Nerimas, itampa ir baimes - 2!

va, ką radau ir pernešiau čia:
Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas

Jūsų baimė yra pakankamai populiari ir graikiškai vadinasi „tanatofobija“. Nuo šios baimės kentėjo daug žymių žmonių – tarkime, garsus komikas ir komedijų režisierius Vudis Alenas. Taigi baimei atsirasti visiškai nereikia būti labai rimtu žmogumi. Tik Vudis surado puikų būdą su ja sugyventi: jis šaiposi pats iš savęs savo filmuose ir apsakymuose.

Ar iš tiesų jūsų baimę skatina mintys? Taip, tačiau ne paprastos mintys.

Jei tai būtų tik paprastos mintys, tai jų poveikis būtų trumpalaikis. Štai, tarkime, jūs pagalvojate, kad jūsų AIDS testas yra teigiamas. Jūs jaučiate staigią baimę... O po to sužinote, kad tai buvo klaida. Ir baimė atslūgsta. Mintis šiuo atveju labai susijusi su suvokiama realybe ir labai aiškiai lemia jausmus. Čia jau žmogus stipresnis už baimę ta prasme, kad gali atkreipti dėmesį į pozityvią informaciją - ir baimė nyksta.

Jūsų gi atveju mintys yra stipresnės už jus, ir nors išorinio pagrindo joms atsirasti nėra, vis tiek sukasi jūsų galvoje. Žinoma, sukasi ne šiaip sau, o todėl, kad jūs jaučiatės nesaugiai, t.y. gyvenate su nerimu. Taigi, jūsų mintys ne realistiškos, o įkyrios.

Nerimas - neapibrėžtas jausmas, o protas neapibrėžtumų nemėgsta ir visuomet bando iš nerimo padaryti aiškesnį jausmą, susijusį su kuo nors, kas yra matoma ir apčiuopiama. Tuomet gimsta įkyri mirties baimė, t.y. baimė sujungta su idėja: ne šiaip nerimas, o konkrečiai: susirgti, numirti, patekti į nelaimingą atsitikimą, pakartoti senelio likimą, ir t.t. ir pan.

Protas yra išradingas ir prie pagrindo - nerimo jausmo - „prikabina“ įvairius pateisinimus. O jie savo ruožtu sukelia aiškesnes baimes. Taip vystosi tanatofobija - įkyrios mintys apie mirtį + baimės jausmas. Kartais jis yra nuolatinis, kartais paaštrėja lyg priepuolis.

Labai dažnai žmogus su įkyriomis baimėmis bando save paguosti, prikalbėti nebijoti, užsimiršti, pakeisti požiūrį į pasaulį. Ir jam nepavyksta. Todėl, kad žmogus bando elgtis su įkyrumu taip, lyg tai būtų realistiškas, proto pagimdytas jausmas. O įkyrumas kyla ne iš išorinės tikrovės, o iš žmogaus vidaus, t.y. sielos. Siela yra daugiau nei protas, ir įtraukia į save Vidinį Kritiką (superego) bei pasąmonę (jausmus, norus ir fantazijas, kuriems ne vieta būti jūsų dėmesio centre). O taip pat siela sugeba stebėti pačią save. Štai šioje sielos vietoje jums ir reikia atsidurti.

Taigi, norėdama susitvarkyti su savo mirties baime, jūs turite pradėti ne nuo minčių, ne nuo baimių, o nuo bendro nesaugumo jausmo - nerimo, kurį jūs išgyvenate sielos gilumoje - stebėjimo.

Kada mūsų sieloje atsiranda nerimas?

Čia jau jums teks patikėti manimi, nes tai, ką aš kalbu, akivaizdžiai jūsų galvoje nevyksta. Taip atsitinka tada, kai iš jūsų pasąmonės į sąmonę bando ateiti noras, fantazija ir jausmas, o Vidinis Kritikas jam sako: stop!

Įsivaizduokite: riaušininkai susiduria su policija. Bet ne po jūsų langais, o gretimoje gatvėje, kurios jūs nematote. Šioje vietoje prasideda susidūrimas: kaukia sirenos, mėtomi buteliai su benzinu, šaudoma guminėmis kulkomis ir į darbą paleidžiami „bananai“. Kažkas panašaus vyksta ir jūsų sieloje, tik jūs nematote, kas. Užtat susidūrimo garsus girdite: tai ir yra jūsų nerimas. Pasakyti, ko ten daugiau - maišto ar represijos - negalite, nes visa tai yra neišryškinta, nesimato ir neįvardijama. O ką, jei jūs iš riaušių padarysite veiksmo filmą?

Ir ką jums su tuo dar daryti Pradėti kovoti? Kur gi - juk į savo sielą nelabai įlįsi.

