

Sunku net ir pakomentuoti viską,o tiek minčių galvoje kyla

SNOWGIRL2, išties įdomi knyga apsirodė.O dar kai truputį nuotrupų įdėjai, tai galima susidaryt kažkokį vaizdą.šiaip labai dažnai būna jog nusiperku knygą,bet net neatsiverčiu ar tik pradžią paskaitau.Kaip džiaugiuos,kad skleidi optimizmą ir į viską taipžiūri.Užkreti visas savo gera nuotaika

Su sese vakar šnekėjom,o ji studijuoja psichologiją.Tai sakė,jog kaip visos knygos ir padaryti tyrimai rodo, jog alkoholikų dukros dažnai turi valgymo sutrikimų,taip ir vaikai,kurie augo šeimoje ir buvo nemažai problemų ateityje patys turi problemų kuriant sąntykius>ir kartais praktiškai neįmanoma susuikurt normalių sąntykių ir normalios savo šeimos. Tai jei tikėt mokslu, visą gyvenimą liksiu senmergė bulimikė

noriuzako,optimizmo tau ,mergyt

Aš amnau,akd nebūtinai dėl psichologinių bėdų vaikystėje kyla valgymo sutrikimai.Oj kiek aplink amno draugių pradėjo išsidirbinėti dabar.grynai matau,jog eina tuo pačiu keliu kaip aš.Nevalgo savaitėm,akd galėtų savsaitgalį su draugėm suvalgyt kebabą, ar ten epr dieną suvalgo porą saldainių. Ir kiek pašnekėjau su keliomis labai nustebau. išgirdau netgi tokių komentarų,kad jeigu žmogus yra stambus ir negražus -jis yra neįdomus, jo charakteris prastas ir pan.. Kitos draugės be galo žavisi merginomis,tikrais kaulų rinkiniais.Tieisog toks dabar grožio kultas.Be galo evrtinama išvaizda.O jei trūksta dėmesio, galvcoji ką p[adaryt,akd patiktum visiem labiau. Aš taip pat norėčiau būt gležnutė tokia,kad šalia manęs būtų žmogus mane globojantis ir mylintis...
Todėl turiu sau įsiteigusi,kad kolnebūsiu graži tol manęs niekas ir nevertins ir nemylės.Galbūt ir tau panašiai yra

Galbūt pasikeitusi aplinka,kai išvyksi studijuot tau bus labai į naudą

mazhulinka, manau nromalu jog labai saugai savo vaiką. Aišku reiktų mokytis pačiam kažkiek įveikti savo kelyje iškylančias mažytes bėdas ir sunkumus.Aikšu negaliu nieko sakyt apie tai, ne s pati neturiu vaikų. O vaikui augti apsuptam rūpesčiu ir meile labai gerai.mažiau problemų turės ateity

Manau labai gerai,jog yra baimė būti užtiktai .Manau tai padeda kažkiek kontroliuoti tą vėmimą.jei nebūtų žmogaus,kuris tavim taip rūpintusi manau būtų daug sunkaiu kovot su visu tuo

o mano diena šiandien vsiai neprasta.Pavalgiau normaliai. Buvo pravažiavimas dar vienas, kažkaip nelebai sekės tokia įsitempus buvau.Tai poto nuėjau į rimi ir vaiksčiojau gal pusvalandį vėpsodama į saldumynus.. Gerai,akd nuėjau į kavinę ir pavalgiau sriubos..
Grįžus namo nesusivaldžiau ir atsipjoviau tėvo pyrago gabaliuką. nedidelis jis buvo,bet dabnar graužiuops ir galvoju ar valgyt vakarienei vaisių ar ne. Nervuoja, parsiveža kiekvieną saavitgalį iš savo bobos (atiprašau už tokį sisireiškimą,bet nerandu kito žodžio ją pavadint) pyragą ir padeda ant akių.Sakau jog nedėtų, kad man sunku kai ant akių ,nes negaliu avlgyt aš tokių dalykų.Bet pasakyt jog sergu bulimija nenoriu. Nesuparstų ir dar su ta savo moteriške aptarinėtų.Fu šlykštu. Nervuoja kaip ji nori papirkinėti savo pyragais, pridėtom braškėm ir pan. O tėvas vsiada labai didžiuojasi viskuo ką ji duoda. Giria jos pyragus ir pan.O jeigu aš padarau ką nors tai nieko nesako arba tik "bus gerai". fu ,bjauru man nuo jo negaliu.