QUOTE(* Stela * @ 2010 05 28, 20:48)
Laba
O kaip tau viskas prasidejo su persivalgymais ir vemimu? Papasakok placiau
Ir as nekenciu vemti, man tai kaip slyksciausia bausme draskyti ta gerkle, todel ir vemiu labai retai, bet jau kai uzeina tai uzeina
Kvailas klausimas, bet ar jus verkiat vemdamos? Nes as tai net su pasikukciojimais
..
Siaip yra teorija, kad niekad neuzsibaigia VS tik bulimija, ar tik anoreksija. Tai juda ratu, tarkime, bingeating'as pereina i anoreksija veliau i bulimija, ar atvirksciai. Skaiciau protingoje knygoje
Manau, kad teisinga ši teorija, dažniausiai taip ir būna, bėdos po vieną nevaikšto
Na, prasidėjo viskas nuo to, kad visad buvau itin liekna, beto rimtai sportavau iki 12kl, tad niekad maisto per daug neskaičiuodavau kiek suvalgau, o beto išvis nemėgau valgyti (kad taip dabar būtų)

beigi išranki labai buvau, dėl sporto tik visokių čipsų, macdonaldo maisto ir pan. nevalgiau, o šiaip viską galėjau valgyt ir neskaičiuot.. metus rimtą sportą, po metų priaugau keletą (~5) kg, svėriau ~55, raumenų masę pakeitė riebaliuko sluoksnis, na tapau minkštute ir pradėjau sau labai nebepatikt bei gėdintis savo figūros (ko niekad iki tol nebuvo) ne tik būdama paplūdimy su bikiniu, bet ir kiekvieną eilinę dieną sau atrodžiau negražiai, nesinorėjo eiti niekur, daug laiko praleisdavau namie.. na ir tada pradėjau laikytis įvairių dietų, bandyt sveikai maitintis, skaičiuoti kalorijas, sportuoti - sekdavosi - pasiekdavau 48kg ir skraidydavau keletą sav. kol svoris sugrįždavo, tada vėl dieta ir vėl tas pats, ir vėl dieta, visą laiką buvimas tame savęs ribojime, pradėjo varyti mane iš proto, tad atsitiko taip, kad laikiausi laikiausi kokias 2sav ne daugiau 1200kcal/per dieną dietos, kol vieną vakarą palūžau ir suvalgiau keletą plytelių šokolado, sausainių čipsų ir visokio kito maisto kurio vengiau tiek laiko, buvo labai sunku, tad pagalvojau, kad pabandysiu išsivemt - pavyko, buvau laiminga - tiek suvalgiau visko, bet viską ir pašalinau

taigi atradaukad galima ir daug valgyt ir svorio nepriaugt, taip prasidėjo mano liga.. kartais buvo net kelių mėn. pertraukos be vėmimo, tačiau poto vėl palūždavau..
šiuo metu sportuoju, stengiuosi labai savęs neriboti, leidžiu visko ko norisi po truputį, per dieną stengiuosi suvartoti iki 2000kcal - to manau puikiai pakanka man atrodyti gerai bei išlaikyti gražią figūrą, o ir alkis nesijaučia.. bet taip išsilaikau keletą sav - ir vėl persivalgymas.. kiekvieną kart bandau to "įpročio" atsikratyti ir dabar jau ~savaitę laikausi.. su viltim.. gal šį sykį pasiseks..
Papildyta:
beje, ar jūsų šeimos žino apie jūsų vs?
nes maniškiai net nenutuokia, o ir psichologą namie turiu ir daktarų, o akivaizdžiai atitinku visus buimijos grėsmės signalus:
QUOTE
v Įvairūs požymiai, liudijantys apie persivalgymo epizodus: didelių maisto kiekių dingimas per trumpą laiką arba daugybė pakuočių šiukšlių dėžėje.
v Įvairūs požymiai, liudijantys apie bandymus atsikratyti suvartoto maisto: dažnas vaikščiojimas į vonią po valgio, vėmimo žymės ar kvapas, laisvinamųjų preparatų arba diuretikų pakuotės šiukšlių dėžėje.
v ·Sekinantis, nelankstus sportavimo rėžimas nepaisant oro sąlygų, nuovargio, ligos ar susižeidimų vadovavimasis poreikiu sudeginti suvartotas kalorijas.
v Neįprastas skruostų arba žandikaulių srities patinimas.
v Nuospaudos ant rankų bei pirštų krumplių, liudijančios apie dirbtinai sukeliamą vėmimą.
v Dantų pageltimas, dėmių atsiradimas.
v Gyvenimo būdo pritaikymas prie persivalgymo ir vėmimo ritualų.
v Atsiribojimas nuo įprastos veiklos bei draugų.
kartais pagalvoju, kad gal būtų lengviau, jei artimieji žinotų, stengtųsi padėti, prižiūrėtų, neleistų persivalgyt, bet jie nieko nepastebi, o aš pati niekaip neprisipažinsiu, labai gėda, o beto manau būčiau tik išjuokta bei aprėkta ir likčiau nesuprasta