Daugelis žmonių, kurie kenčia nuo įkyrių baimių, atranda, kad laikinai padeda tam tikri vaistai: neuroleptikai ar trankvilizatoriai. Retsykiais - naujieji antidepresantai. Juos dabar išrašo šeimos gydytojai. Tačiau išgydyti įkyrumus vien vaistais dažniausiai nepavyksta. Jums reikia psichoterapijos, o jeigu jūs pas psichologą patekti negalite, tai teks pačiai tapti psichoterapeute. Tik psichoterapeute ne tradiciška, o truputį ekscentriška. Galima netgi sakyti, kiek trenkta.

Pradėkite nuo to, kad užimkite stebėtojos poziciją savęs atžvilgiu. Tiktų ir veidrodis, kur jūs galite stebėti savo neramų ir nelaimingą veidą. Atsisėskite prieš jį ant kėdės. Žiūrėkite į save įdėmiai ir kvėpuokite taip, kad iškvėpimas būtų kuo ilgesnis, o apie įkvėpimą negalvokite. Tuomet, kai apsiprasite su savo atspindžiu, mirktelkite jam ir pasakykite: tai ką, mirti susiruošei? Ir padarykite baisią grimasą - tarkime, pavaizduokite numirėlę. Iškiškite liežuvį, pakriokite, užverskite akis. Galite nukristi nuo kėdės ir pagulėti kelias minutes. Kol neatsibos.

Tuomet vėl pasižiūrėkite į savo atspindį. Greičiausiai jūs pamatysite visai kitokį veidą. Tada parodykite sau liežuvį, pavaizduokite idiotę ir grėsmingai tarkite sau: „Bijok Mirties! Vis stipriau ir stipriau! Ji ateina! Baltas chalatas eina per miestą!“ Tada atsikelkite ir sučiupusi kokią nors pagalvėlę padaužykite ją. Ir garsiai kelis kartus nusikeikite.

Tada vėl grįžkite prie atspindžio ir padėkokite sau. Dėkokite labai rimtai ir pagarbiai. Galite net pabučiuoti savo atspindį. Paglostykite save per galvą. Ir tarkite: „Kitą kartą aš atrodysiu dar siaubingiau – juk reikia, kad kažkas manimi pagaliau pasirūpintų“.

Jeigu jūs esate kūrybingi, paįvairinkite šį seansą. Prisiminkite: įkyrumai labai nemėgsta nuoširdaus smalsumo ir humoro jausmo. O nuo juoko jie išvis traukiasi.

Sėkmės.
Olegas Lapinas

[quote=gryda,2010 06 22, 14:12]
Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas

Jeigu jūs esate kūrybingi, paįvairinkite šį seansą. Prisiminkite: įkyrumai labai nemėgsta nuoširdaus smalsumo ir humoro jausmo. O nuo juoko jie išvis traukiasi.

nu cia is mano puses visiska nesamone sitie sakiniai mane darbe nuolat smeize, o as pasimokiusi is panasiu "patareju" naudodavausi siuo patarimu, darbe saipydavausi is saves, kad tikrai esu tokia bloga, ir t.t. bet va taip kitu ir savo pastangomis ikaliau sau i pasamone, kad as tikrai esu negeras zmogus ir prasidejo visi ikyrumai, baimes ir nerimai.

Pastaruoju metu pradejo uzeiti panikos ir baimes priepoliai... Geriu AD jau metus, panika ir baimes puldavo iki vaistu vartojimo, o dabar ir vel... Uzsirasiau pas psichiatra, bet laukti 2 savaites Nebezinau, ka daryti

Gryda, labai idomu. Labai faina skaityt butent apie ta, ko bijai, nes daznai tau siulo paskaityt, ar aiskina visai kas kita, apie kitas baimes, apie kita nerima, apie kitas mintis, o as bijau tik mirties ir ligu. Labai idomiai ir pozityviai parasyta. Beje, kai lankiausi pas psihoterapeute, ji daug ka panasaus sake - pabandyk mirt cia ir dabar, pavaizduok kaip mirsi, sake, kad viskas eina nuo sielos, klause kaip as suvokiu siela, sake, jog mirties baime neatsiranda savaime, tam yra gylesniu priezasciu, bet per 2 menesius taip aiskiai ju ir nesuradom, buvo daug ko mano vaikystei, bet ne daugiau ir ne ypatingesnio, nei pas kitus, bet vieni yra visiskai psihiskai sveiki, o kiti bijo gyvent.

