Nerimas, itampa ir baimes - 2!

Na, as visada buvau jautri. Nuo pat mazens. Jau pasakojau, kad vos 7 metu kazkodel nusprendziau, kad kai valgau, ar albuosi, nekvepuoju, nes kaip zmogus gali kvepuot, jei jis kalbasi pvz., ir iki tiek isigylinau ir visiem aiskinau, kad kalatot pradejo, visa seima mane tada ramyno... Po to gal 10-ies metu atsirado mirties baime, kokioj 8 klasej prisigalvojau, kad galiu mirti sapne, ir apie 2 menesius miegojau tik atsijungdama paryciais, o kartais ir isvys praguledama iki ryto, ateidavau i mokykla su uzgultom ausim, akyse juoda, silpna, miego norisi, o reikia dar prie lentos atsakynet. Ir taip kartojosi gal 3 metus is eiles tik rudieni. Po keliu metu atsirado kazko neapsakomo baime, na uzeidavo toks jausmas retkarciais gal karta per 2-4 menesius, kai paniskai kazko bijai, nors sedi sau ramiai, ir nieko siuo metu neatsitinka. Tada praeita pavasari man nuo stresu susijusiu su darbu prasidejo alia depresija, depersonalizacija, kai savo pacios balsa girdi kaip svetima, ir siaip pati save is salies tarsi matai, analyzuoji. Psihoterapeute pasake cia nuo stresu daznai buna. Na o sia ziema senelio mirtis - tas "isejimas", kurio as visa gyvenima bijoja u - atsitiko, tapo arciau, nei as maniau ir mano pasaulis griuvo, nes as variau nuo saves mintis, kad mirtis yra, ir kad ji kazkada palies maniskius... Na ir ta itampa, baimes, depersonalizacija, nerimas, panika nuo kiekvieno menkniekio, viska ka jau ne karta aprasiau tesiaisi iki dabar. Viena diena geriau, kita blogiau, buna savaiciu, kai jau esu visiskai laiminga ir beviaik atsipalaidavus, o buna vel tokiu, kai bijai atsikelti is lovos, negali normaliai valgyti, bijai iseit is namu, net nueit sau arbatos pasidaryt, bijai pajudet, nes rodos, kazkas tuoj tau atsitiks...

Kapstesi psihoterapeute mano vaikystei, sake del to, del ano, del dar kazko gali but, bet tas nelabai padeda sprendziant siandienines problemas, ir jei anksciau mano baimes man netrukde ar nelabai trukde gyvent, tai dabar jie visiskasi pakeite mano gyvenima...

Aš ir jautruolė nuo mažų dienų į mamos sijoną įsikabinusi buvau.... Ir žinau priežastį kas kaip dėl ko čia... priežastis aiški ir suprantama, bet kas iš to ...

sveikos

Lapke, patikėk, ne viskas baigiasi sulig mirtimi. Sunku suprasti, bet aš tuo tikiu. Mums baisu mirti, bet manau, kad tai - ne pabaiga. Gal ir tau toks galvojimas padėtų atsikratyti tų minčių apie mirtį? Yra visokių knygų, straipsnių internete. Aišku, kartais kyla noras viską neigti, ypač tai, ko mes tiesiog nematom, nejaučiam ir nesuprantam, nemokam įrodyti moksliškai. bet ir nereikia viską aiškinti protu, ar ne?
Nes gi sunku taip gyventi, nuolat bijant mirties.

Priežastis dažniausiai aiški - santykiai su mama (bent jau mano atveju)..nes mama vaikui yra visas pasaulis, gyvenimas ir pan. Manau, kad suaugus gyvenimą ir pasaulį vis tiek suvokiame per savo įsisąmonintos mamos ir tėvo prizmę.
O kad psichoterapeutė nurodo priežastis - tai sakoma, kad priežastis pats turi iškapstyti, pats savyje jėgų atrasti...Kai mokinys subrendęs, atsiranda jam skirtas mokytojas. O jei mokinys dar kapstosi, ieško, kovoja su simptomais, vadinasi, gal dar ne laikas...o gal reikia ieškoti tinkamo mokytojo ar net gydytojo. Manau, kad išeitis visada yra.
Man patinka viskam suteikti prasmę..todėl nemanau, kad panikos ar nerimo priepuoliai nėra prasmingi ar nereikalingi mano gyvenime. Jie kažką nori parodyti, pasakyti, kad į kažką atkreiptum dėmesį, išsiaiškintum. Man tai buvo gera gyvenimo pamoka. Padariau savo išvadas, pradėjau kitaip elgtis, pati keičiausi, išnyko nerimas ir PA, tiesa, kartais būna, kad panerimauju, bet mokausi tai arba priimti, arba..

man kažkodėlk atrodo, kad ne visiems būtinas tas psichologas ar gydytojas. Jei žmogus nori, jis ir pats suras kelią, kaip išeiti iš savo ligų. Juk yra daug literatūros, tik imk ir skaityk. Ir kainuoja gal pigiau, nei psichologas, kurį dar ir sau tinkantį surasti reikia. Tokia mano subjektyvi nuomonė. Nesu buvusi pas psichologą nei karto - tikiuosi pati save įveikti. Žiūrėsiu, kaip seksis

Medute, neatsakei į mano vakarykštį klausimą apie atleidimą

buvau ne pas vieną psichologą ,kas iš to... neturėjau su jomis ką kalbėti.Kol pats žmogus smegenų savo galvoja nesukratys ir nepradės kitaip galvoti tol nieko nebus,tas pats ir man buvo.

