. Manau pakanka. ax.gif

Del to, kad mirties ir ligu baime - persekiojantys mane ikyrios mintis, tai tikrai. Galiu vyt mintis, galiu bandyt susiimt i rankas, bet pirma mintis, kuri savaime ateina i galva net kokiam menkniekiui atsitikus - yra fataliska, bloga, viska uzvaldanti ir sukelianti panika. doh.gif Labai man tas trukdo gyvent, teisingiau net pasakyt, kad tai ne tik paveike, bet pakeite mano gyvenima. Jis dabar visiskai kitoks nei buvo, ir as visiskai kitokia. unsure.gif Pavyzdziui, anksciau ziema-vasara, naktys-rytas, karstis-lietus - as lekiau bet kur, kad tik namuose nesedet, vaziavau dviraciu, vaiksciuojau, o dabar vis ieskau priezasciu pasilikt namie, maziau eit kojom, daugiau miegot (nes kai miegu nesinervuoju, nieko nebijau), vakare bijau vaiksciuot lauke, nes spaudzia galva ir sukasi, kuo arciau vakaro, tuo labiau rodos, kad galiu staiga mirt (nu ten koks insultas), ryte mintys sviesesnes ir jegu daugiau. Anksciau kramsnojau bet ka, megau skaniai pavalgyt, pajust skoni - dabar valgau tik del to kad reikia, nes viena mintis kol valgau mano galvoj - kad tik nepaspringt, kad niekas nepatektu ten, kur nereikia, kad tik maistas butu nesugedes, kad tik kiausinis butu patikrintas be salmoneliozo ir t.t. Pameciau nuosirdaus dziaugsmo jausma, galiu sypsotis, juokaut, zvengt, bet gyliai gyliai viena mintis visas 24 val. per para - kad tik ne... o kas jeigu... o kaip dabar jauciuos... kodel cia skauda... kada as mirsiu... kada mirs mano artimieji... o kas tada... Sudas, vienu zodziu! verysad.gif

Pas mokamus specialistus einu ne tik psihoterapeutus, bet ir kitus, nes valstybinei nei viena karta susiduriau su neprofesianalumu, popierizmu ir t.t. Zinau, kad gydytojas turi buti pirmiausiai draugas, tokio ir ieskau, todel ir isejau is anos psihoterapeutes, nerealu moket daug ir jaustis nuolatos pinigu maisu daktarui. Dabar kol kas nera galimybes lankytis pas psihoterapeutus, bet tikiuosi rudieni uzsirasyti pas pasiulyta man daktare. Labai tikiuosi, kad gales pakeist mano mastysena, nors tai labai sunku, nes pati as viska suprantu, kitiems galiu paaiskint, o pakeist saves neiseina... doh.gif

Nejaugi taip visa gyvenima teks bijot, drebet, sokinet apsipylant prakaitu, kad kazkur kazkas subade, kiekviena sekunde laukt insulto, ir t.t. ir panasiai?
Atsakyti
Manau, kad tol, kol nesutiksi tau tinkančio psichologo lotuliukas.gif O šiaip tai, manau, tai tik simptomai, o yra kažkoks neišgyventas didelis stresinis faktorius, su kuriuo dar neatsisveikinai verysad.gif Nes juk anksčiau nebuvai tokia super jautri... Tai va, kai suprasi, koks tas stresinis faktorius lemia tavo nerimavimą, jį įvardinsi, pajausi, jį paleisi ir jam atleisi, tol panikuosi toliau...
Atsakyti
Vėl galvą skauda ... jau pradedu abejoti ar čia nuo nervų... nes tik pradeda lyti ir skausmas baisus ... g.gif
Atsakyti
QUOTE(Medute35 @ 2010 06 21, 19:07)
Manau, kad tol, kol nesutiksi tau tinkančio psichologo  lotuliukas.gif  O šiaip tai, manau, tai tik simptomai, o yra kažkoks neišgyventas didelis stresinis faktorius, su kuriuo dar neatsisveikinai  verysad.gif Nes juk anksčiau nebuvai tokia super jautri... Tai va, kai suprasi, koks tas stresinis faktorius lemia tavo nerimavimą, jį įvardinsi, pajausi, jį paleisi ir jam atleisi, tol panikuosi toliau...

o ką reiškia atleisti?
Na, aš tai manau, kad man po tėvų netekties prasidėjo viskas. Bet aš tai protu suvokiu, kad nieko pakeisti negaliu, kad visi išeina anksčiau ar vėliau, kad ne nuo mūsų čia viskas priklauso; ant jų nepykstu, kad mane paliko (būna ir taip, kad pykstama ant išėjusio) - netgi tikiu, kad jiems ten gerai. Skaičiau visokios literatūros apie yvenimo prasmę, išėjimą ir t.t.Atsisveikinau su jais abiem mintyse, paleidau. O gal tik manausi, kad paleidau? Bet aš nebegalvoju apie juos kasdien, jau pamirštu. Nors giliai giliai širdyje dar skauda, bet čia gal visam gyvenimui. Tai vat kas man tuos nervus gadina, kokios mintys? kaip tą surast ir paleist, pieš tai atsiprašius? Kaip? g.gif
Atsakyti
Gryda, manau, kad tėvų išėjimas gal nėra vienintelis tau stresinis faktorius šiame gyvenime?
Sakoma, kad kiekvienas išeiname tada, kada skirta...todėl išėjusiajam reikėtų atleisti už tai, kad mane paliko vieną, kad išėjo gal net neatsisveikinęs ir pan.
Manau, kad su šiomis problemomis dirba psichologai mirksiukas.gif
Atsakyti
QUOTE(Medute35 @ 2010 06 21, 20:46)
Gryda, manau, kad tėvų išėjimas  gal nėra vienintelis tau stresinis faktorius šiame gyvenime?
Sakoma, kad kiekvienas išeiname tada, kada skirta...todėl išėjusiajam reikėtų atleisti už tai, kad mane paliko vieną, kad išėjo gal net neatsisveikinęs ir pan.
Manau, kad su šiomis problemomis dirba psichologai  mirksiukas.gif

o tai kas gi neturi stresų gyvenime? Visi turi, bet ne visi serga.
Atsakyti
Manau, kad tie, kurie mažiau nerimauja, kitaip priima tuos stresus... Vat tą kitaip...ir reikėtų įsisavinti..t.y. suprasti, pajausti iš kur jie kyla, kodėl, kokia prasmė. Ir visko teks ieškoti savyje: ir baimių, ir palaikymo..Daug kas priklauso nuo vaikystės patyrimo, ypač nuo santykių su brangiausiais žmonėmis - mama ir tėvu.
Atsakyti