Rudieni butinai nueisiu pas psihoterapeute, kuria man patare, nes gal nesutiksiu su tuom merginom, kurios sako, jog psihoterapeutas nereikalingas. Gal kazkokioj pradinej stadijoj galima ir be jo apsieit, bet kai nerimas ir baimes uzplusta kiekviena tavo gtyvenimo sekunde, jau labai sunkiai gaunasi kovoti paciai, norisi jausti tvirta peti arti, ir ne tik seimos nario, bet profesionalo, zmogaus kuris mano pamatus. Nauju smegenu aisku neides i galva, bet nurodys kelia ir pades eiti. Sakydama, kad noriu psihoterapeuto draugo turejau omeny, kad noriu, jog gydytojas tikrai noretu man padet, kad skirtu laika, kad dirbtu nes nori padet, o ne todel, kad as moku pinigus, kad galeciau paskambint, jei man uzejo PA ir nuramint ta sekunde, kad galeciau pasikonsultuot, suzinot jos nuomone, o ne jaust, kad mane isvija pro duris, nes baigesi apsilankymo laikas.

Apie mokamas ir nemokamas istaigas irgi nesutiksiu. As gyvenu Vilniuj, ne kokiam kaime, bet poliklinikuose, viesose istaigose pirmiausia reikia po menesi laukt eiles, po to su tavim nenori uzsiimt, nes jiems nemoka, jie turi iki valios pacientu, persidirba ir dar negauna laiku algos. Be to, tokie apsilankymai eina i tavo med kortele ir jau nei teisiu vairavimo gausi, ir siaip visada visur sviesis. Be to, jau pasakojau, kaip poliklinikoj man svori matavo ant sulauzytu svarstikliu, ant akies, kaip prie manes viriskiui klausa tikrino sako 45, jis atsako 10, ji paleidzia namo, nes jau gerai girdi, mano senelis visa laika varinejo pas daktarus, nes gere vaistus nuo aritmijos, kelis kart per menesi ejo ir ka... diognazavo plauciu vezi 4 stadijoj ligoninei kai jau pajudet negalejo... Yra nemokamu geru specialistu, bet jie visi didziausiose ligoninese, kur reikia eile atstovet 1-2 menesiu, o kiti protingi isejo i mokamas klinikas arba atidare savo kabinetus. As sutinku moket uz paslaugas, jei mokedama gaunu gera kokybe, gera aptarnavima, profesionalizma ir zmogiska elgesi.

manau, kad , jei labai prastai jauciates, turetumet eit skubos tvarka, tokius paciantus gydytojai turetu priimti ta pacia diena

Aš kaip ir vakar nepasivelku tiek ,kad jau galvos neskauda pliumpinu kava , bet rezultatas apskirtas nulis
Kaip visos jūs šiandien jaučiatės? pasisakykit

Noriu pas gera privatu gydytoja pakliuti, tai teks laukti.... Dar i poliklinika pabandysiu, tik kazin, ar ten pades

O kokia pas tave istorija, GZA? Kas tau neduoda ramybes, del ko tie PA? Beje, kaip pasireiskia tau PA, yra dusimas ir kaklo bei zando spazmu suvedimas, ar tik siaip ismusimas prakaitu ir drebejimas? Na ir, sveika prisijungus prie musu.

Spaudzia krutine, apima baisus panikos, baimes jausmas, priezastys neaiskios. Vartoju vaistukus nuo depresijos cipralex ir elontril, kritiniams atvejui israse Ketipinor po 25 mg nakciai..
Viskas buvo jau neblogai, o dabar jau antra diena nerimauju

Va ir dabar, kazkas spaudzia, galva, negaliu susikaupti, nusedeti vienoje vietoje, o taip norisi kazkaip is tos itemptos busenos issivaduoti

O Jus nepastebejote, kad susirgus ir geriant vaistus AD, gyvenimo dziaugsmas vis tiek negrizta, nublanksta ne tik blogos, bet ir geros emocijos?? Apie seksa net pagalvoti nenoriu, nukencia seimyninis gyvenimas siuo atveju.. Ar gal man dar vaistai neatitaikyti, nors jau kokius 5 bandziau?? O Depresija ir nerimu susirgau nuo itempto ir labai stresuoto darbo, metus atidirbau sekmingai, o dar pusmeti nebeatlaike organizmas. Kazin ar padetis pataisoma? Noriu vel buti savimi

manau kreipkis i poliklinika,ten ir geru specialistu buna,tave tiesiog nuramins ir tu tas dvi savaites islauksi ramiai
as snd palaidojau mociute paskutine pries menesi viena palaidojau dabar kita...nu kosmaras ir dar sinusitas atejo nelauktai vasaros metu...tai pikta esu kvepuoju per burna o seip tai viskas neblogai isskyrus sirdele

Cipralexas padeda? nedid4ja nuo jo svoris?

užjaučiu
Sveik

O aš išgėriau kavos stiprios su pienu ir cinamonu ,sukaupiau visas jėgas ir darže ravėjau klausiausi audio knygos dabar taip fiziškai tik pavargusi jaučiuosi ... kartais reikia daryti per prievartą ir gerai išeina