Kaip atleisti?
Matai, aš taip pat daugiau skaitau visokią psichologinę literatūrą, psichoterapijos nesu praėjusi...bet iš savo patirties galiu papasakoti, kaip man sekasi atleisti.
Visų pirma reikia įsivaizduoti tą žmogų, įsijausti į jo situaciją (pvz., įsivaizduoti mamą vaikystėje, juk gal ir jai nebuvo lengva), ir pamatysi, kad tas žmogus elgiasi geriausiai kaip gali ar galėjo šiuo metu. Juk ir aš kartais pasielgiu ne visai taip kaip norėčiau, tenka ir atsiprašyti, ir sau atleisti. Taigi, manau, kad visi mes su savais trūkumais, tik reikia kažkaip išmokti priimti juos. Tik vis dėlto, manau, kad nereikia bijoti kreiptis į psichologą. Nors, kiek esu sakičiusi, pradėjus į viską gilintis, suprasti, atleisti, galima ir dar didesnį nerimą prisišaukti, nes staiga sugriūna gynybiniai mechanizmai. Todėl reikalingas profesionalus psichoterapeutas, ka galėtų visa tai sumažinti. Dar skaičiau, kad tuo metu daug kas nutraukia psichoterapiją, nes padidėja nerimas. Norėčiau į kokią grupinę psichoterapiją, bet vis laiko nėra

[quote=Medute35,2010 06 22, 10:14]
Tik vis dėlto, manau, kad nereikia bijoti kreiptis į psichologą.

uij negražiai pacitavau, bet tingiu jau taisyti ...
Aš manau ,kad tai nevisada būna baimė

[quote=Jurgitele25,2010 06 21, 14:25]
labukas mergaites o is kur suprasti kad netinkami AD?man sirdis baladojasi,pagalvojau nuo vaistu,bet buvo 10 dienu pertrauka vistiek tas pats...is ko suprantat kad ne tie vaistai?


netikti AD gali dvejais budais, vienu, kad pasireiskia kazkokie fiziologiniai sutrikimai-tachikardija, ekstrasistolija, prakaito pylimas, pykinimai, vemimai, galvos svaigimas, skausmas galvos.Taciau buna ir kitokie -psichologiniai, paryskeja baimes, padideja nerimas, nenormalus sapnai ir.t.t

[quote=L@pke,2010 06 21, 18:20]
As geriu jau 4 menesius, pasakiau gydytojai, kad gal ir uztektu, mazinam po trupiti (niekada nemazinu pati uzsigalvojus), nes pavargsti kasdien prisimint, kad reikia isgert, nuo siek tiek alkoholio apsvaigi nerealiai ir t.t. Gydytoja pasake. kad gerai. Zinau, kad AD reikia gert gan ilgai, nemaziau 1 - 2 men., bet mazinsiu as po siek tiek, is pradziu menesi po 2 tab., po to menesi po 1 tab., taip ir subegs man 5-6 men. istyso gerimo. Manau pakanka.

Del to, kad mirties ir ligu baime - persekiojantys mane ikyrios mintis, tai tikrai. Galiu vyt mintis, galiu bandyt susiimt i rankas, bet pirma mintis, kuri savaime ateina i galva net kokiam menkniekiui atsitikus - yra fataliska, bloga, viska uzvaldanti ir sukelianti panika. Pameciau nuosirdaus dziaugsmo jausma, galiu sypsotis, juokaut, zvengt, bet gyliai gyliai viena mintis visas 24 val. per para - kad tik ne... o kas jeigu... o kaip dabar jauciuos... kodel cia skauda... kada as mirsiu... kada mirs mano artimieji... o kas tada... Sudas, vienu zodziu!

Pas mokamus specialistus einu ne tik psihoterapeutus, bet ir kitus, nes valstybinei nei viena karta susiduriau su neprofesianalumu, popierizmu ir t.t.
Nejaugi taip visa gyvenima teks bijot, drebet, sokinet apsipylant prakaitu, kad kazkur kazkas subade, kiekviena sekunde laukt insulto, ir t.t. ir panasiai?


L@pke, o jus jauciates sveika , jei siulote gydytojai mazinti vaistus??ir nesuprantu gydytojos, jei jus jai viska pasakote, ka rasote cia, kaip ji gali su tuo mazinimu sutikti ir dar del alkoholio, jei su vaistukais jums negerai veikia, tai negalit pakentet isvis jo nevartojus? as 1.5 metu nei laselio neemiau i burna.


del minciu ir jusu busenos, o jums nedare depresijos testo?

del gydytoju valstybinese istaigose ir privaciose, nezinau kokiame mieste jus gyvenat, bet as kiek lankkiausi, tai visi gydytojai ir psichologai dirba tiek valstybinej tiek privacioj klinikose.Skirtumas tik tas, kad nuejus i privacia, atsiprasau uz toki pasisakyma, daktarai labiau lenda i viena vieta vien tam , kad zmogus butu pasitenkines ir vel sugriztu.
Kiek lankiausi ir sutikau gydytoju, tai man gydytoju draugu nereikia, as draugu pati turiu, man reikia, kad gydytojas dirbtu savo darba ir mane gydytu.Bet cia aisku tik mano nuomone

su Viles pasisakymais\
koks gali būti alhoholio vartojimas prie AD
Privatus - tai dar nereiškia ,kad profesionalus
o dėl depresijos testo tai man jis juokingas,man jį darė ,tas pats kaip mergaitiškuose žurnaliukuose būna tie testukai nežinau gal dabar kitaip...